Po beprecedenčio avarijų šuoro policija perspėja: baudų už greičio viršijimą skyrimo sistema keisis kardinaliai

Asociatyvi / Kauno apskrities VPK nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Liepos 30 d. antradienis Kaune tik patvirtina išaugusį eismo įvykių skaičių. Pastaruoju metu automobiliai patenka ne į minimalias avarijas, o juose žūsta žmonės.

Eismo įvykiai pasiglemžia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų gyvybes. Praėjusi savaitė Lietuvoje baigėsi tragiškai – šalia Molėtų susidūrus dviem automobiliams žuvo 6-erių metų mergaitė.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai avarijos pareikalauja vaikų gyvybių. Remiantis Lietuvos kelių policijos pateikiama statistika, iki šių metų birželio mėnesio tarp eismo įvykių aukų buvo ir devynmetė.

Išaugusį avarijų skaičių sieja ir su atostogomis, ir su greičio matuoklių išjungimu

Lietuvos kelių policijos duomenimis, šių metų birželio mėnesį įvyko 392 eismo įvykiai, net 136 daugiau nei praėjusių metų birželį. Avarijose šiemet buvo sužeistas 481 žmogus, t.y., 176 daugiau nei pernai. Žuvusiųjų birželį taip pat daugiau – eismo įvykiuose ar po jų užgeso 18 žmonių gyvybės, pernai tokių buvo 10.

Tiek avarijų, tiek juose sužeistų žmonių skaičius šių metų birželį yra didžiausias per penkerius metus tuo pačiu laikotarpiu.

Paklaustas, kaip mano, kas lėmė padidėjusį avarijų skaičių, Vytautas Grašys svarstė, kad vasara – atostogų metas, žmonės labiau atsipalaidavę ir mažiau atidūs.

„Vėlgi, turbūt reikėtų grįžti prie tos eismo dalyvių kultūros ir suvokimo apie tai, kaip mes atsakingai dalyvaujame eisme. Vasara, kai kurie eismo dalyviai kaip atostogas suvokia dalyvavimą eisme. Noriu patikinti, kad atostogų dalyvaujant eisme nebūna. Visą laiką reikia rūpintis savo saugumu“, – pabrėžė kelių policijos viršininkas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad dažniausia avarijų priežastimi tampa greičio viršijimas. Remiantis statistika, net 56 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, birželį įvyko dėl leistino greičio viršijimo ar nepasirinkus saugaus greičio.

„Galbūt galima kažkiek sieti su tuo, kad buvo išjungti greičio matuokliai ir, sakykime, tų pažeidimų, susijusių su greičiu, šiek tiek padaugėjo – ką fiksuoja policija, ką fiksuoja vidutinio greičio matuokliai. Manau, yra labai daug sąlygų, kurios daro įtaką tiems eismo įvykiams“, – teigė V. Grašys.

DELFI primena, kad nuo vasario mėnesio šalyje buvo išjungta daugiau nei 100 momentinių greičio matuoklių.

Tuo tarpu greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Zdislavas Skvarciany pastebėjo, kad daryti išvadų vien žiūrint į birželio mėnesio statistiką nereikėtų. Tiesa, jis sutiko, kad medikai birželį sulaukė kiek daugiau iškvietimų dėl nelaimių kelyje.

„Mes per dieną iškvietimų, skambučių sulaukiame apie 1000, todėl labai sunku apibendrintai pasakyti, kokių iškvietimų padaugėjo. Dar vienas momentas, kad vienas birželis dar tikrai nieko nepasako. Bet, iš tikrųjų, palyginus su praeitais metais trupučiuką padaugėjo iškvietimų į auto įvykius“, – teigė Z. Skvarciany.

Žada kardinalius pokyčius

Birželio pabaigoje, kai į pajūrį vykstančių žmonių srautai buvo itin dideli, Klaipėdos pareigūnai pranešė, kad bus taikoma nulinė greičio tolerancija – greičio matuokliai fiksuos net menkiausią greičio viršijimą.

Vis dėlto Lietuvos kelių policijos viršininkas V. Grašys laidoje DELFI 11 pabrėžė, kad apskritai apie jokią toleranciją greičio viršijimui negali būti net kalbos.

„Noriu labai atkreipti dėmesį, kad nėra tokio dalyko kaip „nulinė tolerancija“. KET tolerancijos nėra. Ten yra aiškiai apibrėžta, kokiu greičiu, kokiuose keliuose (galima važiuoti – DELFI). Galbūt policija, vykdydama specialiąsias priemones, vykdė greičio kontrolę“, – teigė jis.

