Su kriminaliniu pasauliu siejamam Hansui – kompensacija už Pravieniškėse nužudytą sūnų

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pravieniškių pataisos namuose nužudyto nuteistojo šeima iš Lietuvos valstybės gavo 75 tūkst. eurų kompensaciją. Tai trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, kur nagrinėjama „Pravieniškių mafijos“ nusikalstamo susivienijimo baudžiamoji byla, pripažino nužudytojo tėvas Vitalijus Janulis-Hansas.

Šis vyras yra gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – prieš daugiau kaip dešimt metų į Hanso pravardę turinčio V. Janulio gyvybę pasikėsino vienas Marijampolės nusikalstamo pasaulio atstovas. Nors į V. Janulį iš nelegaliai laikyto pistoleto „Makarov“ buvo paleisti keli šūviai, vyras išgyveno.

Tuo metu visiškai kitoks likimas ištiko į Pravieniškių pataisos namuose bausmę dėl įvykdyto nusikaltimo atlikti atvykusio jo sūnaus Mantvydo Janulio – jaunas vyras buvo žiauriai sumuštas įkalinimo įstaigoje, o praėjus metams po itin sudėtingo reabilitacijos proceso taip ir neišgyveno.

„Pravieniškių mafijos“ bylą tyrę pareigūnai gavo duomenų, kad šį nusikaltimą įvykdė šiuo metu teisiami nusikalstamo susivienijimo nariai – vien dėl to, kad šis palaikė draugiškus santykius su tame pačiame lokalinio sektoriaus būryje bausmę atliekančiu nuteistuoju Kęstučiu V. Prieš patekdamas į zoną jis dirbo apsaugininku, tačiau tai nuslėpė nuo pataisos namams neoficialiai vadovavusių „bachūrų“.

Kai šie sužinojo, nutarė Kęstutį V. išvaryti iš „bachūrų“ kastos, tačiau jis neišsikraustė ir užtarimo ėmė ieškoti pas dabar jau nužudytą su „Agurkinių“ grupuote siejamą Deimantą Bugavičių – iš jo valdžią perėmė konkuruojančios gruopuotės nuteistieji, vadovaujami dabar teisiamo Aido Kupčiūno, pravarde Aidelis.

Su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs vienas „Pravieniškių mafijos“ lyderių Dainius Pauliukevičius, kuris prokurorų sprendimu buvo atleistas nuo atsakomybės, yra sakęs, kad A. Kupčiūnas žemesnio rango nuteistiesiems buvo nurodęs „sunešioti ir iš sektoriaus išvaryt suvalkų prachode gyvenančius“ M. Janulį, Kęstutį V. ir kartu su jais bendraujantį Mindaugą Murauską.

„Pasakė, kad reikia suvalkus stipriai sumušt, visai nesvarbu, kokiais būdais ir ką naudojant – ar rankomis, kojomis, parakanais, tačiau jam buvo svarbu, kad jie būtų taip sumušti, jog juos išneštų iš brigados ir išvežtų į ligoninę, kad čia jie daugiau nebegrįžtų“, – D. Pauliukevičiaus pasakojimas apie mirtimi pasibaigusią nuteistųjų egzekuciją publikuojamas knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“.

Per šią egzekuciją M. Januliui buvo sulaužyti šonkauliai, pradurti plaučiai, sužalota trachėja, sulaužyta koja, taip pat smarkiai sužalota galva. Į pataisos namus jaunas vyras daugiau negrįžo – po gydymo medikai jį išvežė į Palangos reabilitacijos ligoninę. Daugybę operacijų išgyvenusiam vyrui buvo nustatytas 0 procentų darbingumo lygis, jam buvo reikalinga nuolatinė specialioji slauga. Praėjus metams po sumušimo, Palangoje Janulis mirė.

Paskui ilgą laiką įkalinimo įstaigoje sklandė kalbos, kad su kriminaliniu pasauliu siejamas jo tėvas V. Janulis-Hansas esą „užvers visus, kurie tik buvo prisidėję prie sūnaus mirties“. Apie tai V. Janulis teisme nekalbėjo, jis taip pat negalėjo atsakyti į klausimus apie sūnaus nesutarimus su kitais nuteistaisias ir dėl ko įkalinimo įstaigoje buvo nužudytas jo sūnus.

„Jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis“, – V. Janulis teigė, kad dėl sūnaus nužudymo reiškė pretenzijas valstybei, nes šios pareigūnai taip ir nesugebėjo išaiškinti šio nusikaltimo.

Jis patvirtino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jam iš valstybės buvo priteista ir išmokėta 50 tūkst., o nužudytojo seseriai – 25 tūkst. Eur kompensacija. Be to, valstybė nužudytojo tėvui privalėjo sumokėti daugiau kaip 8,5 tūkst. Eur už M. Janulio slaugą Palangos reabilitacijos ligoninėje.

Jau įsiteisėjusiame teismo sprendime yra konstatuoti neteisėti pareigūnų veiksmai: Pravieniškėse nebuvo sukurta tinkama ir pakankama nuteistųjų priežiūros sistema, o esama buvo neveiksminga.

„Jei Pravieniškių pataisos namų pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, nebūtų kilę galimybės kitiems nuteistiesiems metu, kuomet pagal dienotvarkę jie privalo miegoti, sumušti kitą nuteistąjį – M. Janulį, padaryti jam daugybinių sužalojimų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių jis vėliau mirė“, – teismo teigimu, bylos medžiaga patvirtina, jog tuo pačiu metu sveikatos sutrikdymų patyrė dar du nuteistieji.

