Kauno savivaldybės Eismo saugumo komisijos sudaryta komisija apsisprendė: elektrinių paspirtukų eismas Kaune nebus ribojamas. Toks sprendimas priimtas po to, kai rugsėjo viduryje komisijos posėdyje buvo pateiktas gyventojų prašymas riboti elektrinių paspirtukų eismą Kalniečių parko pėsčiųjų zonoje.
Atskirs srautus
„Dviračiai ir šiuo metu žaibiškai populiarėjantys elektriniai paspirtukai yra viena iš alternatyvų kelionėms mieste automobiliais. Dviračiai ir paspirtukai pagal KET taisykles priskiriami tai pačiai kategorijai. Per pastaruosius kelis metus Kaune nutiesta ir suremontuota daugiau nei 70 kilometrų dviračių takų, kuriuos sėkmingai naudoja ir paspirtukininkai. Sustoti neketiname“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sako Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Pasak jo, šiuo metu galvojama ne apie dviračių ir paspirtukų eismo ribojimus, bet apie srautų atskyrimą tose vietose, kur persipina dideli pėsčiųjų ir dviračių priemonių srautai, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių.
„Per metus ar kelis neįmanoma sukurti viso infrastruktūros tinklo. Tačiau jis yra būtinas, ypač atsiradus elektriniams paspirtukams, kurių vairuotojai kartais neįvertina saugaus judėjimo greičio tarp pėsčiųjų“, – ne ribojimų, o saugių takų plėtros keliu siūlo eiti A. Palionis.
Prieš porą metų Kaune pradėta įgyvendinti „Like bike“ idėja, kurios tikslas – skatinti miestiečius kuo dažniau susisiekimui naudoti ne automobilius, o netaršias susisiekimo priemones. „Ne tik dviračiai, bet ir sparčiai populiarėjantys elektriniai paspirtukai daliai žmonių tampa susisiekimo priemone mieste ir tai esame linkę skatinti, todėl saugių dviračių takų Kaune tik daugės“, – tvirtina A. Palionis.
Palanga riboja
Kol kas vienintelė elektrinių paspirtukų, o drauge ir dviračių eismą dėl pėsčiųjų saugumo Lietuvoje ėmėsi riboti Palangos miesto savivaldybė.
„Minėtų transporto priemonių eismo ribojimas kai kuriose miesto vietose vasarą labai pasiteisino – Palangos savivaldybė sulaukė daug teigiamų atsiliepimų, kad pėstieji vasarą judriausiose kurorto vietose jautėsi daug saugesni. Todėl kitą vasarą šios dviračių, velomobilių bei elektrinių paspirtukų eismo ribojimo priemonės žmonių susibūrimo vietose taip pat bus taikomos“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė Palangos vicemeras, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas.
Dviračiais, keturračiais velomobiliais bei elektriniais paspirtukais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Palangoje buvo draudžiama važinėti J. Basanavičiaus gatvėje, ant jūros tilto ir Birutės parke. Sprendimas apriboti minėtų transporto priemonių eismą pėsčiųjų gausiausiai lankomose miesto vietose aktyviojo kurortinio sezono metu buvo priimtas atsižvelgiant į kasmet vis labiau ryškėjančią problemą – elektrinių paspirtukų bei keturračių velomobilių keliamą grėsmę pėstiesiems.
Savivaldybė jau ne pirmą vasarą sulaukdavo gyventojų ir miesto svečių pastabų, kad vaikščiodami Birutės parke, ant jūros tilto ar J. Basanavičiaus gatve daugelis jaučiasi nesaugiai. Todėl buvo nuspręsta imtis priemonių, kad pėsčiųjų saugumas kurorte būtų užtikrintas.
Pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui, t. y. nuo rugsėjo 1 d., dviračiais, velomobiliais bei elektriniais paspirtukais ir vėl galima važinėti J. Basanavičiaus gatve, tačiau šių transporto priemonių eismas Birutės parke bei ant jūros tilto draudžiamas ištisus metus.
