Plati naujų ir naudotų automobilių pasiūla neretai apsuka galvą daugeliui pirkėjų. Nuo markės, modelio bei kainos iki dizaino, komforto, galios ar ekonomijos – prioritetų sąrašas gali būti kone begalinis. Vis dėlto „Ford“ gamintojai turi neatremiamų argumentų, kodėl jų kūriniai nusipelno išskirtinio dėmesio. Įdomu ir tai, kad šis „koziris“ taikliai atliepia sparčiai besikeičiančias eismo sąlygas Kaune.
[galerija kiek=”4″]
Laikinosios sostinės eismo ypatumai
Šiuo metu Kauno mieste įrengtos 129 šviesoforais reguliuojamos sankryžos bei pėsčiųjų perėjos. Vien per paskutinius kelerius metus naujų atsirado tiek, kad suskaičiuoti nebepakaktų abiejų rankų pirštų. Pirmiausia tai užtikrina didesnį saugumą gatvėse, bet tuo pačiu ir priverčia dažniau stabčioti užsidegant raudonam signalui.
Kita vertus, eismo reguliavimo specialistai tvirtina, kad Savanorių ir Taikos prospektuose bei Kęstučio gatvėje turėtų veikti vadinama „žalioji banga“. Esą svarbu tik pasirinkti ir laikytis optimalaus vidutinio greičio.
Beje, nuo kitų metų ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje nebelieka žaliųjų rodyklių sukti dešinėn. Laikinojoje sostinėje tokių esama 53 sankryžose. Jau dabar žinoma, kad maždaug 20 iš jų alternatyvos neįmanomos, tad ten vairuotojams teks stovėti laukiant žalio šviesoforo signalo. Kitur atsiras papildomos sekcijos.
Dar keletas aktualijų: grandioziniai darbai A1 magistralėje ties „Mega“ ir artėjantis pietrytinio aplinkkelio tiesimas palei Petrašiūnus, Amalius ir Palemoną. Vadinasi, besiplečianti periferija už Kauno ribų ar kiti miestai taps pasiekiami greičiau ir patogiau. Bet tik po to, kai baigsis rekonstrukcijos ir remontai, vykstantys visuose miesto kampuose.
Lyderis jau septintus metus
Iš pirmo žvilgsnio kauniečiai lyg ir turėtų patys sau nepavydėti dėl tokių permainingų vairavimo sąlygų. Ar įmanoma šiuos kontrastus apjungti, kad tas pats automobilis visais atvejais būtų ekonomiškas, bet sykiu ir pakankamai žvitrus? Niekam ne paslaptis, kad dyzeliniai skirti ilgesnėms kelionėms ir dažniau užmiestyje, o benzininiai irgi neretai sukelia dvejopų asociacijų.
„Ford“ gamintojai čia turi tvirtą atsakymą, kuris padės užmiršti stresą prie vairo, nevalingai dirsčiojant į degalų atsargų rodmenis prietaisų skydelyje. Nemažai šlovės „Ford“ inžinieriams atnešę išskirtiniai „EcoBoost“ varikliai jau septynerius metus visame pasaulyje garsėja kaip jėgainės, technologijų dėka vienijančios iš pažiūros kardinaliai skirtingus kriterijus – taupumą ir galią. Pastaroji gali siekti iki 140 AG.
Nuo pat debiuto 2012-aisiais iki šiol aukščiausius apdovanojimus ir ekspertų pripažinimą pasauliniu mastu nuolat užsitikrinantys benzinu varomi turbokompresoriniai „EcoBoost“ varikliai tęsia savo pradėtą revoliuciją neužleisdami lyderio pozicijų iki šių dienų.
1 litro darbinio tūrio trijų cilindrų „EcoBoost“ motoras neseniai nuskynė dar vieną, jau 11-ąjį per savo gyvavimo istoriją, skambų „Oskarą“. Šįkart jis paskelbtas geriausio variklio titulo laimėtoju kategorijoje iki 150 arklio galių Tarptautiniuose metų variklio apdovanojimuose (angl. International Engine and Powertrain of the Year, IEPOTY). Jam iki šiol priklauso ir rekordinis, net 3 metus iš eilės absoliučioje įskaitoje laimėtas „Metų variklio“ apdovanojimas bei „Geriausio naujo variklio“ trofėjus. Šešis kartus iš eilės šis stebinantis technikos kūrinys buvo pripažintas geriausiu varikliu iki 1 l darbinio tūrio kategorijoje.
Naujų tendencijų pradininkai
Būtent šie vienalitriai varikliai davė pradžią vis labiau populiarėjančiam mažo darbinio tūrio galingų trijų cilindrų turbokompresorinių benzininių motorų segmentui. Neseniai atnaujinta unikali „EcoBoost“ technologija, kurią įkandin „Ford‘ui“ bando sekti ir kiti automobilių gamintojai, dabar leidžia atjungti vieną iš trijų cilindrų važiuojant lėtai ar pastoviu „kreiseriniu“ greičiu. Todėl jis tapo dar taupesnis.
