Turtingiausių politikų penketuke – Kauno meras: solidų turtą skaičiuoja ir V. Matijošaičio sūnūs

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, turtingiausi politikai yra ne Seime. Didžiausia dalis jų dirba savivaldybių tarybose. Didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Svarbu ir įdomu tai, kad turto deklaracijose pačių politikų nurodomi skaičiai dažnai prasilenkia su jų verte dabartinėmis rinkos sąlygomis. Paprastai politikai pateikia gerokai mažesnę savo valdomų įmonių vertę. Dėl šios priežasties portalas DELFI ir žurnalas „Reitingai“ pasitelkė į pagalbą finansų analitikus, kurie paskaičiavo politikų ar jų sutuoktinių valdomų įmonių vertę dabartinėmis rinkos sąlygomis pagal 2018 metų finansines ataskaitas, pateiktas „Registrų centrui“. Tais atvejais, kai įmonė iki liepos 25 dienos dar nebuvo pateikusi ataskaitų „Registrų centrui“, skaičiavimams naudotos 2017 metų finansinės ataskaitos.

Tad pirmą kartą Turtingiausių politikų sąrašas sudarytas remiantis ne vien viešomis turto deklaracijomis, bet ir finansų analitikų apskaičiuota politikams priklausančių įmonių verte.

Kaip atskleidė finansų analitikų skaičiavimai, tarp įmonės vertės dabartinėmis rinkos sąlygomis ir politikų nurodomos deklaracijose skirtumas dažnu atveju yra milžiniškas. Pavyzdžiui, R. Karbauskio „Agrokoncerno“ įmonių grupės vertė skyrėsi aštuonis kartus – politikas deklaracijoje nurodė, kad įmonių grupės akcijos vertos 9,7 milijonus eurų, tuo metu finansų analitikai šią įmonių grupę įvertino 80 milijonų eurų. Pats politikas sako, kad ekspertų vertinimai yra subjektyvūs, o vienintelis objektyvus matas yra nominali vertė, kuri ir yra nurodoma deklaracijose.

Sąraše pateikiamas bendras politiko šeimos turtas, nes pastebėta atvejų, kai savivaldybės taryboje dirbantis verslininkas deklaruoja, kad įmonių akcijų neturi. Panagrinėjus atidžiau matyti, kad anksčiau valdytas įmonės akcijas yra perėmęs sutuoktinis/sutuoktinė ar gyvenimo partneris.

Sąrašas sudarytas vadovaujantis VMI naudojama metodika – įtraukiant privalomą deklaruoti turtą ir pinigines lėšas (nevertinant paskolintų ar pasiskolintų lėšų). Prie finansų analitikų pateiktų įmonių verčių pridėtas ir politikų bei jų sutuoktinių deklaruotas turtas – gyvenamųjų pastatų, žemės sklypų, kelių transporto priemonių vertė ir piniginės lėšos. Tiesa, tais atvejais, kai buvo remiamasi VRK skelbiamomis 2017 metų turto deklaracijomis, sutuoktinių turtas pridėtas nebuvo, nes deklaracijose jis nepateikiamas.

Įmonės vertę nulemia ir skolos, ir sektorius

Įmones vertinę finansų analitikai pabrėžia, kad įmonės vertę iš esmės lemia trys faktoriai: uždirbamas pelnas, paimtų paskolų suma (ji mažina akcijų vertę) ir turimas investicinis turtas bei grynieji pinigai. Vertinant įmones taip pat atsižvelgiama į įmonės dydį. Kuo didesnis verslas, tuo jis stabilesnis.

Skaičiavimo pavyzdį pagal įmonės „Achema“ atvejį galima pasižiūrėti čia. Tokia formulė nebuvo naudojama absoliučiai visais atvejais, tačiau tas pavyzdys leidžia susidaryti įspūdį, koks apytiksliai duomenų kiekis buvo naudojamas vertinant.

