Pirmadienio vakarą iš Kauno valdininkų gyventojai demokratijos reikalavo trankiai ir spalvingai. Prie Žemuosiuose Šančiuose surengtų eitynių jungėsi dialogo su savivaldybe pasigendančios viso miesto bendruomenės – čia dundėjo būgnai, kilo aštrūs transparantai ir skambėjo šūkiai.
Žemųjų Šančių bendruomenė šiandien pakvietė solidarizuotis visus Kauno žmones, jaučiančius, kad miestiečių balsas valdininkų koridoriuose nėra išgirstas. Šančiuose šalia Nemuno einančiu dviračių ir pėsčiųjų taku, kur savivaldybė planuoja tiesti naują gatvę, surengtos eitynės už demokratiją.
Pasistiprino tarptautiniu judėjimu
Į kvietimą atsiliepė įvairių Kauno mikrorajonų, bendruomeninių organizacijų atstovai. Tarp akcijos leitmotyvu tapusios skanduotės „Šančiuose gyvena žmonės!“ įsiterpė Aleksoto, Lampėdžių gyventojų replikos – aktyviai besireiškę kauniečiai linksmai atsišaukė, kad minėtose miesto dalyse irgi gyvena žmonės.
Demokratijos ieškančiųjų minioje šmėžavo ir žinomi veidai – čia atvyko buvęs Kauno meras, Seimo narys Andrius Kupčinskas, taip pat Mindaugas Puidokas, Gintarė Skaistė. Progos taikiai pakonfrontuoti tankinei savivaldybės politikai nepraleido menininkas Vytenis Jakas, advokatas Saulius Dambrauskas.
Nuo Šančių mokyklos iš pradžių pajudėjo ne itin didelis būrys plakatais, vėliavomis bei išvaizdžiomis dujokaukėtomis baidyklėmis nešinų aktyvistų. Visgi netrukus prisijungus tarptautiniam samba grupių tinklui „Rhythms of Resistance“, eisena pavirto triukšminga jėga, patraukusia daugelio čia vakarą leidusių kauniečių dėmesį, o link geležinkelio tilto žygiuojanti minia, rodosi, tik augo.
„Rhythms of Resistance“, kaip nurodoma oficialiame judėjimo portale, kūrybinėmis protesto formomis kovoja su socialinėmis, politinėmis ir ekologinėmis problemomis visame pasaulyje. Būgnų ritmais, šaižiais švilpukais ir šokio judesiais krantinės ramumą nuspalvinę hipiški protestuotojai šįkart žengė kartu su Kauno aktyvistais.
Dialogo užmegzti nepavyko
Prieš prasidedant akcijai „Kas vyksta Kaune“ kalbinta Žemųjų Šančių bendruomenės vadovė Vita Gelūnienė pasakojo pirmadienį žmones susirinkus į eitynes už demokratiją Kaune, kurios vadinasi „Nemuno kelias“. „Visi šie žodžiai vienodai svarbūs todėl, kad mes rengiame eitynes keliu, kuris itin aktualus Šančiams dėl čia planuojamos tiesti gatvės“, – aiškino moteris.
Demonstracijos motyvas paprastas – šančiškiai mato mieste iškilusią demokratijos problemą. Prie eitynių kviesta jungtis visas bendruomenes ir visus piliečius, kuriems rūpi Kauno ateitis. „Matau, kad renkasi įvairios bendruomenės, štai, iš Lampėdžių atėjo“, – bendražygius mūšiuose su savivaldybe atpažino V. Gelūnienė, pridūrusi, kad, jos manymu, ateis tie žmonės, kurie turi aštrių problemų ir nesutarimų su Kauno valdininkais.
„Viena iš priežasčių, kodėl rengiama ši akcija – kad nėra jokio dialogo su savivaldybė, valdininkai visiškai nereaguoja į aštuoniolikos Kauno bendruomenių pasirašytą deklaraciją dėl pilnavertiško dalyvavimo miesto plėtroje. Pokalbis nevyksta, dėl to išeiname pareikšti savo teises, kalbėti apie tai, kas yra demokratija“, – dėstė Žemųjų Šančių bendruomenės vadovė.
Minėta deklaracija Visvaldui Matijošaičiui įteikta birželio 18 d. vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau atsako į ją iki šiol negauta. Gyventojai, praėjusią savaitę skelbta pranešime apie eitynes, neįtraukiami į savo gyvenamosios aplinkos planavimo procesus, jų nuomonės yra nepaisoma, o kompetencija spręsti už save menkinama. Kauno vadovai esą autokratiškai priiminėja privačiam verslui tarnaujančius sprendimus, tuo metu daugelio rajonų gyventojai tampa „neatsakingo miesto planavimo“ aukomis.
