Smurtą patirianti moteris – neviltyje: „bijau išeiti iš savo namų Panemunėje“ | Kas vyksta Kaune

Smurtą patirianti moteris – neviltyje: „bijau išeiti iš savo namų Panemunėje“

Stop kadras

Rugsėjo pradžioje į „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi moteris, kuriai viešumas – paskutinis pagalbos šauksmas. Nors rugpjūčio 1 d. įsigaliojo teismo draudimas jos buvusiam artimam draugui artintis tiek prie jos pačios, jos dukros bei gyvenamosios aplinkos – vyras vos ne kasdien persekioja Panemunėje gyvenančią moterį, o kviečiami pareigūnai – tik skėsčioja rankomis.

Susipažino internetu

Kaunietė Rasa (aut. past. – tapatybė redakcijai žinoma) papasakojo redakcijai savo istoriją. Su smurtaujančiu vyriškiu ji susipažino internetu. „Pasirodė paprastas, paslaugus. Nėra ten koks labai gražuolis, nedidelio ūgio, bet norėjau rimtų santykių, nes jau 7-erius metus gyvenu viena, esu išsiskyrusi, auginu paauglę dukrą“, – tipinę istoriją pasakojo moteris.  Šių metų vasarį vyras apsigyveno drauge Rasos tėvų namuose Panemunėje, kur moteris su dukra gyvena po skyrybų.

Nepraėjo ir keli mėnesiai, kai pradėjo matytis tikrosios vyro savybės – tapo grubus, užgaulus, o galiausiai – liepos mėnesį atostogų Palangoje metu pakėlė ranką prieš ją ir jos dukrą, buitinio konflikto metu sužalojo drauge buvusią dukros draugę. Įvykis užfiksuotas, iškviesti pareigūnai. Pagal šį įvykį Kauno apylinkės teismas rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą, draudžiantį Vladui Petrauskui artintis prie nukentėjusiųjų – moters ir jos dukros – jų namų bei Rasos darbo vietos Aleksoto turgavietėje mažesniu nei 100 metrų atstumu.

„Jis visiškai nepaiso šio draudimo! Jis kasdien pasirodo prie mano tėvų namų, jis mane užgaulioja, veržiasi į automobilį, ne kartą bandė man trenkti per galvą, – su ašaromis akyse pasakojo moteris. – Nebežinau, ką man daryti, po kiekvieno įvykio kviečiu pareigūnus, bet jie nieko nedaro“. Moteris vardina kelias datas, kuomet vyras ją atakavo – rugpjūčio 14 d. jis bandė veržtis į moters automobilį, trankė dureles (užfiksuota vaizdo įraše), rugpjūčio 24 d. užgauliojo visaip moterį turgavietėje – jos darbo vietoje, rugpjūčio 29 d. nuleido jos automobilio padangas, kitą dieną – apmėtė namą akmenimis.

Gyvena nuolatinėje baimėje

„Ar normalu visą laiką gyventi baimėje? Aš iš namų išeinu, kaip pelytė, dairausi, ar nėra jo netoliese ir bėgu iki automobilio, kuriame iškart užsirakinu. Dukra bijo eiti į mokyklą. Mano senyva mama sako, kad reikia parduoti namą ir kraustytis kitur, bet kodėl mes turime kažkur bėgti, kam tada tie pareigūnai, teismai?“ – retoriškai klausė Rasa, nesuprantanti, kodėl pareigūnai netaiko smurtautojui kraštutinės priemonės – suėmimo.

O kad minimas asmuo išties kelia grėsmę ne tik Rasai, bet ir aplinkiniams, rodo ir spalvinga šio piliečio biografija – vieną kartą teistas Jungtinėje Karalystėje ir penkis kartus – Lietuvoje, šiuo metu dar neatlikęs paskutinės bausmės (paleistas lygtinai). Apie tai Rasa sakosi sužinojusi tik pamačiusi teismo sprendimą, kuriame ir buvo įrašyta ši informacija.

Dar daugiau, pasak Rasos, vairuotojo pažymėjimą praradęs „kelių erelis“ ir toliau vairuoja.. iš jos pasisavintą automobilį. „Žinodama, kad jis ir toliau vairuoja mano automobilį „Seat Ibiza“ kreipiausi į „Regitrą“ ir man leido jį išregistruoti. Neįsivaizduoju, kaip gali tokie dalykai vykti valstybėje“, – sako moteris.

Pasak Rasos, vyras yra smurtavęs ir prieš kitą moterį, jo vaiko motiną, jos žiniomis, nemoka jis ir alimentų. „Noriu, kad kuo greičiau ši istorija pasibaigtų. Kai prašau pareigūnų, kad patrauktų tą vyrą nuo manęs, sulaikytų, jie sako, kad jei klausytų visų tokių moterų – tai pusė Lietuvos vyrų jau sėdėtų už grotų..“, – pasakoja bevitiškoje padėtyje atsidūrusi kaunietė. Ji bent jau tikisi, kad paviešinta ši istorija galbūt apsaugos kitas moteris nuo šio vyro.

Situaciją iš teisinės pusės pakomentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė ryšiams su visuomene Justina Kazragytė:

„Pareigūnai atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet liepos 7 d. vyras (gim. 1977 m.) smurtavo prieš sugyventinę (gim. 1981 m.) ir mažametę (gim. 2005 m.) bei rugpjūčio 31 d. smurtas pasikartojo prieš moterį. Vyrui paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi atskirai, nebendrauti su nukentėjusiosiomis, taip pat nesilankyti jų gyvenamoje vietoje. Vyrui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Visais atvejais, kilus bet kokiai galimai grėsmei ar pavojui, asmuo turi kreiptis skubios pagalbos telefonu 112, tuomet gavę pranešimą policijos pareigūnai nedelsiant į jį sureaguos ir atvyks. Taip pat privalu informuoti policijos pareigūnus apie atvejus, kuomet pažeidžiamos kardomosios priemonės. Kuomet asmeniui nurodžius nesiartinti prie nukentėjusiosios, šis šį įpareigojimą pažeidžia, apie tai policijos pareigūnai nedelsiant informuoja tyrimą organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorą, kuris priima sprendimus dėl griežtesnės kardomosios priemonės skyrimo.

Vyksta tyrimas, prokurorai tyli

Ar prokurorai numatę skirti griežtesnę bausmę teismo nutartį akivaizdžiai pažeidžiančiam smurtautojui, gali atsakyti tik jie. Dėl liepos 7 d. įvykio sprendimus turėtų priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras Andrius Brasas, dėl rugpjūčio 31 d.  – Antrojo skyriaus prokuroras Juozas Bagdonavičius.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsakymą pakomentavo komunikacijos atstovė Izabelė Bočkienė:

„Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgia į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.​

Suėmimas yra viena iš laisvės ribojimo rūšių, kurios yra taikomos baudžiamajame procese, ir kuri laikytina griežčiausia skirtina kardomąją priemone, reglamentuojama BPK. Todėl suėmimas, kaip kardomoji priemonė, yra laikoma ultima ratio ir gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesne kardomąja priemone neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę“.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA