Gyvename liūdime, džiaugiamės ir nė nesusimąstome, kokia plonytė linija tarp šio nuostabaus gyvenimo ir mirties…
Esu patyrusi daugybę nelaimių ir skaudžių praradimų… Tačiau tai, kas atsitiko rugpjūčio 16 d., mane sukrėtė visam gyvenimui.
Rugpjūčio 16 d. vakare mane užpuolė didelis agresyvus šuo. Likau per plauką gyva… Greitosios pagalbos automobiliu patekau į Kauno klinikas. Greitosios medikė raminančiai pasakė – atiduodu jus į pačias profesionaliausias rankas. Netrukus tuo įsitikinau.
Nors mano sąmonė buvo priblėsusi nuo daugybės žaizdų didelio nukraujavimo bei šoko, tačiau iš karto pajutau, kad esu labai rūpestingose ir dėmesingose rankose. Patekau į Kauno Klinikų Plastikos Chirurgijos skyrių. Daugybė medikų apsupo mane iš visų pusių… Guodė, ramino…
Operacija tęsėsi 4 valandas. Tik po operacijos supratau, kad esu saugi, kad gyvensiu, kad manimi bęsąlygiškai rūpinamasi, kad gaunu profesionalias medicinos paslaugas.
Tie žmonės – tai Dievo žemėn siųsti angelai… Mus gelbėti… Perkelti nebūties liūnus, atlupti nuo pragaro vartų…
Jų darbo negali pavadinti profesija – tai susiliejimas su svetimu skausmu, nepažįstamos nelaimės paėmimas už parankės.
Tie žmonės angelai – jie viską daro nesusimąstydami apie atlygį – tiesiog prideda mums papildomų laimės minučių. Dovanoja auksinių akimirkų su mūsų mylimais ir mylinčiais… Brangiais…
Jie paprasčiausiai dovanoja dar vieną rasą, dar vieną rytą, dar vieną saulę, dar vieną lietų…
Tegu pačiomis baisiausiomis akimirkomis teko susipažinti su tais angelais žemėje, bet tai – laimingas likimo prisilietimas…
Kaip galima atsidėkoti – tik pasiųsti savo širdį, pulsuojančia padėka chirurgui profesoriui Ryčiui Rimdeikai, gydytojui Karoliui Varkaliui, visam Plastikos chirurgijos skyriaus aptarnaujančiam personalui: slaugėms, slaugutėms! Jūs man tapote antra šeima!
Gražiausių gyvenimo spalvų jums, Angelai gelbėtojai Žemėje.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