Kaip aiškino žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, skaičiavimo metodika buvo parenkama atsižvelgiant į sektorių.

„Pavyzdžiui, švietimas yra visiškai kitoks verslas negu žemės ūkis, todėl viena formulė netiktų, nes ji viską iškraipytų. Analitikai vertino verslo perspektyvas atsižvelgiant į tai, kaip būtų, jeigu tas verslas būtų perkamas dabartinėmis sąlygomis“, – aiškino G. Sarafinas.

Beje, tyrimui talkinę finansų analitikai galėjo apskaičiuoti tik Lietuvoje veikiančias įmones, kurios kasmet teikia finansines ataskaitas „Registrų centrui“.

Tyrėjai pabrėžia, kad skirtumai tarp deklaruotų ir ekspertų įvertintų verčių savaime nereiškia, kad buvo elgiamasi piktavališkai, nurodant mažesnes vertes arba pažeidžiant kokius nors teisės aktus.

„Auditoriai daug kartų paminėjo, kad deklaravimas Lietuvoje stipriai skiriasi nuo realios turto vertės nustatymo. Kadangi politikų neprašo, tai jie ir nenori pateikti perteklinės informacijos. Jie įrašo į grafas tai, ką reikia įrašyti. O kad paskui galai nesueina milijonais, dešimtimis milijonų eurų, tai jau gaunasi sisteminė klaida. Ne tai, kad jie patys yra priešiškai nusiteikę arba norėjo kažką apgauti, tiesiog kiekvienas nori sumažinti sumas, ir, kiek gali, įrašo nominalias vertes, bet jiems įstatymai tai leidžia, tai pažeidimo nėra“, – dėstė G. Sarafinas.

„Reitingų“ vyr. redaktorius, atkreipdamas dėmesį į Jungtinių Valstijų pavyzdį, yra įsitikinęs, kad skaidrumas ir viešumas pasiteisina.

„Lietuva kartu su visa Europa nuėjo kitu keliu, vadinamasis asmens duomenų apsaugos sugriežtinimas vėl užveria kelius gauti pilną informaciją. (…)Skaidrumas Lietuvoje ir bendrai Europoje mažėja“, – teigė G. Sarafinas.

DELFI el. paštu, o tais atvejais, kai pavyko susisiekti, ir žodžiu paprašė pateikti savo pozicijas ir penkių pirmųjų turtingiausių Lietuvos politikų arba jų atstovų. Jeigu gausime pozicijas ir tų, kurie dar nespėjo atsakyti, papildysime publikaciją.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis yra vienas pagrindinių „Vičiūnų grupės“ akcininkų. Kartu su verslo partneriu Liudu Skierumi šią įmonių grupę jis valdo per bendrovę „VG Holding“, kuri yra pagrindinė „Vičiūnų grupės“ akcininkė.

V. Matijošaitis VMI pateiktoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodo, kad jo valdomų akcijų vertė yra 2,4 milijonai eurų. Finansų analitikų vertinimu, iš tiesų V. Matijošaičio valdomų akcijų dalis galėtų būti verta apie 135 milijonus eurų.

Kauno mero sūnus Dainius Matijošaitis Lietuvos turtingiausių politikų sąraše užima 21 vietą, o jo turtas įvertintas 2.7 mln. eurų. Kitas V. Matijošaičio sūnus, Šarūnas Matijošaitis, rikiuojasi kiek žemiau – politikas sąraše užima 35 vietą, o jo turtas įvertintas 1.81 mln. eurų.

Kauno miesto meras taip pat nurodo, kad yra paskolinęs 6 mln. eurų, o pats pasiskolinęs – 3,6 mln. eurų.

Kaip aiškino žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas, vertinant turto vertę atsižvelgta į tai, kad minima įmonė (vietoj minima įmonė – VG Holding) 2018 m. turėjo 22,8 mln. eurų pelno. Tai yra septyniais procentais daugiau negu užpernai.

