Pravieniškėse sužaloti kaliniai stojo ginti savo skriaudikų

Delfi.lt / D. Pipas nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pravieniškių pataisos namuose per kalinių surengtas naujokų krikštynas, kurias jie vadina „Jūros švente“, nukentėję nuteistieji stojo į savo skriaudikų pusę – nebenorintys sulaukti dar daugiau nemalonumų kaliniai atleido iš jų pasityčiojusiems kaliniams ir net teismo prašė sušvelninti dėl to nuteistiems skriaudikams bausmes.

„Mes niekam neturime pretenzijų“, – sakė per garsiąją „Jūros šventę“, kurią įkalinimo įstaigos administracija bandė nuslėpti nuo visuomenės, nukentėję nuteistieji.

Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji jie net nedrįso įvardyti asmenų, kurie juos nuskriaudė. Vienas nukentėjusiųjų per apklausą sakė, dar prieš vadinamąsias „krikštynas“ susižalojo, kai su kitais nuteistaisiais žaidė futbolą, o per „Jūros šventę“ esą pats savo noru atėjo ir kitų nuteistųjų prašė jį „pakrikštyti“.

„Būrio prausyklos patalpoje vyko „Jūros“ šventė“, aš savo noru atėjau į prausyklą ir atsisėdau ant kėdės, net nemačiau, kas iš nuteistųjų mane laistė vandeniu, – sakė nukentėjusysis. – Aš pats jų prašiau, kad su manimi taip elgtųsi, nes visi zonoje kalbėjo, kad per „Jūros šventę“ vyksta maudynės. Nuo to jokių sužalojimų neatsirado. Tai buvo tik žaidimas. Kuomet buvau aplaistytas vandeniu, išėjau iš prausyklos, prieš mane nebuvo naudojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas, pretenzijų dėl „krikštijimo“ niekam neturiu.“

Per „Jūros šventę“ sužalotas kitas kalinys pareigūnams taip pat nurodė, kad sužalojimai ant kūno greičiausiai atsirado sportuojant. „Gal kur nors susitrenkiau“, – neįtikinamą versiją dėstė nuteistasis.

Šis nukentėjusysis net atsisakė atsakyti į pareigūnų klausimus, tik pridūrė, kad nieko neprisimena, nors žino, jog niekas „nei psichologinio, nei fizinio smurto nenaudojo“, o jis esą „jokių sužalojimų nepatyrė“.

„Gal prausykloje kažkas ir vyko, bet tikrai nieko nepasakysiu, nes nemapenu, nes tą dieną buvau apsvaigęs nuo karšto oro“, – greičiausiai iš baimės nukentėjusysis nedrįso kalbėti apie jam egzekuciją surengusius nuteistuosius.

Tuo metu kitas nukentėjusysis buvo šiek tiek atviresnis – pareigūnams jis prisipažino, kad „Jūros šventės“ metu vyksta ne tik naujokų „krikštynos“, bet ir vandeniu laistomi nuteistieji, kurie yra „lengvai prisidirbę“ – iš šaldytuvo paėmę ne savo maistą ar cigaretes.

„Tą vakarą virtuvėje gaminau maistą virtuvėje, mačiau, kaip kiti nuteistieji ėjo ikš prausyklos persirengti, nes buvo šlapi – kol virs grikiai, nusprendžiau nueiti ir sudalyvauti „Jūros šventėje“, kitaip tariant ir aš norėjau „pasikrikštyti“, – sakė nuteistasis. – Greitai nusirengęs nuėjau į prausyklą, kur buvo T. Ačas ir N. Daubaras,. Jie iš kibirėlio man ant nugaros pylė vandenį, – sakė nukentėjusysis. – Aš nebuvau sužalotas, žinau, kad tada buvo „pakrikštyta“ apie 10 asmenų, kai kurie šias „krikštynas“ filmavo mobiliojo ryšio telefonais.“

Nuteistasis pareigūnams nurodė, kad nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes tokiu nesijaučia ir neturinti pretenzijų nei vienam iš nuteistųjų, kurie laistė jį vandeniu. Nukentėjusiojo statuso norėjo atsisakyti ir kitu du kaliniai, tačiau į jų prašymus nebuvo atsižvelgta – jiems surengta egzekucija buvo nufilmuota ir viešai išplatinta. Tuo metu kiti kaliniai, kurie taip pat buvo „pakrikštyti“, byloje buvo tik liudytojais – tiesioginių įrodymų „Jūros šventės“ užkardyti nesugebėję pareigūnai nesurinko kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų nuteistųjų argumentai, kuriais šie dėl „maudynių“ niekam nereiškė pretenzijų, buvo bene pagrindiniai, kuriais dėl viešosios tvarkos pažeidimo nuteisti du iš trijų egzekucijos dalyvių skundė jiems dar vasarį Kaišiadorių teisme paskelbtą nuosprendį apeliacine tvarka – prie anksčiau neatliktos bausmės 22 metų Kelmės gyventojui Nerijui Daubarui ir 34 metų Tomui Ačui buvo pridėti 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Tokia pati bausmė buvo skirta ir 22 metų Edvardui Tamsevičiui, bet jis nuosprendžio neapskundė.

Tačiau N. Daubaras ir R. Ačas įsitikinę, kad skirta bausmė yra per griežta ir Kauno apygardos teismo teisėjų savo apeliaciniuose skunduose paprašė jas sušvelninti.

„Skiriant man bausmę nebuvo atsižvelgta į tai, kad aš prisipažinau dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašiau nukentėjusiųjų, šie man nereiškė jokių pretenzijų ir prašė skirti švelnesnę bausmę“, – nurodė N. Daubaras.

