Vyriausybė trečiadienį paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu, taip siekiama pardavus šį pastatą palikti jį atvirą visuomenei.
Suprastėjus rūmų būklei, juos valdantis valstybės valdomas Lietuvos paštas yra pareiškęs ketinimus pastatą parduoti. Objektą kiek vėliau turėtų perimti Turto bankas, jis bus parduodamas.
Premjeras Saulius Skvernelis per Vyriausybės posėdį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pastato ateities, „kad nepadarytume (…) dar vieno pastato vaiduoklio“.
Jis svarstė, kad sutvarkius patalpas čia galėtų atsirasti maitinimo, apgyvendinimo įstaiga ar muziejus.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.
Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.