„Tai yra neregėtas Lietuvos mastu augimas ir pats pelno dydis. „Viči“ ženklas tarp visų lietuviškų prekės ženklų yra garsiausias Europoje. Pačio prekės ženklo vertė yra labai didelė“, – aiškino G. Sarafinas.

Seimo narys, „Agrokoncerno grupės“ akcininkas Ramūnas Karbauskis VMI pateiktoje 2018 m. turto deklaracijoje nurodo, kad jo turtas ir piniginės lėšos siekia 16 milijonų eurų. Daugiausiai, 9,7 milijonais eurų, politikas įvertino valdomas akcijas. Vis dėlto portalui „Delfi“ ir žurnalui „Reitingai“ talkininkavę finansų analitikai pateikė visai kitokius skaičius. Jie, remdamiesi 2018 metų „Registrų centrui“ pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, įmonių grupę įvertino 80 milijonais eurų.

R. Karbauskis deklaracijoje taip pat nurodė, kad turi žemės sklypų už 4,4 mln. eurų.

Politiko sutuoktinė Lina Karbauskienė 2018 metais deklaravo 82 tūkst. eurų vertės turto ir piniginių lėšų, tad bendras šeimos turtas siekia 86,4 mln. eurų.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad R. Karbauskio turtas tyrime įvertintas 86,4 mln. eurų.

„Bendrąja prasme jį smukdo prisiimtos paskolos ir liūdnos žemės ūkio perspektyvos, o aukštyn kelia milžiniškas įmonės dydis, didžiulė apyvarta, didelis pelnas ir labai daug turimos nuosavos žemės“, – sakė G. Sarafinas.

R. Karbauskio pavardę matysime ir tarp didžiausių Lietuvos žemvaldžių.

Karbauskis: tokie vertinimai – subjektyvūs

Pats R. Karbauskis dėstė, kad skirtumai tarp ekspertinių vertinimų ir deklaruotų verčių susidaro todėl, kad deklaruojamos yra nominalios akcijų įmonėse vertės.

„Jeigu kas nors deklaruotų ne nominalią, sakykime, akcijų įmonėse vertę, o kažkokią menamą, tai nei mes, nei mokesčių inspekcija, nei niekas kitas šitoje valstybėje nebežinotume, kas yra kaip. Juk įmonė gali būti vertinama ekspertų kaip labai vertinga, bet realiai jie nežino, kiek kreditų yra paimta, kokia iš tikrųjų yra finansinė situacija. Tų duomenų neturi joks ekspertas“, – dėstė R. Karbauskis.

Pasak politiko, ekspertai mato tik dalį informacijos, todėl tas vertinimas yra subjektyvus.

„Vienintelis nesubjektyvus vertinimas yra nominali įsigytų akcijų vertė. Realiai gali būti net taip, kad žmogus turi akcijų, o jos yra bevertės, ir tai gali būti iškreipimas. Pavyzdžiui, žmogus deklaruoja, kad jis, sakykime, turi už milijoną eurų akcijų, o jos yra nulio vertės. Paprasčiausiai niekas jų nepirktų nė už vieną eurą. Dėl to yra susitarta, ir taip yra daroma, kad deklaruojama yra tik nominali vertė“, – sakė R. Karbauskis.

Situacijai paaiškinti politikas naudojo nekilnojamojo turto vertės analogiją.

„Pavyzdžiui, net jei perki nekilnojamąjį turtą komercine kaina, o tas turtas yra registruojamas registre, tai registras turi savo sistemą, kaip jis paskaičiuoja vertę. Šitoje situacijoje mokesčius moki nuo to, kaip paskaičiuoja registras. Tu nemoki nuo to, kokia (vertė) yra rinkoje, nes šiandien jis gali rinkoje kainuoti vieną skaičių, o, pavyzdžiui, po krizės jis kainuoja dešimt kartų pigiau. Esame ir matę tokių įvykių, kada vertė keitėsi net dešimtis kartų.

