Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos respublikos prezidento Algirdo Brazausko žmonai Kristinai Brazauskienei diagnozuotas trečios stadijos vėžys. Žinią apie klastingą ligą – melanomą, moteris pirmiausiai patvirtino DELFI.
Susisiekus su Kristina Brazauskiene dėl interviu ir pasidomėjus, kaip laikosi šiuo metu, moteris pribloškė netikėta žinia – ji jau kurį laiką sunkiai serga ir gydosi itin aršios formos onkologinę ligą.
„Šiuo metu gydausi ir nenoriu jokių intrigų, šurmulio. Man buvo diagnozuota onkologinė liga – trečios stadijos vėžys. Melanoma jau buvo pažengusi. Liga apėmė ir limfmazgius, todėl gydytojų konsiliumas siūlė juos šalinti iš kairės pusės, bet atsisakiau“, – nedaugžodžiaudama pasakojo ji.
Gydytojų pagalbos K. Brazauskienė ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje. Ten jai pavyko pritaikyti tinkamus vaistus, taip pat sužinojo apie vaisių, kuris kovoja su vėžinėmis ląstelėmis organizme.
„Viešėdama Amerikoje taip pat konsultavausi su gydytojais. Ten radau sau tinkamus vaistus, taip pat ir guanabana vaisių. Jis naikina vėžines ląsteles organizme. Perduokite šitai ir Sauliui Skverneliui, tegul pabando, nes aš jaučiu, kad man tikrai padėjo“, – savo atradimu dalijosi ji.
K. Brazauskienė sako, jog jai teko patirti, ką reiškia, kai neapdairiai priimti įstatymai užkerta kelią į tinkamiausią gydymą, kuris tokių ligų atveju yra būtinas, nes laikas labai brangus, o eksperimentams su vaistais jo nėra. Moteris nuogąstavo, kad dirbusi ne vieną dešimtį metų ir mokėjusi mokesčius, dabar yra palikta likimo valioje ir pati turi rūpintis, kaip susimokėti milžinišką jai geriausiai tikusių medikamentų kainą.
„Lietuvoje, deja, man tinkantys vaistai nekompensuojami. Dvi ampulės, reikalingos mėnesiui, kainuoja 8 000 eurų, tačiau „Sodrai“ tas pats, nors dirbau 43-ejus savo gyvenimo metus. Vaistus nuo slogos kompensuoja, bet kai rimta liga – jiems vienodai“, – skundėsi moteris.
Įtemptu gyvenimo periodu K. Brazauskienė maloniai prašo visų supratimo ir sako, kad šiuo metu labiausiai jai norisi ramybės, todėl skambučių iš žiniasklaidos ji šia tema nelaukia.
Apie melanomą ir kaip ją atpažinti
Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydyti galima apie 97 proc. pacientų. Melanoma sudaro apie 15 proc. visų odos vėžio atvejų. Ši liga išsivysto arba iš jau esančių, arba iš naujai atsiradusių apgamų.
Apgamai skirstomi į tipus:
A (angl. asymmetric) – asimetriški apgamai;
B (angl. borders) – netaisyklingo kontūro apgamai;
C (angl. colours) – įvairių spalvų apgamai;
D (angl. diameter) – apgamai, kurių diametras didesnis nei 6 mm.;
E (angl. evolution) – apgamai, kurie greitai didėja.
Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas, bet koks naujas požymis, simptomas, pavyzdžiui, kraujavimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas. Pamatę nors vieną iš ABCDE kriterijų arba pastebėję apgamų pakitimų, nedelsdami kreipkitės į dermatologą.
Ne visi įtarimų keliantys odos dariniai atsiranda saulės labiausiai veikiamose ir matomose vietose. Taigi, vieną kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti visą savo ir vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį. Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą, atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis. Gerai apžiūrėkite viršutinę kūno dalį, krūtinę, kaklą.
Moterims reikėtų atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Tada apžvelkite pilvą, šonus bei kojas. Naudodami mažesnį veidrodį apžiūrėkite nugarą, sėdmenis, kaklo, kojų ir rankų užpakalines dalis. Galiausiai patikrinkite pėdas ir kojų tarpupirščius. Jei aptikote įtartiną odos darinį ar pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
Sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu galite vengdami saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 16 valandos). Naudokite apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat apsaugokite odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės.
Ypač nuo saulės saugokite vaikus. Jiems būnant saulėje reguliariai tepkite apsaugines priemones su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprenkite juos marškinėliais, pasirūpinkite, kad jie dėvėtų galvos apdangalus Leiskite odai įrusti palaipsniui. Venkite nudegimo! Odos paraudimas po deginimosi saulėje jau reiškia, kad nudegėte. Jeigu pūslės ar skausmas tęsiasi dvi dienas ar ilgiau, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
