Tai, kas nutiko praėjusį penktadienį Kaune, ko gero, labiau kompromituoja mūsų bausmių nusikaltėliams politiką, negu vadinamoji teisėjų korupcijos byla. Dienraštis „Kauno diena“ rašo, kad pasišalino Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantis pagarsėjęs sadistas Andrius Kalasiūnas, nuteistas už buvusios savo merginos neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Jį prokuroras net palygino su Aušvico koncentracijos stovyklos budeliu Josefu Mengele.
[galerija kiek=”8″]
Kalėjimų departamentas pirmadienį pranešė, kad rugsėjo 13 d., apie 13.30 val., iš darbo vietos Kaune, Laisvės alėjoje, pasišalino nuteistasis, kuriam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
„Gavus informaciją apie nuteistojo pasišalinimą, iš karto buvo informuota įstaigos vadovybė, Kalėjimų departamento budėtojas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas bei nedelsiant paskelbta jo paieška“, – lakoniškame pranešime departamentas nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kalinio pabėgimo. Kalėjimų departamento pareigūnai nutylėjo, kad pabėgęs nuteistasis yra pavojingas nusikaltėlis, jis iki šiol nerastas.
Kaip rašo „Kauno diena“, devynerių metų laisvės atėmimo bausme 2016-ųjų lapkritį Kauno apygardos teismo nuteistas A. Kalasiūnas pabėgo iš statybvietės, esančios kaltinimą palaikiusio prokuroro darbovietės kaimynystėje. Ten vyras dirbo su kitais tokiais pačiais, anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovybės, paleidimui į laisvę ruošiamais nuteistaisiais bei, pirminiais duomenimis, imigrantais iš Ukrainos.
Anot Pravieniškių pataisos namų direktoriaus Dainiaus Sušinsko, pasišalinti iš darbo vietos A. Kalasiūnas teisės neturėjo. Net ir per pietų pertrauką, nes buvo maitinamas vietoje – darbdaviui atvežant maistą iš pataisos namų.
Anot D. Sušinsko, nuteistasis, norintis gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje, turi atitikti tam tikras sąlygas: būti atlikęs dalį bausmės ir jos atlikimo metu neturėti jokių nuobaudų. Formaliai A. Kalasiūnas šias sąlygas atitiko, nors D. Sušinskui, jo prisipažinimu, sudarė įtartinai saldaus ir sukto žmogaus įspūdį. Todėl minėtos komisijos sprendimu jam ir buvo leista gyventi už pataisos namų ribų ir dirbti laisvėje.
Tokiu pasitikėjimu A. Kalasiūnas, D. Sušinsko duomenimis, jau naudojosi daugiau kaip metus ir būdamas ne vienos jo elgesį darbo metu turėjusios kontroliuoti įmonės žinioje.
A. Kalasiūnas pabėgo vos išvydęs į statybvietę atvykstantį planinį jos patikrinimą turėjusių atlikti pataisos namų automobilį su skiriamaisiais ženklais. Pravieniškių pataisos namų vadovo teigimu, apie A. Kalasiūno pabėgimą informuota ir nukentėjusioji.
Kaip anksčiau skelbta žiniasklaidoje, A. Kalasiūnas nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Teismas yra konstatavęs, kad vyras BMW automobilį naudojo kaip kankinimo įrankį – 31 metų kaunietis automobilio durimis ir bagažinės dangčiu trankė merginos galvą, stūmė iš važiuojančios mašinos.
A. Kalasiūnas itin žiaurių kankinimo būdų ėmėsi įtaręs, kad jo vos dvidešimtmetį perkopusi draugė per daug draugiškai bendrauja su kitais vyrais. Pora artimus santykius palaikė apie pusantrų metų.
Bylos duomenimis, 2014 metų liepą Kaune A. Kalasiūnas savo automobiliu užblokavo merginai išvažiavimą iš kiemo, ištempė iš jos automobilio, sudavė smūgius ir suradęs merginos telefoną, jį pasisavino. Patekęs į internetinį tinklalapį, ištrynė asmeninėje anketoje buvusius duomenis.
Po kelių dienų, vyras tą pačią merginą pagriebė išlipančią iš kito asmens mašinos, jėga stūmė į savo automobilį, prieš merginą vartojo fizinį smurtą, stūmė merginą iš važiuojančio automobilio, smūgiavo jai automobilio durelėmis, atsuktuvo smaigaliu kelis kartus rėžė per kaklą, išstūmė iš važiuojančio automobilio. Parvilkęs bagažinės dangčiu merginai trankė per galvą, kaklą visą laiką šaukdamas, kad ją užmuš.
Kartu su A. Kalasiūnu šio epizodo metu buvo jo draugas su mergina. Pamačiusi neregėtą žiaurumą porelė pasišalino ir apie įvykį pranešė policijai. A. Kalasiūnas anksčiau buvo teistas už tai, kad 2013 metų balandžio 1-osios naktį suniokojo Kauno Žurnalistų namus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
