Vasarą iki griaučių išardyta Kauno sporto halė ne vienam miestiečiui sukėlė nerimą, ar dėl statybininkų užmojų nenukentės vertingosios šio tarpukario pastato savybės. Žiniasklaidoje viešai pasirodžiusi informacija ir išardytos halės vaizdai dar labiau kaitino kauniečių aistras, tačiau specialistai ir toliau teigia, kad viskas vyksta pagal projektą.
Darbus prižiūri Kauno skyrius
Kaip portalui teigė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos ir paveldotvarkos planavimo skyriaus vyr. specialistė Indrė Baliulytė, valstybės saugomų Kauno sporto halės vertingųjų savybių nėra daug. „Metalinės konstrukcijos yra esminės šio statinio vertingosios savybės. O didžiausia pastato vertė yra jo funkcionalumas. Toks yra ir jo stilius, priskiriamas funkcionalizmui“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo I. Baliulytė.
Pasak Vilniuje įsikūrusio departamento atstovės, šis rekonstrukcijos projektas turėjo būti suderintas su departamento Kauno skyriumi, kurio atsakomybėje ir priežiūra, ar rekonstrukcija vykdoma pagal projektą. Statybos darbų klausimus pagal kompetenciją turi tikrinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„Tvarkant pastatą būtina remtis istorine autentiška 1938 m. ikonografija, o ne vėlesnių metų faktine būkle. Rekonstrukciją vykdanti bendrovė privalo darbus vykdyti pagal patvirtintą projektą“, – teigė I. Baliulytė.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į sporto halės rekonstrukcijos darbus turinčius prižiūrėti departamento Kauno skyrius darbuotojus, kurie trečiadienį informavo, kad paskutinis patikrinimas šiame objekte atliktas liepos mėnesį ir jokių nukrypimų nuo suderinto projekto vykdymo nebuvo užfiksuota.
Statybų rangovai – lakoniški
Portalas „Kas vyksta Kaune“ dėl sporto halės rekonstrukcijos kreipėsi ir į darbus atliekantį rangovą, įmonę „Versina“. Bendrovės statybos vadovas Mindaugas Smaidžiūnas pateiktus klausimus komentavo lakoniškai. Paklaustas, ar išgriovus iki griaučių sporto halę nėra pažeidžiamos vertingosios pastato savybės, M. Smaidžiūnas teigė, kad „viskas atliekama pagal projektą“.
Pasak jo, statybvietėje rugpjūtį dirbo 20 darbuotojų, o darbus ketinama baigti laikantis terminų. Paklaustas, kurios pastato vertingosios savybės bus atkurtos, M. Smaidžiūnas sakė, kad „tos, kurios yra įtrauktos į vertybių sąrašą“.
Sulaukė kritikos ir anuomet
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo architektūros ir urbanistikos specialistas V. Petrulis, 1938-aisiais metais statant Kauno halę, statybą ribojo ne tik laikas (salė pastatyta per pusę metų), bet ir finansiniai ištekliai.
„Pigiausiomis priemonėmis buvo siekta sukurti kuo daugiau vietų turintį pastatą. Vis dėlto galima teigti, kad architektūrinė raiška dėl to ne itin nukentėjo. Tam laikmečiui buvo sukurtas išties įspūdingų techninių charakteristikų pastatas, – teigė V. Petrulis. – O utilitari statyba atspindėjo to meto tarptautinei modernizmo architektūrai būdingus existenzminimum idealus“.
Viso trylika tūkstančių žiūrovų talpinančios halės, iš kurių 3,5 tūkst. – sėdimos vietos, ilgis buvo 63 m., plotis – 61 m, o aukštis ties viduriu – 15,2 m. Techninio sprendimo pagrindas – keturios 61 m aukščio kniedytos plieno arkos, išdėstytos viena nuo kitos 13,2 m atstumais ir besiremiančios į galingus 80 kub. m gelžbetonio pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Sienos – metalo fachverchas, tribūnos – medinės, stogas – ruberoidu apkaltos lentos.
„Taip radosi asketiškas, be ypatingų pagražinimų, tačiau savo užmoju monumentalus statinys, kuris tapo tikru to meto Lietuvos „laiko dvasios” paminklu“, – įsitikinęs architektūros ir urbanistikos specialistas V. Petrulis.
Tačiau ir halės pastatymo metu Lietuvos žmonių nuomonė apie architektūrinę statinio raišką nebuvo vienareikšmė. Antai savaitinis kultūros, literatūros ir meno žurnalas „Naujoji Romuva“ 1939 m. publikavo tekstą, kurio autorius, pasirašęs kriptonimu A. T., sporto halę pavadino „nevykėle” bei „bjauria” ir teigė, kad „vargu ar rasis kas nors, galįs tvirtinti, kad ji būtų puošmena“.
Planuojami pakeitimai
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pavyko gauti rekonstruojamos sporto halės projektinius brėžinius. Sulyginus projektą su buvusiais halės vaizdais, akivaizdžiai matyti, kad pasikeitimų pastato fasade bus. Visų pirma gerokai sumažės langų bei pasikeis jų ertmių dydis, todėl sporto halė labiau susigrąžins 1938 m projekto bruožus. Halės išvaizda labiausiai keitėsi sovietmečiu, kuomet pagrindiniame fasade virš pagrindinių durų įrengti papildomi langai, daugėjo langų ir kitose pastato vietose, pagal projektą daugumos jų nebeliks.
Pagal su darbų vykdytoju „Versina“ pasirašytą sutartį planuojama, kad Kauno sporto halės rekonstrukcija bus užbaigta kitų metų rugsėjo mėnesį. Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė miesto savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene Arnoldas Bukelis, tikimasi, kad halės stogas bus uždengtas iki šių metų pabaigos, fasado darbus planuojama atlikti per kitų metų pavasarį, per vasarą ketinama užbaigti halės vidaus įrengimo darbus. Renovacijos projekto autorius – savivaldybės įmonė „Kauno planas“.
Dešimtmetį veikiančiai bendrovei „Versina“ vadovauja Vytautas Banys, buvęs bankrutavusios statybų bendrovės „Vėtrūna“ akcininkas ir vadovas. Pastaroji bendrovė Kaune prieš dešimtmetį sėkmingai įgyvendino itin didelės apimties objektą – pastatė „Žalgirio areną“.