Pastebėjus, kad greičio matuokliai dažniausiai nefiksuoja tų pažeidėjų, kurie leistiną greitį viršija maždaug 10 km/val., V. Grašys patikino, kad kliautis tokia informacija nereikėtų, esą įrenginiai skirtingi, o atsakomybė gali grėsti ir už kelių kilometrų greičio viršijimą.

„Lietuvoje yra daug tų matuoklių ir jie veikia labai įvairiu režimu. Yra atvejų, kai užfiksuojamas 2 km/val viršijimas ir žmogus susilaukia atsakomybės. Mūsų įstatymuose numatyta ne piniginė bauda, o įspėjimas, tačiau tai tam tikras nepatogumas tam pačiam vairuotojui, kadangi jis turi atvykti į policijos įstaigą, išklausyti policijos pareigūno įspėjimą. Jokios tolerancijos būti negali – jeigu taisyklėse numatytas toks greitis, jo reikia paisyti ir laikytis“, – teigė V. Grašys.

Be to, jo teigimu, nuo šių metų pabaigos vairuotojų laukia ir dar daugiau pokyčių. Pasak V. Grašio, atvejų, kai bauda už greičio matuoklio užfiksuotą pažeidimą neateina ar ateina po pusmečio, turėtų nebelikti.

„Galbūt ne visi to dėmesio iš policijos susilaukia nedelsiant, kuomet būna užfiksuoti tie pažeidimai, kadangi pažeidimų skaičius tikrai yra nemažas ir kartais tenka laukti iki pusės metų, kol vairuotojas gauna informaciją apie pažeidimą. Labai tikimės, kad šių metų pabaigoje situacija pasikeis kardinaliai, kuomet startuos automatizuotas protokolų surašymas – tuomet vairuotojas, viršijęs greitį, automatiniu būdu gaus informaciją apie padarytą pažeidimą nedelsiant“, – apie laukiančius pokyčius kalbėjo V. Grašys.

Po festivalių – liūdnas vaizdas

Nors policijos pareigūnai vykdo nuolatinius reidus, o šiais metais vairuotojų blaivumą tikrino ir po įvairių festivalių, nuo vairavimo apsvaigus tai sustabdė ne visus lietuvius.

„Rezultatai yra liūdinantys, kadangi iki šios dienos Lietuvoje yra nustatyta daugiau nei 5,5 tūkst. neblaivių vairuotojų. Ir 2,5 tūkst. yra, kai nustatoma daugiau nei 1,5 prom. girtumas. Paskutinį savaitgalį, kuomet Lietuvoje buvo gausu renginių, masinių renginių, kur dirbo policija, vykdė kontrolės priemones, tikrino blaivumą, iš eismo buvo eliminuoti 22 neblaivūs vairuotojai. Tai rodo, kad reikia labai labai susirūpinti“, – kalbėjo V. Grašys.

Kelių policijos viršininko teigimu, festivalių ir kitų masinių renginių dalyviams netgi buvo sudaryta galimybė pasitikrinti savo blaivumą alkotesteriu šventės vietoje. Deja, pasak pašnekovo, šia galimybe pasinaudojo ne visi vairuotojai.

„Vėlgi, ir informavome, ir pačių renginių vietose buvo galimybė su alkoholio matuokliais pasitikrinti apsvaigimą, ar vairuotojas blaivus, ar ne, tačiau tie 22 įkliuvo tikrai negalvodami“, – gyventojų neatsakingumu stebėjosi V. Grašys.

Anot Z. Skvarciany, greitosios pagalbos medikai savaitgaliais taip pat turi plušėti iš peties, nes gerokai padidėja alkoholiu apsinuodijusių skaičius.

„Iš tikrųjų savaitgaliais padaugėja apsinuodijusių alkoholiu – visokių laipsnių, nuo lengvo iki labai sunkaus“, – kontstatavo jis.

50 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauno gatvėse vyks kartingų ištvermės lenktynės - kartingus galės išbandyti ir žiūrovai

Bendrasis pagalbos centras: grybaujant ar uogaujant miške svarbu turėti vieną daiktą

Kauno oro uoste sulaikytas lėktuve siautėjęs panevėžietis

Toliau ieškomas netoli Kauno dingęs vyras: nurodė ypatingus požymius

G. Alijevos šnipinėjimo byloje prabilo liudininkai

Artėjantį savaitgalį Kaunas pasiners į kultūros renginių maratoną (renginių apžvalga)

Palaikydamas premjerą, A. Veryga nusiskuto plaukus

Po stipraus susidūrimo Vilijampolėje, „Volvo“ rėžėsi į tvorą

Geriausiais šalies policininkais išrinkti Kauno pareigūnai

Kauno klinikose - sužalotas kūdikis: į smegenis išsiliejo kraujas