Minint žydų istorijos metus – dėmesys žydiškoms Kauno vietoms | Kas vyksta Kaune

Minint žydų istorijos metus – dėmesys žydiškoms Kauno vietoms

BNS 2019/07/22 18:07
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Kitąmet minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines ir Lietuvos žydų istorijos metus, planuojamos žymių dailininkų parodos, litvakams muzikams skirti koncertai, paskaitos ir konferencijos Lietuvoje bei užsienyje, dokumentinių laidų ciklai. Ketinama sukurti muzikinį Kauno gidą – jis apimtų septynis muzikinius maršrutus po žydiškas vietas Kaune.

Vyriausybės kanceliarijos parengtame plane numatyta beveik 70 įvairių projektų, tarp jų – pasaulio litvakų kongresas, Lietuvos žydų istorijai dedikuoti spektakliai, dokumentiniai filmai, turistiniai maršrutai. Planą Vyriausybė ketina tvirtinti šią savaitę.

Minėjimą kitų metų pradžioje pradės litvakų literatūros renginių ciklas Vilniaus knygų mugėje, japonų diplomato Čijunės Sugiharos 120-osioms gimimo metinėms skirti renginiai Vilniuje ir Kaune, sostinėje ketinama surengti iš Vilniaus kilusio XX amžiaus dailininko modernisto Lazario Segalo darbų parodą.

Vasarą Lietuvoje numatyta surengti pasaulio litvakų suvažiavimą – jo metu taip pat vyks Žydų folkloro ir kulinarinio paveldo dienos, duris atvers paroda, skirta apžvelgti Vilniaus Gaono – Elijaho ben Solomon Zalmano (Elijo Ben Saliamono Zalmano) įtaką Lietuvos žydų kultūrai.

Metų minėjimas turėtų vykti ir Niujorke, Frankfurte planuojama paroda, skirta YIVO archyvui Vilniuje. Numatomos kilnojamos ir virtualios parodos apie žydus karius savanorius, dalyvavusius Nepriklausomybės kovose, Dzūkijos regiono žydus.

Šalies gimnazijų bibliotekos, kaip numatoma plane, turėtų sulaukti Yitskhoko Rudashevskio (Icchoko Rudaševskio) knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.

Numatomi ir koncertai, skirti kompozitoriui Anatolijui Šenderovui, muzikams Jaschai Heifetzui (Jašai Heifecui), Josephui Achronui (Jozefui Achronui), George’ui Gershwinui (Džordžui Geršvinui).

Ketinama sukurti muzikinį Kauno gidą, jis apimtų septynis muzikinius maršrutus po žydiškas vietas Kaune, parengti maršrutą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniam ir kultūriniam paveldui, suorganizuoti mototurizmo ralį šiam paveldui pažinti.

Taip pat planuojama organizuoti žymių dailininkų parodas: Boriso Schatzo (Boriso Šaco) darbų ir dokumentų parodą, ketinama eksponuoti litvakų kilmės Marco Chagalo (Marko Šagalo) paveikslą „Baltasis nukryžiavimas“, surengti Samuelio Bako darbų parodą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Bus išleisti įvairūs simboliniai ženklai – atminimo medaliai, pašto ženklai, kolekcinės monetos, LRT turėtų rengti radijo ir televizijos laidas, skirtas litvakų istorijai, žydų gelbėtojams, ketinama leisti knygas, tarp jų – monografiją apie Panerių žudynes.

Kartu vyks renginių viešinimo kampanija dviejuose ar trijuose miestuose – Vilniuje, Tel Avive, Jeruzalėje, bus kviečiami žurnalistai iš Izraelio.

Svarbias vietas sieks pritaikyti lankytojams

Be renginių, atminimą numatoma įamžinti ir statant naujus ar tvarkant esamus memorialus. Didžioji dalis darbų suplanuoti jau anksčiau.

Pavyzdžiui, Vilniuje, Onos Šimaitės gatvėje, turėtų būti pastatytas paminklas žydų gelbėtojams – konkursas jam bus rengiamas kitąmet rudenį. Numatyta tvarkyti aplinką ir sukurti atminimo ženklus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje senamiestyje, senosiose Šnipiškių žydų kapinėse prie Sporto rūmų – čia būtų eksponuojami antkapių fragmentai.

Numatyta pasirengti senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje tvarkymui, sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Vilniaus Gaono amžinosios rimties vietą Vilniaus žydų kapinėse Sudervės gatvėje, atnaujinti Žako Lipšico memorialinį muziejų ir kitus objektus.

Vyriausybės plane taip pat yra sumanymas įrengti du atminimo ženklus „Popierinei brigadai“, atminimo lentą muzikų Šenderovų šeimai atminti.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad kol kas nesuskaičiuota, kiek lėšų reiks planui įgyvendinti, o dėl kai kurių detalių dar bus konsultuojamasi su Lietuvos žydų bendruomene, kitomis už minėjimą atsakingomis valstybės institucijomis.

„Labai ryškaus papildomų lėšų poreikio nėra, išskyrus pagrindinį renginį, litvakų kongresą, nėra, viskas lyg yra jau sudėta. Kadangi dalyvių bus daug, reikės žiūrėti, kas ką finansuoja“, – BNS sakė D. Matulionis.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad kol kas tvyro neaiškumas dėl litvakų kongreso, dėl minėto paminklo teisuoliams ir kitų renginių ar objektų, nes Vyriausybė neskuba numatyti jiems biudžeto. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, tvarkant Panerių memorialą, jos nuomone, reikėtų mažesnių užmojų.

„Turime daugiau minčių, protingesnių ir pigesnių, nereikia tų grandiozinių statybų – žiūrėsime, ar į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta“, – BNS kalbėjo F. Kukliansky.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA