„Raketos“ kapitono baimės pasitvirtino: Nidą pasiekė vos kartą | Kas vyksta Kaune

„Raketos“ kapitono baimės pasitvirtino: Nidą pasiekė vos kartą

BRIGITA SABALIAUSKAITĖ, DOMINYKAS BIRŽIETIS 2019/08/07 17:40
R. Tenio nuotr.

Vasaros pradžioje su trenksmu ištransliuoti optimistiniai legendinio laivo „Raketa“ savininkų užmojai kardinaliai keičia kryptį. Kol „Raketa“ tebestovi Nemuno uoste ir neturi reikalingų dokumentų keleivių plukdymui, į Nidą plaukimui tinkamą laivą keleiviams jau rytoj pristatys kita Kaune registruota laivybos įmonė. Nepasitvirtino ir viešojoje erdvėje paskleista informacija, kad galimai plaukimui Nemunu trukdo žemas vandens lygis.

[galerija kiek=”4″]

Kol „Raketos“ savininkai bando įgyvendinti Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) iškeltus reikalavimus, greitaeigį Zaria tipo laivą „Deima“ tuo pačiu vandens keliu paleisti ryžosi bendrovė „Nemuno turas“, kuri rytoj oficialiai pristatys laivybai Nemunu parengtą laivą, plukdysiantį į Rusnę bei Nidą.

Naujo laivo pristatymo išvakarėse portalas „Kas vyksta Kaune“ dalinasi vieno iš „Raketos“ kapitonų Sigito Gedmino išskirtiniu interviu, kuriame keleivių saugumo tema netikėtai pasisukusios situacijos kontekste skamba gana dviprasmiškai.

Dievulis vandens pagailėjo

„Saugiai plaukėme – nepametėme nei vieno keleivio per tiek metų“, – „Raketos“ nuleidimo į Nemuną dieną portalo žurnalistams sakė S. Gedminas. Jo teigimu, savo judėjimu šita transporto priemonė labiau panaši į lėktuvą nei į laivą. „60 kilometrų per valandą greitis vandenyje yra gana įspūdingas“, – kalbėjo jis.

Danius Druskis su Sigitu Gedminu (dešinėje) – kone vieninteliai kapitonai Lietuvoje, galintys vesti „Raketą“ / R. Tenio nuotr.

„Keleiviams tai atrakcija – mūsų manevrų jie kartais net nesupranta, tad visko būna. Yra kelios atkarpos prieš Sovetską (Tilžę), Vilkiją, kai perspėjame, kad visi sėdėtų savo vietose. Tas vietas, kuriose sustojus tiesiog užsėsi ant upės dugno, jau žinome – tada laikaisi iš paskutiniųjų, kad nuvažiuotum ten, kur gali saugiai nutūpti, kad vėl pakiltum“, – apie gana ekstremalų plaukimą į Nidą atvirai pasakojo S. Gedminas.

Pasak kapitono, šis laivas sukonstruotas taip, kad jam reikėtų mažiau gelmės. „Tad reiktų, kad didesnėmis grupėmis keleiviai nelakstytų po laivą, nes „Raketa“ į tai reaguoja, ją nusveria“, – perspėjo laivo vadas.

„Manau, viščiukus skaičiuosime rudenį. Žiūrėsime, kaip dievulis duos vandens, ar bus keleivių…“ – šie kapitono žodžiai, išsakyti laivo į vandenį nuleidimo dieną dabar skamba pranašiškai, nes „Raketai“ buvo išduotas vienintelis leidimas į Nidą atlikti techninį plaukimą, o keleivių plukdymas neįmanomas dėl techninių dokumentų trūkumo.

„Raketa“ Nidą šią vasarą kol kas pasiekė vienintelį kartą / „Vandens kelias“ nuotr.

Savo darbo entuziastas kapitonas S. Gedminas neslėpė, kad „Raketą“ vairavo nuo 1987 m. iki 2001 m. „Kai „Nemuno laivininkystė“ išnuomojo mūsų „Raketą“, dar 10 metų dirbome Lenkijoje. Teko pralįsti visais Kaliningrado srities keliukais“, – pasakojo upininkas, su entuziazmu laukęs vasaros ir būsimų reisų.

„Anksčiau „Raketa“ tarnavo kaip gera susisiekimo priemonė, kaip autobusas, nes greitai pasiekdavai Nidą, dabar bus labiau pramoga“, – sakė jis. Panašu, kad bent šį laivybos sezoną nebebus.

Pritrūko dokumentų

Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ trečiadienį teigė LTSA atstovas spaudai Irmantas Kuzas, po paskutinio „Raketos“ patikrinimo jokių pokyčių šioje istorijoje neįvyko.

„Kad laivas galėtų plukdyti keleivius, jis turi atitikti tam tikrus ES keliamus reikalavimus, o ar atitinka – gali patvirtinti tik gamintojas arba kita tokios pačios klasės laivus gaminanti ir sertifikuojanti įmonė. Iš viso „Raketos“ tipo laivų gamintojų yra 6, o artimiausias – Lenkijoje. Informacijos, kaip „Raketos“ savininkams sekasi bendradarbiauti su šiuo gamintoju, neturime“, – sakė I. Kuzas.

I. Kuzas patvirtino portalo turimą informaciją, kad remontuojant „Raketą“ galimai buvo padaryta gamyklinių pakeitimų, kurių inspektoriai nepajėgūs pamatyti.

Ruošiant greitaeigį laivą keleivių pervežimui galėjo būti atnaujintas ne tik interjeras, bet ir pakeisti techniniai mazgai / „Vandens kelias“ nuotr.

„Todėl ir reikalingas gamyklos sertifikatas, kad laivas atitinka visus jo saugumui keliamus reikalavimus, nes keleivių plukdymas yra padidintos rizikos veikla ir nesinorėtų, kad aplaidus požiūris į tai vėliau atsisuktų prieš valstybės institucijas, privalančias užtikrinti saugumą. Na, o viešojoje erdvėje kurstytos aistros, kad tai tik biurokratiniai trukdžiai yra neatsakingo požiūrio į keleivinę laivybą demonstravimas“, – komentavo I. Klusas.

Pasidalinti naujausia informacija apie „Raketos“ būklę ir tolimesnius veiklos planus laivą administruojančios įmonės „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilgalis nepanoro. Jokios naujos informacijos apie „Raketos“ likimą neskelbiama ir oficialiame laivo puslapyje – kaip ir veiklos pradžioje, lankytojai kviečiami užsisakyti naujienlaiškį, kuris turėtų informuoti apie pirmąjį reisą. Jo sulaukti dar šiemet, greičiausiai, jau nebereikia tikėtis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA