Į valstybinius egzaminus šiemet neatvyko dvigubai daugiau abiturientų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šiemet krito valstybinių brandos egzaminų egzaminų lankomumo rodikliai, rodo Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenys. BNS išanalizavus penkių populiariausių valstybinių brandos egzaminų užsiregistravusiųjų ir dalyvavusiųjų skaičius, matyti, kad šiemet į šiuos egzaminus neatėjo bemaž dvigubai daugiau kandidatų nei pastaraisiais metais.

2015–2018 metais laikyti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neateidavo laikyti vidutiniškai 235 žmonės. Šiemet šio egzamino nelaikė daugiau nei dvigubai daugiau užsiregistravusių kandidatų – 512. Lietuvių egzaminas – vienintelis privalomas egzaminas, tačiau abiturientai gali pasirinkti laikyti mokyklinį egzamino variantą.

Per praėjusius trejus metus į anglų kalbos egzaminą neatvykdavo vidutiniškai 554 kandidatai. Šiemet populiariausio valstybinio brandos egzamino nelaikė 1155 užsiregistravusieji iš kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Dvigubai išaugo ir nelaikiusiųjų matematikos egzaminą – nuo 1,1 tūkst. iki 2,6 tūkstančio.

Į istorijos egzaminą neatvyko 1726 užsiregistravusieji, nors anksčiau tokių vidutiniškai būdavo 784. Biologijos egzamino nelaikė 1127 kandidatai (anksčiau – 545).

Daugiau kandidatų nei pernai buvo užsiregistravę laikyti ir kai kuriuos kitus egzaminus – chemiją, fiziką, rusų, prancūzų, vokiečių kalbas, tačiau jų lankomumo rodikliai irgi krito.

Kaip BNS teigė Nacionalinio egzaminų centro vadovė Asta Ranonytė, tokį pablogėjusį lankomumą galėjo lemti ir objektyvūs, ir subjektyvūs faktoriai. Anot jos, vienas iš objektyvių faktorių – egzamino neleidžiama laikyti mokiniui, kuris turi neigiamą to dalyko įvertinimą, tačiau ši taisyklė taikoma ne pirmus metus.

Šiemet mokiniams suteikta daugiau laiko pagalvoti, kokius egzaminus rinktis. „Mokiniai, kurie pernai rudenį registravosi, dalis jų pavasarį neturėjo dalyko teigiamo įvertinimo ir egzamine dalyvauti negalėjo. Antras faktorius – ilgas laikas tarp užsiregistravimo ir jo vykdymo lėmė tai, kad mokiniai turėdami ilgesnį laiką svarstė ir priėmė sprendimą nedalyvauti viename ar kitame egzamine, kai buvo apsisprendę, kuriai studijų krypčiai jie renkasi laikyti egzaminus“, – sakė NEC vadovė.

Šiemet brandos egzaminus laikę abiturientai užregistruoti savo pageidavimus, kokius egzaminus laikyti, galėjo iki pernai spalio pabaigos. Anksčiau tą buvo galima padaryti iki vasario pabaigos.

Pasak A. Ranonytės, ekspertai atkreipia dėmesį ir į pastarųjų metų tendenciją, kad mokiniai gausiau neatvyksta į vėliau vykstančius egzaminus. „Pastaraisiais metais mes stebime, kad jeigu egzaminas vyksta kuo vėliau, tikėtina, kad tuo daugiau mokinių į tą egzaminą neatvyks. Net ir gauti rezultatai lemia, kad į likusius pasirinktus egzaminus mokiniai nebeatvyksta“, – teigė centro vadovė.

Ji teigė, kad kritęs egzaminų lankomumas natūraliai rodo bebaigiančių mokyklas jaunų žmonių neapsisprendimą, ko jie gyvenime nori ar siekia. Tačiau taip pat kritęs egzaminų lankomumas atsiliepia finansiškai.