Jam antrino ir T. Ačas: „Man skirta per griežta bausmė!“

Bet nuteistieji yra neteisūs – apeliacinius skundus išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistieji buvo nuteisti dėl to, jog demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčiodamiesi, žemino nukentėjusiųjų orumą, tuo pažeisdami jų teisę į saugią ir ramią aplinką.

„Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą“, – pažymėjo teisėjai.

Anot jų, nusikalstamą veiką N. Daubaras ir T. Ačas padarė jau atlikdami ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

„N. Daubaras praeityje teistas keturis kartus, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai: į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones reaguoja gana pasyviai, nesilaiko pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, atlikdamas bausmę baustas drausmine tvarka trylika kartų, – pabrėžė teismas. – T. Ačas nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Jis taip pat pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, kaip nuteistasis, nesilaikantis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos (už ką penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudos), pasyviai reaguojantis į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji ne tik kad nesistengė tinkamai atlikti jiems paskirtą bausmę, nerodė noro pasitaisyti, tačiau dar ir elgėsi nusikalstamai.“

Teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistiesiems skiriant realias laisvės atėmimo bausmes.

„Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus“, – apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad aukštesnės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Anot teisėjų, N. Daubarui ir T. Ačui skirtas laisvės atėmimas atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Pravieniškėse kalintys N. Daubaras, E. Tamsevičius ir T. Ačas praėjusių metų liepos 27 d., norėdami pasityčioti iš naujai į būrį paskirtų kalinių, kitų nuteistųjų akivaizdoje mušė tris naujokus susuktu šlapiu rankšluosčiu, pilstė pusnuogius naujokus šaltu vandeniu ir tyčiojosi: stebint būriui nuteistųjų, trims nukentėjusiesiems, sėdintiems ant kėdžių, jie sudavė nenustatytą skaičių smūgių susuktais šlapiais rankšluosčiais, pylė šaltą vandenį kibirais, taip sukeldami šoką.

Įkalinti dėl nužudymų

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti nuteistieji – gana spalvingos asmenybės: du jų yra nuteisti dėl nužudymo. N. Daubaras į pataisos namus pateko 2015 m. – jis buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. vasarą Raseinių rajone nužudė Šiluvos miestelyje apsistojusį 57 metų Danijos pilietį.

Nustatyta, kad jaunuolis remontavo užsieniečio įsigytą namą, tačiau šis jam nesumokėjo visos už darbą suderėtos sumos. Kilus konfliktui N. Daubaras griebė metalinį laužtuvą ir juo ėmė daužyti užsieniečiui per galvą – buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai. Jie buvo mirtini.

Iš nusikaltimo vietos pasprukęs žudikas pagrobė vertingus daiktus ir juos pardavė. Be to, jis po miestelį važinėjosi dano automobiliu, o kitiems aiškino, kad šis išvyko į Daniją. Nužudytojo kūnas buvo aptiktas tik po kelių dienų.

Nusikaltimo padarymo metu N. Daubarui buvo septyniolika metų, todėl kaip nepilnamečiui teismas jam skyrė vos 5 metų bausmę.

Tuo metu kitas „Jūros šventės“ dalyvis T. Ačas nuteistas dėl nužudymo Didžiojoje Britanijoje – į Lietuvą atvežtas žudikas dar 2010 m. nužudė savo kaimynę. Jos kūnas taip pat buvo aptiktas ne iš karto po nusikaltimo – tik po trijų parų, kai pasigedo draugai.

Nustatyta, kad žudikas šokinėjo ant moters kūno – jai buvo trūkusios kepenys, sulaužyti keli šonkauliai, pažeista gerklė.

Egzekucija – skandalingame vaizdo įraše

Pravieniškių pataisos namų vadovas Dainius Sušinskas pernai liepą skelbė, kad „šventės“ išvakarėse 1-ajame lokaliniame sektoriuje kratų metu radus degtinės ir raugalo alkoholiniams gėrimams pasigaminti, „krikštynos“ buvo užkardytos.

Pasak D. Sušinsko, tam, kad kaliniai nesišlakstytų vandeniu, buvo išjungtas vandens tiekimas.

Tačiau vėliau Teisingumo ministerija ir DELFI gavo vaizdo įrašą, liudijantį, kad „Jūros šventė“ vis dėlto įvyko.

Tiesa, ir tada pataisos namų vadovas nebuvo linkęs pripažinti akivaizdžių faktų ir teisinosi, kad nieko baisaus neįvyko, kai kurie kaliniai tik pasipilstė iš pusės litro talpos vandens buteliukų. Kaip buvo iš tikrųjų ir kodėl buvo iškelta baudžiamoji byla, galite pamatyti dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“, kuris skirtas asmenims nuo aštuoniolikos metų.

Po „Jūros šventės“ Pravieniškėse buvo organizuotos masinės kratos, kai kurie kaliniai perkelti į kitas įstaigas, įvesti Viešojo saugumo tarnybos būriai.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauniečiai vasarą išnaudojo kitaip: pėsčiomis keliavo iki Palangos

Jaunieji žalgiriečiai pranoko varžovus ir išplėšė trofėjų

Iš savivaldybės patalpų iškraustomas istorinės technikos muziejus: buvome apgauti

Skaitytojai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos? (papildyta)

Pakaunės krašte žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis

Šilumą kol kas teks pamiršti: šalnos darysis vis įžūlesnės

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę