Lietuvos bankas skyrė 41 200 eurų baudą „Tiketai“ už tai, kad bendrovė pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį, nors Mokėjimų įstatymas tai draudžia. „Tiketa“ įpareigota nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis.
Pranešime spaudai skelbiama, kad šio teisės akto pažeidimo tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo gavusi gyventojos skundą. Nors šiuo konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 Eur), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu.
Taip daroma pastaruosius dešimt metų – visą laikotarpį, kai galioja Mokėjimų įstatymo draudimas mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą. Į pažeidimo trukmę buvo atsižvelgta skiriant baudą.
Lietuvos bankas jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, kad nesilaikantiems Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos. Mokėtojas ir lėšų gavėjas (pirkėjas ir pardavėjas) atsiskaitydami el. prekyboje naudojasi kiekvienas savo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir atitinkamai moka jo nustatytą komisinį atlyginimą.
Jei prekybininkas priklausomai nuo pirkėjo atsiskaitymo būdo taiko pirkėjui papildomą mokestį, tai reiškia, kad pardavėjas savo mokestį mokėjimo paslaugų teikėjui perkelia pirkėjui. Prekybininkai teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių.
Norėdami sudaryti galimybę daugeliui skirtingų pirkėjų pirkti el. parduotuvėje, prekybininkai siūlo įvairių būdų atsiskaityti. Jie pardavėjui kainuoja skirtingai, kai kuriais atvejais net iki 2 proc. mokėtinos sumos. Dėl to prekybininkai yra suinteresuoti, kad jų klientai pasirinktų pigesnius atsiskaitymo būdus.
Mokėjimų įstatymas leidžia pardavėjams taikyti nuolaidas ar kitaip skatinti pirkėjus naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę atsiskaitant su pardavėjais. Tačiau prekybininkui draudžiama taikyti papildomą mokestį pirkėjui už jo pasirinktą mokėjimo priemonę ar mokėjimo paslaugą. Prekybininkams siekiant mažinti išlaidas, verta atkreipti dėmesį į alternatyvas, kurių yra.
Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apdorojimo paslaugas įmonėms Lietuvoje gali teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Be to, galima kreiptis į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjus svarstant alternatyvą „Bank link“ paslaugai. Vartotojai, pastebėję jiems pritaikytą mokestį už atsiskaitymą mokėjimo kortele, el. bankininkyste, kita mokėjimo priemone ar už mokėjimo paslaugos naudojimą, turi teisę kreiptis į prekybininkus dėl pinigų grąžinimo, o šiems nesutinkant ar kilus klausimų, – į Lietuvos banką.
„Tiketa“: Lietuvos bankas gina ne vartotojų, o švediškų bankų interesus
Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ teismui skųs Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą nubausti įmonę dėl tariamo Mokėjimų įstatymo pažeidimo.
„Tiketa“ taikoma kainodara yra absoliučiai skaidri ir, mūsų įsitikinimu, atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų keliamus reikalavimus, todėl imsimės visų reikalingų teisinių priemonių, kad būtų apginti teisėti mūsų interesai, o vartotojas už paslaugą turėtų galimybę mokėti mažiau“, – sako bendrovės „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis.
„Tiketa“ vadovas pabrėžia, kad Lietuvos banko sprendimas gina ne Lietuvos vartotojų, o didžiųjų bankų interesus.
„Manome, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimas skirtas apsaugoti mokesčius, kuriuos taiko bankai kiekvienai pinigų transakcijai. Šiuo atveju kalbame apie milijonines sumas, kurias iš vartotojų ir verslo susižeria bankai už tai, kad žmonės perveda pinigus iš savo sąskaitos už paslaugas ar prekes elektroninėje erdvėje“, – sako A. Žiauberis.
„Tiketa“ skaičiavimu, bendrovė vien už banklink paslaugą kasmet bankams sumoka daugiau nei 130 000 eurų. Daugiau nei 90% šių pinigų atitenka dviem dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems Švedijos bankams – SEB ir „Swedbank“.
„Puikiai suprantame, kad kaip ir kiekviena paslauga, atsiskaitymai elektroninėje erdvėje yra ir turi būti mokami, tačiau dominuojančią padėtį rinkoje užimantys švedų bankai apmokestindami vartotojų pavedimus, taiko drakoniškiausias sąlygas“, – skaičiuoja „Tiketa“ vadovas A. Žiauberis.
„Tiketa“, atsižvelgdama į pasirinktą mokėjimo būdą ir skirtingus bankų įkainius, savo klientams taiko iki 100 proc. siekiančias nuolaidas mokėjimų administravimo mokesčiui.
„Tiketa“ vadovą stebina keistas sutapimas – skundas dėl bendrovės keletą metų taikomo administravimo mokesčio ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) bei Lietuvos banko tyrimas pradėtas tada, kai įmonė vartotojams pasiūlė alternatyvų mokėjimo būdą, kurį teikia fintech įmonė.
„Neofinance“ bendrovės sprendimas leidžia banklink pavedimus iš didžiųjų švediškų bankų daryti taikant minimalius įkainius. Šis fintech sprendimas per metus tapo itin populiarus tarp „Tiketa“ vartotojų, o šiandien daugiau nei 40% transakcijų atliekama būtent per jį.
„Tai reiškia, kad didieji bankai netenka papildomo uždarbio, o tokiems alternatyviems atsiskaitymo būdams plečiantis, bankų negautos pajamos gali siekti milijonus eurų. Keista, kad vartotojų teises turinčių ginti institucijų susilaukėme itin daug klausimų būtent apie naująjį sprendimą, pavyzdžiui, VVTAT labai didelį dėmesį skyrė tam, kodėl šis sprendimas vartotojui siūlomas pirmiausia, nors akivaizdu, kad jis pirkėjui yra vienas finansiškai naudingiausių. Todėl manome, jog visa ši istorija gali būti bandymas valstybinių institucijų rankomis susidoroti su Lietuvos verslu, kuris vartotojams siūlo alternatyvius Švedijos bankams sprendimus“, – Lietuvos banko sprendimą komentuoja A. Žiauberis.
Pasak „Tiketa“ vadovo, įmonė imsis visų teisinių veiksmų, kad apgintų Lietuvos verslo ir vartotojų teisę mokėti pigiau už bankų paslaugas ir gins savo pozicijas visų instancijų teismuose.
„Esmė ne baudos dydis – mes tokios pat pozicijos laikytumėmės net jei bauda būtų 1 euras ar 12 euro centų, dėl kurių ir sulaukta vartotojo skundo. Tai principo reikalas ir mes ginsime ne tik ir ne tiek save, kiek Lietuvos verslą ir vartotojus, kurie kasmet už bankų paslaugas sumoka kelis kartus daugiau nei, pavyzdžiui, Švedijos gyventojai“, – pabrėžė „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis.
