Nausėdos žinia dėl pensijų: kito kelio tiesiog nėra

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jiems būtų visiškai nesuvokiama, jei būtų kalbama apie kitas socialines išmokas, nekalbant apie pensininkus.

Šalies vadovo manymu, nepavyktų reikšmingai didinti pensijų be perskirstymo.

„Be perskirstymo tikrai nepavyks. Jeigu mes norime kalbėti apie pakeitimo normos didinimą, o ne šiaip buvimą toje pačioje vietoje su tikrai nepadoriai mažu pakeitimo lygiu Lietuvoje, kuris yra vienas mažiausių Europoje, arba norime efektyviai kovoti su skurdu, kito kelio tiesiog nėra.

Bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą suteikia mums galimybių pasitelkus į pagalbą kitus išteklius (kitus mokesčius) perskirstyti lėšas taip, kad šita mažiausiai apginta visuomenės grupė būtų tikrai apginta. Kalbos apie socialinius prioritetus, socialinę politiką ir apie kitas išmokas, nekalbant apie pensininkus, atsiprašau, man tai būtų visiškai nesuvokiama“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Vidutinio atlyginimo į rankas ir vidutinės pensijos šalyje santykis dar vadinamas pensijų pakeitimo norma. Linas Kukuraitis 2018 m. yra teigęs, kad dabar pensijos garantuoja apytiksliai 42 proc. buvusio darbo užmokesčio.

DELFI primena, kad prezidentas siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, jog artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.

„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas. Mes siūlome tam tikrą laikiną laikotarpį, galbūt penkerius metus, kasmet pridėti papildomą koeficientą, kad pakeitimo norma po žingsnelį judėtų į viršų ir pakiltų, tarkime, nuo 42 proc. iki 50 proc. (buvusio atlyginimo – BNS), atsižvelgiant į ekonominę situaciją“, – interviu BNS yra sakęs prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta. 2018 m. įstatymu įtvirtintas pensijų indeksavimas.

Kaip aiškina „Sodra“, kiekvienais metais apskaitos vieneto (taško) vertė ir bazinės pensijos rodiklis indeksuojamas tiek, kiek vidutiniškai per 7 metus (trejus praėjusius, einamuosius bei trejus prognozuojamus) padidėja šalies darbo užmokesčio fondas – visų dirbančiųjų uždirbtų darbo užmokesčių suma.

Paprasčiau tariant, dėl indeksavimo pensijų didėjimas susietas su atlyginimų augimu. Finansų ministerija savo prognozėse skelbė, kad vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis šalyje 2019 m. sudarys 8,3 proc., 2020 m. – 7,4 proc., 2021 m. sudarys 5,8 proc., 2022 m. – 5,5 procento.

Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, darbo užmokesčio fondas šiais metais augs 9,1 proc., 2020 m. – 7,6 proc., 2021 m. – 5,5 proc., o 2022 m. – 5,2 proc.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Ne vieną prietaisą patikrinę pareigūnai: radarų detektoriai prieš „trikojus“ neveikia

Pasaulinė muzikos sensacija iš Lietuvos Dynoro pristato naują dainą ir vaizdo klipą

Gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo titulas atiteko kauniečiams

„Senukai“ už 3 mln. eurų modernizuos Kaune esantį prekybos centrą

Kauno valdantieji ignoruoja siūlymus atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių miesto šventėse

Nauja tvarka daugiabučių kiemuose: automobilio galite ir neberasti

Kauno rajone buvusios žmonos šaldytuvą siaubęs miškinis atsidūrė pareigūnų rankose

Kauno teismas išnagrinėjo I. Strazdauskaitės nužudymo bylą: budeliai kaltę pripažįsta tik iš dalies

Kauno marių „tarzano“ paieškos įsibėgėja: padėjusiems surasti žada atlygį

Kauno rajone sučiuptas galimai psichotropines medžiagas platinęs vyras