Prie tokio progreso svariai prisideda ir kiti reikšmingi „EcoBoost“ savybių patobulinimai: atnaujinta cilindrų bloko galvutė, aukšto slėgio tiesioginis degalų mišinio įpurškimas, emisijų kontrolė, mažos inercijos turbokompresorius ir kintamo darbo režimo vožtuvų technologija.
„Technologijos nestovi vietoje. Girdime vis dažniau linksniuojamas elektra varomas transporto priemones, tačiau tikrieji, iš išorinio šaltinio įkraunami elektromobiliai dažnam pirkėjui vis dar sunkiau įperkami, o vadinamieji hibridai – iki šiol būdavo veikiau marketingo triukas, nei realiai apčiuopiama nauda kelyje. Todėl „Ford“ gamintojų sukurtas, laiko jau patikrintas ir toliau tobulinamas „EcoBoost“ benzininis variklis šiai dienai yra kaip niekad aktualus ir vertas dėmesio“, – įsitikinęs „Inchcape Motors“ atstovybės Kaune vadovas Darius Armonas.
Jo žodžius praktiškai patvirtina ir patys vairuotojai. Kaunietis informacinių technologijų specialistas Tomas Valinčius, rinkdamasis automobilį keturių asmenų šeimai, neseniai išbandė daugiau kaip penkis skirtingų markių ir modelių hečbekus. Jis teigia nesunkiai priėmęs sprendimą apsistoti ties naujuoju „Ford Focus Active“.
„Pirmasis kriterijus buvo erdvė salone, tačiau galiausiai viską nulėmė pats važiavimo malonumas, automobilio dinamika. Nors kai kurie konkurentai pernelyg neatsiliko, tačiau „Ford Focus“ su „EcoBoost“ varikliu ir aštuonių laipsnių automatine pavarų dėže sužavėjo labiausiai. Jokio vėlavimo – paspaudi ir jis važiuoja, o kai kurie kiti automobiliai pirmiau sukelia nemažai triukšmo, o tik po akimirkos reaguoja į akceleratoriaus pedalo komandas. Be to, papildomu argumentu tapo „Active“ versijos techninės charakteristikos: galinė nepriklausoma pakaba, automobilis šiek tiek aukščiau pakilęs nuo žemės. Nors tai ir ne SUV‘as, korosoveris, bet toks aukso vidurys tarp miesto visureigio ir erdvaus lengvojo automobilio“, – įspūdžiais dalijosi naują automobilį įsigijęs T. Valinčius.
Pagrindas ateities technologijoms
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį iš „Ford“ salono Kaune išriedėjo 76 skirtingi „Ford“ modeliai, aprūpinti mažaisiais „EcoBoost“ galiūnais. Visame pasaulyje per septynerius metus tokių motorų pagaminta jau apie 2 mln. vienetų. Jie puikuojasi po variklių gaubtais tiek kompaktiškuose „Ford Fiesta“ hečbekuose ar atnaujintuose „Ford Focus“ modeliuose, tiek ir komercinio transporto flagmanu toliau išliekančiuose „Transit Connect“ mikroautobusuose.
„EcoBoost“ agregatai sudarė net ketvirtadalį jėgainių, sumontuotų per 2018 metus parduotuose „Ford“ modeliuose visoje Europoje. Tai yra daugiau kaip 410 tūkst. automobilių.
Akivaizdu, kad tokios sėkmės sulaukęs „Ford“ gamintojas neketina užmigti ant laurų. Jau dabar žinoma, kad 1 l „EcoBoost“ variklis pasitarnaus kaip bazė galingoms hibridinėms (mild-hybrid) jėgainėms, kurios bus montuojamos naujose „Fiesta EcoBoost Hybrid“ ir „Focus EcoBoost“ versijose. Taip pat planuojama įkraunama hibridinė jėgainė su šiuo varikliu, kuri pirmiausia bus diegiama komerciniuose „Tourneo“ ir „Transit“ modeliuose.
Praėjusį mėnesį pristatytoje naujoje 20 metų strategijoje „Ford“ užsibrėžė ambicingus tikslus, jog visi Europos rinkoje į kelius išriedantys nauji šio gamintojo kūriniai bus visiškai ar bent iš dalies varomi elektra. Nuo mažų šeimos automobilių, populiariųjų miesto visureigių (SUV), jau atnaujintų hibridinių mikroautobusų iki naujai kuriamų modelių, kaip „Mustang“ įkvėptas SUV ar visiškai elektrinis „Transit“.