Pavojų kelia vairuotojai
Kauno apskrities policijos duomenimis, mieste vasarą registruoti penki eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, viename iš jų nukentėjo elektrinio paspirtuko vairuotojas. Taip pat Kaune registruoti keturi atvejai, kai žmonės susižalojo nukritę nuo paspirtukų. Pranešta apie tris paspirtukų vagystes bei tris atvejus, kai negrąžinti išnuomoti paspirtukai.
„Nė viena transporto priemonė nekeltų jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei jų vairuotojai dalyvaudami eisme laikytųsi numatytų taisyklių“, – BNS atsiųstame komentare teigia Kauno policijos atstovai.
Pasak Kauno policijos, mieste elektriniams paspirtukams skiriamas didelis dėmesys, vykdomos viešo ir neviešo pobūdžio priemonės. Dažniausiai fiksuojami pažeidimai – ant paspirtukų neįrengti šviesos žibintai, nevilkima ryškiaspalvė liemenė, važiavimas paspirtuku kartu su mažamečiu, taip rizikuojant abiejų saugumu.
Taip pat fiksuojama atvejų, kai važiuojamąją dalį elektrinio paspirtuko vairuotojai kerta važiuodami, nors taip elgtis griežtai draudžiama ir privalu nulipus paspirtuką varytis greta.
Problema – infrastruktūros trūkumas
BNS kalbintas Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorė Marija Burinskienė tikina, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduria elektrinių paspirtukų vairuotojai, yra infrastruktūros trūkumas.
Pasak V. Pumpučio, elektriniai paspirtukai prigijo prie naudojimo įpročių, tačiau pabrėžė, jog iškilo ir problemų. „Pirmoji problema – dviratininkams skirtos infrastruktūros trūkumas. Akivaizdžiai tą pajuto tiek Vilnius, tiek kiti miestai“, – sakė jis. Anot jo, kai nėra infrastruktūros, bandoma važiuoti šaligatviais, nardant tarp pėsčiųjų.
„Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai pėsčiasis staigia pakeičia judėjimo kryptį. Paspirtuko vairuotojas arba susimėto, arba užkabina pėsčiąjį vairu ir dažniausiai griūna“, – sakė V. Pumputis. Pagrindinės problemos, kurias išskyrė ekspertas, yra nelygi kelio danga, dingstančios dviračių tako juostos, sunkumas pasiekti miesto centrą iš miegamųjų rajonų, KET pažeidimai ir kt.
M. Burinskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad miestų infrastruktūra šiuo metu nepritaikyta elektrinių paspirtukų eismui. Kita vertus, ji pabrėžė, kad reikėtų riboti elektrinių transporto priemonių greitį. „Čia mes turime konfliktą, kai elektrinės transporto priemonės nereikalauja didelės fizinės jėgos, žmonės važiuoja atsipalaidavę ir išvysto gana didelį greitį. Paprastai reikėtų riboti tą greitį iki 30 kilometrų per valandą“, – teigė M. Burinskienė.
„Aš manau, kad turi atsirasti greičio ribojimai ir nustatymas, kur turi važiuoti dviračiai, paspirtukai ir eiti pėstieji“, – pridūrė profesorė.
Įves eismo ribojimus
Jeigu elektrinių paspirtukų vairuotojai ir toliau važiuodami šaligatviais elgsis pavojingai, jų ir dviratininkų eismas šaligatviuose bus apribotas, teigia Susisiekimo ministerija. Ministerija penktadienį pranešė ateityje galinti inicijuoti reikiamus KET pakeitimus.
Anot Susisiekimo ministerijos, elektrinius paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1 kW, o maksimalus greitis – 25 kilometrų per valandą, teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams, tad jų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
Pagal taisykles, tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3–7 kilometrų per valandą) ir išlaikyti saugų atstumą.
Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis. Važiuojant keliu tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus.
Ten, kur nėra dviračių takų ar dviračių juostų, kelkraščių, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviais. Lietuvoje tai nuspręsta leisti 2014 metais, atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą ir siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą.