„Egzaminams vykdyti ar jų rezultatams tikrai jokio poveikio nedaro, kiek tų kandidatų ateina į egzaminą. Yra suplanuoti administravimo kaštai daug didesni, suplanuotos didesnės vykdytojų grupės, numatytos didesnės mokyklos egzamino vykdymui ir kai atvyksta mažesnis mokinių skaičius, tai turbūt nėra tik emocinė reakcija. Iš dalies tai – finansinis nuostolis“, – sakė NEC vadovė.

„Jauniems žmonėms pakankamai sudėtinga apsispręsti, ką jie nori daryti ateityje“, – pridūrė ji.

Fenomenas – informacinės technologijos

Vienintelis valstybinis brandos egzaminas, kurį kasmet laiko vis daugiau kandidatų – informacinės technologijos. Šiemet šį egzaminą pasirinko laikyti beveik 500 kandidatų daugiau nei pernai, taip pat į jį atėjo 40 užsiregistravusių daugiau nei 2018 metais.

„Viešoje erdvėje formuojama opinija apie informacinių technologijų specialistų poreikį, apie jų profesijos universalumą ir galimybes turbūt duoda tą grįžtamąjį ryšį. Mokiniai drąsiai renkasi šį egzaminą, o rezultatai rodo, kad jie pajėgūs jį įveikti“, – teigė A. Ranonytė.

Anot jos, vertinant bendrą mokinių skaičių, mažiausią to poveikį jaučia dar ir gamtos mokslų dalykai, nors ir šiuos egzaminus laiko vis mažiau mokinių.

„Mažėjant mokinių skaičiui Lietuvoje, gamtos mokslai ir informacinės technologijos jaučia mažiausią to poveikį. Tai reiškia, kad mokinių pasirinkimo prioritetuose šie mokomieji dalykai yra sąrašo viršuje“, – sakė NEC vadovė.

Viceministras: lankomumui įtaką daro ir užsienyje save matantys mokiniai

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas teigia, kad kritusiam egzaminų lankomumui įtakos galėjo turėti ir savo ateitį užsienyje matantys mokiniai. „Galima sakyti, kad didelė dalis abiturientų žiūri už šalies ribų, ten savo ateitį mato“, – BNS sakė V. Razumas.

Anot jo, įtakos egzaminų lankomumui galėjo turėti ir paankstintas pasirinkimo, kuriuos egzaminus laikyti, laikas. „Dabar bandysime viską kompleksiškai peržiūrėti ir darysime atitinkamas išvadas“, – teigė viceministras.

V. Razumo teigimu, pasibaigus stojimų procesui, viską ketinama peržiūrėti ir įvertinti, o tada imtis priemonių patobulinti egzaminų ir stojimų procesui.

Norint baigti mokyklą, privalomi du – lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vienas pasirinktas brandos egzaminas, tačiau tam, kad galėtum stoti į aukštąją mokyklą, privaloma išlaikyti tis valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos. Matematikos laikyti neprivalo tik tie, kurie renkasi menų krypties studijas.

Abiturientai daugiausia gali pasirinkti laikyti septynis egzaminus. Statistika rodo, kad užsiregistravusiųjų laikyti egzaminus skaičius kasmet mažėja – šiemet tą padarė kiek daugiau nei 30 tūkst. mokinių, pernai – 31,6 tūkst., užpernai – 32,6 tūkst., 2016 metais – 33,7 tūkst., 2015 metais – 37,3 tūkstančio.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Skaitytojai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos?

Pakaunės krašte žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis

Šilumą kol kas teks pamiršti: šalnos darysis vis įžūlesnės

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę

Savanoriai tvarkėsi net 10 Kauno vietų aplink Nerį ir Nemuną

Per trisdešimt metų pirmąkart legaliai atverta „Britanikos“ apžvalgos aikštelė

Uždarytas dešimtmečius Kaune veikęs naktinis baras: ėjo atsisveikinti su gėlėmis ir ašaromis