Lietuvos rinktinė negalėjo tikėtis geresnio starto pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje, o jos kapitonas Mantas Kalnietis po pergalės 101:47 prieš Senegalą nuopelnus dalino lygiomis dalimis.
Afrikiečiai atrodė pasmerkti nuo pirmų minučių, bet ir patys nepernelyg suminkštino savo griuvimo: žaidė chaotiškai, suklydo 17 kartų, pataikė vos vieną tritaškį iš 23 bandymų (4 proc.).
„Vienas dalykas – mūsų gera gynyba, kitas – pačių varžovų kartais neparuošti metimai. Pirmos čempionato rungtynės dažnai būna pažymėtos nervine įtampa, o mūsų komanda turi didesnę patirtį, ir tai matėsi“, – vertino Mindaugas Kuzminskas.
Puolėjas pelnė 11 taškų. Ir nors buvo tik penktas pagal rezultatyvumą Lietuvos komandoje, nė vienas Senegalo krepšininkas neįmetė nė tiek.
Įžaidėjo žodžiais, Dainiaus Adomaičio auklėtiniai patys sau palengvino gyvenimą pirmose čempionato rungtynėse.
„Nebuvo taip lengva, kaip pasirodė. Mūsų pačių veiksmai pirmoje pusėje padarė tas rungtynes lengvesnėmis. Puikiai supratome, kur esame, kuo rizikuojame ir ką reikėtų daryti – ir tai pasiteisino. Savo pastangomis ir trenerių sukurtu žaidimo planu pasiekėme lengvesnę pergalę, kuri nuteiks pozityviai ir pridės energijos vėlesniems turams“, – komentavo M. Kalnietis.
– Tikriausiai treneris po rungtynių labiausiai akcentavo gerą gynybą – praleisti tik 47 taškai.
– Negali sakyti, kad kalbėjome tik apie gynybą. Per visą pasirengimo ciklą puldami darėme per daug klaidų. Šiandien aš vėl įsivėliau į kelias avantiūras, nesąmones. Bet turėjome begalę laiko pasiruošti, ir neblogai pavyko.
– Toks rezultatas – gera reakcija į dviprasmišką žaidimą kontroliniame turnyre Pietų Korėjoje?
– Ir tai, bet aš pasakyčiau, kad Pietų Korėjoje įtakos dar turėjo aklimatizacija. Tada atrodė, lyg bėgtum per smėlį, o dabar buvo žymiai geriau. Šiandieninis žaidimas – pliusas fizinio pasirengimo treneriams ir gydytojams, kurie tiksliai paskaičiavo mūsų pasirengimo grafikus. Fiziškai esame neblogoje situacijoje, tereikia išpildyti taktinius tikslus.
– Buvo daug gražių atakų, o kuri labiausiai patiko pačiam?
– Tai ir patiko, kad atsirado laisvumas. Taip visada būna, kai pavyksta gerai apsiginti – tuomet atsiranda greitų atakų, o iš jų – ir tas laisvumas, pasitikėjimas.
– Nors buvo nuogąstaujama dėl varžovų pomėgio bėgti, tempą vis dėlto diktavote jūs?
– Taip. Puldami atlikdavome logiškus metimus, o tai leisdavo tvarkingai grįžti į savo aikštės pusę, išsirinkti dengiamuosius. Todėl priešininkai „laisvų“ metimų neturėjo ir dažnai metė per rankas.