Dėl to viskas yra labai subjektyvu. Objektyvu yra tai, ką įrašo kaip turto vertę Registrų centras – tai, kas yra nominalios vertės. Tai yra faktas, o visa kita yra tiesiog mūsų vienokie ar kitokie vertinimai“, – sakė R. Karbauskis.

Seimo narys Gabrielius Landsbergis 2018 metais deklaravo turintis 1,4 milijonus eurų verto turto ir piniginių lėšų, tačiau į Turtingiausių politikų sąrašo penketuką jį iškelia žmonos Austėjos Landsbergienės verslai.

Verslininkė valdo privačių darželių tinklą „Vaikystės sodas“ ir „Karalienės Mortos mokyklą“. Finansų analitikų skaičiavimais, darželių tinklas „Vaikystės sodas“ vertas 8 milijonų eurų, o „Karalienės Mortos mokykla“ – 10 milijonų eurų. Tiesa, pati verslininkė deklaracijoje savo verslą įvertino tik 8592 eurais.

Vertindami verslo vertę, analitikai atsižvelgė, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ pajamos per metus išaugo milijonu eurų – nuo 2,6 mln. eurų 2017 metais iki 3,6 mln. eurų – 2018 metais. Šioje grafoje naudojamasi „Registrų centro“ duomenimis.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad „Karalienės Mortos mokyklos“ 2018 m. uždirbo 941 tūkst. eurų grynojo pelno, jos neturi skolų. Vertintos aplinkybės, kad vaikų skaičius mokyklose išaugo trečdaliu, taigi augo ir moksleivio krepšelių skaičius (vienam vaikui – 1200 eurų), tai suteikia stabilumo.

„Vaikystės sodo“ darželių pajamos irgi augo. Registrų centro duomenimis, 2017 m. jų pajamos siekė 4,5 mln. eurų, o 2018 m. – 5 mln. eurų. Per 2018 metus jie uždirbo 770 tūkst. eurų grynojo pelno. Vertindami, kad nėra skolų, o metinis pelnas per abi įmones sudaro šiek tiek daugiau nei 1,7 mln. eurų, analitikai daro prielaidą, kad tokį verslą būtų nesunku parduoti. Be to, abi A.Landsbergienės įmonės 2018 metais išmokėjo apie milijoną eurų dividendų.

Beje, kaip praėjusią savaitę skelbė portalas „vz.lt“, privačių darželių UAB „Vaikystės Sodas“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ perduodamas pirminei įmonei UAB „Kibirkštis“, kurios vienintelė akcininkė ir vadovė yra Austėja Landsbergienė.

Rugpjūtį A. Landsbergienė padidino motininės įmonės „Kibirkštis“ įstatinį kapitalą iki 12,6 mln. Eur. Įstatinis kapitalas padidintas ne piniginiu įnašu, o įnešant „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos akcijas verslo vertintojų nustatyta akcijų rinkos verte. „Kibirkštis“ yra prisiėmusi 20 mln. Eur vertės įsipareigojimų – 20 metų nuomoti naują mokyklos pastatą Kalnėnų mikrorajone Vilniuje, kuriame nuo 2020 metų sausio įsikurs Vilniaus Karalienės Mortos mokykla ir vienas „Vaikystės Sodo“ tinklo darželių, rašė vz.lt

Landsbergis: pokyčiai atsispindės kitų metų deklaracijoje

Pateikiame ir Seimo nario, TS-LKD pirmininko G. Landsbergio DELFI atsiųstą paaiškinimą:

„Įmonių vertinimą turėtų vertinti ar komentuoti pačios įmonės. Aš, teikdamas savo tiek pajamų ir turto, tiek viešųjų ir privačių interesų deklaracijas labai preciziškai laikausi įstatymų bei galiojančių deklaravimo reikalavimų ir taisyklių, pagal kurias nurodoma vertybinių popierių vertė yra faktinė jų įsigijimo kaina. Dabartinė pateikta pajamų ir turto deklaracija yra už praėjusius 2018 metus ir yra visiškai tiksli. Šiemet mano sutuoktinė pertvarkė savo organizacijų valdymą ir veiklos modelį, ėmėsi naujų projektų ir įsipareigojimų.

