Rugpjūtis – karštas mėnuo ne tik orais. Šio mėnesio pabaigoje ant daugiabučio namo sienos bus užbaigta naujausia ir didžiausia sienos tapyba Šančiuose. Dailinininkai Gražvyda Andrijauskaitė ir Tadas Šimkus intensyviai įgyvendina sienos tapybą „Šančių laikai“.
Idėjos pradžia
Kaip skelbiama pranešime spaudai, šis kūrinys yra stipriai susietas su rajonu, kuriame po truputį gimsta. Piešinyje esantys veikėjai ir objektai yra tiesiogiai susiję ir su aplinka, kurioje yra namas, ir su pačiais Šančiais. O ir dauguma komandos narių yra šančiškiai.
[galerija kiek=”16″]
Viskas prasidėjo, kuomet prieš kelis metus šančiškė Facebook‘o paskyroje pasidalino ją sužavėjusiu tuomet naujausiu Nykoka darbu – sienos tapyba „Vaikystė“ Nemuno gatvėje. Po šiuo pasidalinimu pasipylė daugybė teigiamų ir skatinančių komentarų, kad beliko tik sulaukti vieno iš namų pirmininko išreikšto noro ir idėja pati pradėjo įsigyvendinti. Tiesa, tuomet sienos tapybos idėja dėl ilgesnio kūrinio gyvavimo laikotarpio perkelta ant kitos sienos, tačiau pirmininkas prižadėjo paspartinti savojo namo renovaciją, kad sienos tapyba vis tik būtų įgyvendinta ir ant jo namo.
O vėliau viskas tiesiog klojosi savaime – dailininkė taip pat išreiškė norą sukurti dar vieną sienos piešinį Šančiuose, bendruomenės aktyvintoja sujungė visus draugėn ir prasidėjo įgyvendinimo procesas – eskizo kūrimas, paraiškos rašymas konkursui „Kauno akcentai“, piešinio perkėlimas ir įgyvendinimas. Rugsėjo pabaigoje numatomas ir sienos pristatymas visuomenei bendruomenės pikniko metu.
Sienos tapybos idėja
Nemuno pakrantė, ši siena, o plačiaja prasme visi Šančiai – tai skirtingų kartų susiėjimo ir skirtingų laikmečių susidūrimo vieta.
Sienos piešinyje vaizduojami ir šių dienų, ir anų laikų žmonės. Jie tarpusavyje bendrauja, žavisi (turistas su šiuolaikiniu fotoaparatu fiksuoja Šančių grožį), stebi (šių laikų mergaitė žiūrinti aukštyn), prisimena (sėdintis senų laikų diedukas su giros puodeliu prisimena garsiuosius piknikus kitapus Nemuno, kur šančiškiai plaukdavo valtelėmis ir rugndavosi, kieno gira skanesnė), dirba (skalbėja), mokosi (vaikučiai iš tarpukario, jiems skaitanti moteris su knyga – iš šių laikų).
Įdomi detalė – Nemunas šiame piešinyje yra vienas svarbiausių elementų, nors… nėra tiesiogiai pavaizduotas. Jį atrandame stebėdami tarpukario skalbėjos darbą, mergaitę valtyje, irkluotoją bei šiandienos gulbę. Juk ir pati siena su piešiniu „atsisukusi” į Nemuną!
Taigi piešinys apjungia skirtingus laimečius ir skirtingas kartas. Jame komunikuoja žmonės, kurie realiame gyvenime nesusitikę, tačiau meno pagalba įvyksta netikėti dalykai: šiuolaikinis jaunuolis fotografuoja tarpukario laikų irkluotoją ir berniuką su armonika (realus šančiškis), sovietmečio vaikų ketveriulė klauso pasakojimo iš šiandieninės Šančių aktyvistės apie carinės Rusijos laikmečio statinius. O viską iš šono stebi ir eina susipažinti su vėlesnių laikmečių vaizduojamaisiais ypatingas asmuo – Prezidentas A.Smetona.
Nutikimai ir intriga
Sienos tapyboje palikta ir intriga – stebėtojai turi atrasti pasilėpusias tris kates ir vieną mobilųjį telefoną. Smagūs ir netikėti nutikimai bei sutapimai nutinka ir įgyvendinimo metu – vienas šančiškis atpažino save piešinyje, kur jis vaizduojamas vaikystėje susikibęs su draugais; langą viršuje atpažino jo savininkės kaimynės. Kūriniui pradėjus gyventi savo gyvenimą, neabejotina, istorijų nutiks daugiau!