Poreikio nemato, bet kauniečiai galėtų būti aktyvesni
Krantinėje sutiktas A. Kupčinskas „Kas vyksta Kaune“ teigė esant labai keista, kad neieškoma dialogo. Tai jau ne pirma tokia akcija – jas, svarstė politikas, galėtume skaičiuoti ant antros rankos pirštų, o jeigu turėsime omeny planuojamas organizuoti apklausas, apskritai dėl šios Šančių temos yra daugiau nei dešimt įvairiausių įvykių.
Kaip sakė buvęs Kauno meras, akivaizdu, kad tai jaudina bendruomenę ir būdamas savivaldybės vietoje jis ieškotų sprendimų. Jų esą galima rasti, tik čia galbūt dominuoja kvailas užsispyrimas ir noras parodyti savo jėgą, kuri demonstruojama teigiant „mes žinome geriau, į tą žmonių grupelę neįsiklausysime“.
„Kita vertus, mūsų savivalda dar nėra tokia stipri, kad dauguma žmonių pareikštų savo poziciją. Dažnas galvoja, kad nuėjau, sudalyvavau rinkimuose ir mano domėjimasis savivaldos reikalais baigėsi, nors politika yra viešųjų reikalų tvarkymas. Iki pačių bendruomenių, piliečių dar neatėjo supratimas, kad viešieji reikalai tvarkomi kasdien, o ne tik kas ketverius metus per rinkimus“, – pastebėjo A. Kupčinskas.
Jis prisiminė, kad ankstesnei konservatorių valdžiai Kaune daugiau teko narplioti mokyklų reorganizacijos klausimus, tačiau būdavo ieškoma sprendimo dėl kiekvienos klasės komplektavimo arba nekomplektavimo. Pašnekovas negalėjo suprasti, kam reikia keisti gražų kampelį Žemuosiuose Šančiuose.
[susije_video kurie=””]
„Kol kas infrastruktūrinio poreikio tiesti naują gatvę tikrai nematau. Kažkada buvo Europos prospektas, M. K. Čiurlionio estakada – dideli susisiekimo dalykai, kurių tikrai reikėjo norint sujungti tam tikras miesto arterijas. Kokios čia arterijos bus jungiamos, nematau. Asfalto sluoksniu ir keliomis eilėmis bus vėl atkirstas Nemunas, o dažnas architektas paklausinėjus sako, kad sovietmečiu Kaunas neleistinai atskirtas nuo upės. Gaila, kad sovietinis mąstymas persikelia į nepriklausomybės laikus“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Planuose – nauja gatvė ir paplūdimys
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybė apie parengtus planuojamos gatvės priešprojektinius pasiūlymus paskelbė balandžio antroje pusėje. 6 metrų pločio, 2 eismo juostų gatvė, valdžios aiškinimu, bus skirta kauniečiams, kad šie galėtų lengviau pasiekti prie Nemuno planuojamas rekreacines erdves. Esamas susidėvėjęs dviračių ir pėsčiųjų takas bus atnaujintas.
Tuo metu rekreacinę zoną, pavadintą Napoleono paplūdimiu, planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M. Sederavičiaus gatvių. Paplūdimyje numatytos tinklinio aikštelės, vaikų žaidimų zona ir priėjimas neįgaliesiems iki pat vandens.
„Numatyta naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiam vietos gyventojų judėjimui, bet ir visiems kauniečiams, atvyksiantiems į naująjį paplūdimį. Tuo pačiu bus užtikrintas patogesnis privažiavimas prie Kauno Šančių mokyklos. Ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – Bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius“, – savivaldybės pranešime pavasarį cituotas tuometinis Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis antrino, kad šiuo metu palei krantinę eina prastos būklės žvyrkelis, kuris neturi aiškių ribų. Aplink esą fiksuojamas chaotiškas parkavimas, vairuotojai važiuoja kur nori ir kaip nori. Be to, šioje vietoje buvo užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet vietos gyventojai ir ten veikiantys verslai savavališkai užgrobė valstybinę žemę.
Nors dėl planų Žemuosiuose Šančiuose tiesti naują gatvę kilo nemenkas kauniečių pasipiktinimas, gegužės pabaigoje savivaldybė neturėjo informacijos, kad gyventojai ruoštųsi ginti savo interesus teisme.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko žiniomis, abu projektus numatyta įgyvendinti kitąmet. „Kiek kainuos gatvės rekonstrukcija paaiškės parengus techninį projektą. Paplūdimio įrengimo vertė, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 160 tūkst. eurų“, – „Kas vyksta Kaune“ anksčiau komentavo V. Šiliauskas.