Todėl kitų metų deklaracijoje šie pokyčiai atsispindės. Siekdamas aukščiausių skaidrumo standartų šių metų rugsėjo mėnesį netgi esu papildomai kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją, klausdamas, ar įmanoma net nelaukiant kitų metų gegužės mėnesio papildomai atnaujinti deklaracijos duomenis ir šiuo metu laukiu atsakymo. Visus būtinus sandorius ir sutuoktinės valdomas akcijas esu taip pat pateikęs VTEK deklaracijoje pagal galiojančias taisykles. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad papildomos mokestinės prievolės nuo deklaruojamos turto vertės nepriklauso“.

„Karalienės Mortos mokyklos“ ir „Vaikystės sodo“ atstovė: skaičiai yra visiškai netikslūs

Taip pat į DELFI klausimus atsakė „Karalienės Mortos mokyklos“ ir „Vaikystės Sodo“ komunikacijos vadovė Rita Meilūnaitė:

„Jūsų pateikti skaičiai ir analitikų vertinimai yra visiškai netikslūs.

Pertvarkant organizacijų valdymo modelį privačių darželių tinklo UAB „Vaikystės Sodas“ ir UAB Karalienės Mortos mokykla valdymas – strateginiai, moksliniai, investiciniai projektai ir administracinių dalykų tvarkymas – perduotas motininei įmonei UAB „Kibirkštis”, kurios vienintelė akcininkė yra dr. Austėja Landsbergienė. Motininė įmonė „Kibirkštis“ yra prisiėmusi 20 milijonų eurų vertės įsipareigojimų 20-čiai metų – nuomoti naują mokyklos pastatą Kalnėnų mikrorajone Vilniuje, kur nuo 2020 metų sausio įsikurs Vilniaus Karalienės Mortos mokykla ir vienas „Vaikystės Sodo“ tinklo darželių.

Šios sutarties derinimo metu, siekiant patvirtinti patikimumą, buvo užsakytas ir profesionalių verslo vertintojų atliktas UAB Karalienės Mortos mokykla ir UAB „Vaikystės Sodas“ vertinimas. Todėl 2019 metų rugpjūtį šių įmonių akcijas įnešant į motininę įmonę, jos įneštos vertinime nustatyta rinkos verte –12,6 mln. Eur.

Anksčiau vertinti įmonių vertės neturėjome poreikio, todėl įstatymų numatyta tvarka buvo nurodoma įmonių steigimo vertė. Noriu pabrėžti, kad Austėja Landsbergienė pagal įstatymus neprivalo teikti turto deklaracijos ir dėl to jos neteikia. Deklaracijas nustatytais terminais ir tvarka teikia jos sutuoktinis Gabrielius Landsbergis, o Austėjos Landsbergienės turtą deklaruoja kaip sutuoktinės turimą turtą“.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

29 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Sugedęs naujas troleibusas, užkišo Šv. Gertrūdos gatvę

Kaune atidaromas miesto istorijai skirtas festivalis

Kaune rastos žmonių kaukolės ir kiti kūno dalių kaulai

Paveldosaugininkai: centrinių paštų pastatai turėtų būti naudojami pagal paskirtį

Pėstieji Kaune ir toliau vaikšto lyg po karo lauką (foto)

Š. Jasikevičius po įspūdingos žalgiriečių pergalės: didesnio stimulo tikriausiai nebus

Žmonės ragina Seimą atsikvošėti: surinkta jau virš 60 tūkst. parašų

Galingus svečius iš Madrido nukovęs „Žalgiris“ įsirašė pirmąją Eurolygos pergalę

Kauno centre partrenktas žmogus: susiformavo spūstis

ŽŪM perkėlimui į Kauną - apvali suma iš valstybės