M. Januliui sužalojimai buvo galimai padaryti metaliniais strypais, kuriuos pagal teisingumo ministro patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles nuteistiesiems draudžiama įsigyti ir turėti.

Neteisėtus pareigūnų veiksmus nustatę teisėjai pabrėžė, kad Pravieniškėse atvejai, kuomet įstaigoje nuteistieji sumušami ar sužalojami ir dėl patirtų sužalojimų miršta, nors tyrimo metu ir pareiškia, kad pretenzijų kitiems nuteistiesiems neturi, pasitaiko nebe pirmą kartą.

Anot teisėjų, M. Janulis pataisos namuose „buvo baustas už tai, kad, praradęs savitvardą, vartojo fizinį ir psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą“.

„Todėl visai suprantama, kad dėl Pravieniškėse egzistuojančių nusikaltėlių kastų M. Janulis, bijodamas galimo keršto, nesiskundė pataisos namų administracijai, tačiau buvo pažeidžiamas“, – teisėjai mano, kad pataisos namų darbuotojai privalėjo numatyti, kad, net ir nesant akivaizdžiai išreikštų nusiskundimų iš nuteistojo M. Janulio, jam gali kilti pavojus iš kitų nuteistųjų, ir imtis būtinų apsaugos priemonių, tačiau to nepadarė.

Byloje – chaosas: keisis teismo sudėtis, kaliniai nori į teismą

„Pravieniškių mafijos“ byla teisme jau kurį laiką buvo nagrinėjama gana neįprastu būdu – didžioji dalis kaltinamųjų procesą stebėdavo iš pataisos namų vaizdo konferencijų būdu. Tokį pageidavimą anksčiau buvo išreiškę patys nuteistieji, piktinęsi Lietuvos kalėjimų sistemoje vykstančiomis pertvarkomis, kai jie buvo vežiojami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.

Situacija nepasikeitė ir dabar – trečiadienio posėdis buvo surengtas net iš penkių įkalinimo įstaigų, dalis kaltinamųjų buvo atvežti ir į teismą. Tai papiktino nuotoliniu būdu procesą stebinčius kaltinamuosius – jie ne kartą skundėsi, kad yra bloga garso kokybė, jie dažnai neišgirsta, kas yra kalbama teismo salėje. Suvaldyti visus skirtingose įkalinimo įstaigose įkalintus kaltinamuosius sunkiai sekėsi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmininkaujančiam teisėjų kolegijos pirmininkui Ernestui Rimšeliui.

„Jeigu jūs čia šūkausite, mes paimsime ir išjungsime jūsų garsą, o kai jūsų reikės, vėl pasijungsime“, – kaltinamuosius bandė sutramdyti teisėjas. Vis dėlto, atsižvelgęs į kaltinamųjų priekaištus, teismas nutarė į kitus posėdžius atsakomybėn patrauktus asmenis pristatyti teismo posėdį, o dėl kylančių problemų kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją, Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją.

„Mums kiekviena valanda yra brangi, bet nuolat kyla techninės problemos, šiandien dėl to net valandą negalėjome pradėti posėdžio“, – sakė teisėjas. Jis pripažino, kad teismas susidūrė ir su dar viena kliūtimi, kuri atsirado dėl kardinalių permainų kalėjimų sistemoje, kai buvo uždarytas Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius, o suimtieji iškelti į įvairias įkalinimo įstaigas.

„Tenka pripažinti, kad apie suimtųjų perkėlimą mes net ne visada sužinome, parodoksalu, bet apie Artūro Račkelio (vienas kaltinamųjų – DELFI) pervežimą į Laisvės vietų ligoninę sužinojome iš kito asmens“, – sakė E. Rimšelis.

„Pravieniškių mafijos“ byloje yra daugiau netikėtumų – gali būti, kad baudžiamoji byla bus nagrinėjama iš naujo, nes keičiasi teisėjų kolegija: nuo spalio mėnesio į aukštesnės instancijos teismą prezidento Gitano Nausėdos dekretu yra perkeliamas teisėjas Alenas Piesliakas.

Prezidentas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju nori skirti ir „Pravieniškių mafijos“ bylos nagrinėjimui pirmininkaujantį E. Rimšelį, tačiau tam dar turėtų pritarti Seimas.

Sumaišties į šią bylą buvo įnešęs ir faktas, kad buvo sulaikytas ilgą laiką nuo teisėsaugos besislapstęs Edgaras Zapustas, kuriam taip pat pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienjimo veikloje.

Prokurorai E. Zapusto bylą pasiūlė sujungti su šiuo metu nagrinėjama „Pravieniškių mafijos“ byla, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ją turės nagrinėti Kauno apygardos teismas. Čia turėtų vėl būti iš naujo apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kurie jau buvo apklausti Vilniuje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Perspėjimas paspirtukų vairuotojams: toliau elgiantis pavojingai - keis eismo taisykles

Rudens orai nenustoja stebinti: po šalnos naktį – 20 laipsnių šiluma

Žalių rodyklių prie „Akropolio” pasigedę vairuotojai: kada užbaigs pradėtą darbą?

Sprendimas Kauno darželyje tėvus privertė sunerimti: pasirinko pigiausią variantą?

Senamiestyje atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui

Tarptautinę dieną be automobilio viešasis transportas Kaune veš nemokamai

Minia gerbėjų plūdo susitikti su „Žalgirio“ krepšininkais

Kauno vairuotojai juokiasi: pasiklydo (papildyta)

Kauno klinikų medikė: nuo šio sindromo kas penktas kūdikis miršta

Kaunietei K. Brazauskienei diagnozuotas trečios stadijos vėžys