Atvirai apie Lietuvos kariuomenę: atlyginimai, priešai ir kario gyvenimas

Vaidoto bataliono nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Visuomenės mintyse vyrauja įvairūs stereotipai ir mitai. Pastarieji neaplenkia ir Lietuvos kariuomenės – iš tiesų, pasikapsčius giliau, atsiveria nemažai spragų, dėl kurių vaizdas apie karių gyvenimą ir tarnybą itin išsikreipia. Tai kaip ten iš tiesų yra: ar būtų lietuvių kraštas užimamas per parą, kas ta Lietuvos armija, moterų (ne)vieta kariuomenėje ir kiek uždirba kariai?

Rusijos Federacija Lietuvą užims per kelias valandas

„Tai klausimas, kuris mane varo į lengvą pasiutimą“, – atvirai kalbėjo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas plk. ltn. Eugenijus Lastauskas. Karys kartu su bataliono Štabo viršininku mjr. Viktoru Buiva neslėpė, kad toks scenarijus, jog Rusijos Federacija Lietuvą užims per parą ar dvi tikrai neįmanomas dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, kaip pasakoja mjr. V. Buiva, per visą Rusijos istoriją nebuvo nei vieno atvejo, kai Rusijai pavyktų užimti kažkokią valstybę, kuri yra daugiau mažiau panaši į Lietuvos teritoriją, per parą ar dvi. E. Lastauskas apžvelgė ne tik Rusijos istoriją, bet ir viso pasaulio: istoriškai nėra tokių pavyzdžių, kai valstybės kristų per valandas. Būdavo užimtos gan greitai, bet su viena sąlyga – jeigu niekas nesipriešina.

Antra priežastis – pasak pašnekovų, jau seniai nei Lietuvos kariuomenės, nei visuomenės noras būti nepriklausomiems nebuvo toks didelis. „Šiais laikais Lietuvos kariuomenė ir visuomenė yra tiek stipri, kiek, mano požiūriu, jau daug šimtų metų nebuvo. Todėl, kad, visų pirma, mes niekada nebuvo tokie ekonomiškai stiprūs, kaip dabar esame Europos Sąjungos sudėtyje, mes niekada nebuvome tokiam galingam aljanse kaip yra NATO. O NATO, priminsiu, yra stipriausiais šią minutei, šią dienai aljansas visame pasaulyje. Mūsų kariuomenė yra tokiame pakilime, kuriame nebuvo dar niekada: turiu omenyje personalą, kvalifikaciją, aprūpinimą ir aplamai ginkluotę bei procentą, kuris skiriamas nuo bendro biudžeto. Todėl aš nematau jokių prielaidų manyti, kad bet kokiam priešui: ar tai būtų Rusijos Federacija, ar bet koks kitas, pavyktų nugalėti Lietuvą.

Valstybė yra stipri ne tik tuo, kiek yra stipri jos kariuomenė, didelę reikšmę čia turi ir visuomenė, ir visi tyrimo rezultatai rodo, kad visuomenė ypač palankiai žiūri ne tik į kariuomenę, bet aplamai į mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Ir ta vertybė, kurią mes dabar turime jau beveik 30 metų, ta atmintis, kurią mes turime – manau, nei vienas iš mūsų nenorėtų grįžti į senus laikus, tada, kai nebuvome nepriklausomi. Sunku surasti pilietį, kuris atiduotų savo žemės lopinėlį. Tai jokių iliuzijų neturėtų būti, kad kažkas labai lengvai galėtų iš mūsų atimti nepriklausomybę“, – kalbėjo Štabo viršininkas.

Kunigaikščio Vaidoto bataliono Štabo viršininkas mjr. V. Buiva / V. Balkūno nuotr.

Trečia priežastis yra karo mokslas ir menas, o svarbiausia sudedamoji dalis – realūs teritorijos užimami kilometrai. Bataliono vadas, išnagrinėjęs ne vieną realią situaciją praktiškai ir teoriškai, pastebėjo, kad didžiausia agresorių siekiamybė kitoje teritorijoje būna užimti 30 kilometrų, tačiau realiai užimti galima 5-7 kilometrus. „Konfliktai Sirijoje, Čečėnijoje, Irake sako: žiūrėkite, per dieną, kiek tu gali užimti, gali būti 500 metrų. Ir priešininko pajėgos turi būti 5 kartus ar net ir didesnės prieš besiginančias pajėgas. Čia tokia chrestomatija, kurią sudėjus galima pasakyti, kad tos 24-48 valandos visiškai nerealios“, – mintis dėstė plk. ltn. E. Lastauskas.

Kariuomenės funkcija – kariauti, o kai nėra karo, jie nieko ir neveikia

Ne kartą visuomenėje teko girdėti faktą, kad kariuomenė Lietuvai šiuo metu nereikalinga, juk karas nevyksta, tai jiems nėra ir veiklos. Tačiau kariškiai atskleidė, kad karas net nėra pagrindinė kariuomenės funkcija.

„Lietuvos kariuomenės pagrindinė užduotis yra ne kariauti, o padaryti taip, kad karas Lietuvoje neįvyktų: atgrasyti oponentą nuo Lietuvos valstybės puolimo, padaryti taip, kad Lietuvos žmonės nežūtų, nebūtų griaunama infrastruktūra ir kraštas taikiai gyventų ir vystytųsi. Ir tik jei nepavyks, ginti Lietuvos valstybę ir atstatyti jos teritorinį vientisumą. Tai, ką dabar daro Lietuvos kariuomenė, užtikrina, kad tas statusas už lango išliktų: kaitintų tik saulė, o ne kažkokie sprogimai ir žmonių sužalojimai. Tol, kol Lietuvoje taika, tol kariuomenė savo funkciją atlieka“, – pasakojo plk. ltn. E. Lastauskas.

Svarbi funkcija yra ir dalyvauti tarptautinėse operacijose bei padaryti taip, kad tos problemos, kurios yra Afrikoje, Azijoje arba kituose Europos neramiuose taškuose, neateitų į Lietuvą ir tuo pačiu padėti tiems žmonėms susitvarkyti savo gyvenimus ir padaryti taip, kad pas juos baigtųsi karas. Trečia funkcija – padėti vietinei valdžiai ekstremalių situacijų atveju, pavyzdžiui, potvynių metu.

Kare laimi tie, kurie turi didesnę kariuomenę ir daugiau ginklų

Kaip prieš tai buvusius du mitus, kariškiai paneigė ir šį, tai padėjo padaryti Lietuvos ir kitų šalių situacijos. Pasak mjr. V. Buivos, puikiu šio mito kontrargumentu tampa Izraelis. Tiek šios valstybės piliečių, tiek piliečių dydis yra šimtą kartų mažesnis nei aplinkui priešiškai nusiteikusių šalių. Tačiau valstybė vis vien išlieka ir, kaip teigia karys, net klesti. O tai nulemia Izraelio ir jo gyventojų požiūris į pačią valstybę, saugumą ir nepriklausomybės branginimą.

Štabo viršininkas neslepia, kad galia visais laikais turėjo tam tikros įtakos, bet globalizacijos amžiuje, kai mes turime ryšių su kitomis valstybėmis, su kitomis organizacijomis, būtent tie tarptautiniai santykiai, žmonių noras ir valia lemia valstybės likimą. Buvo nemažai pavyzdžių ir Lietuvos istorijoje, kuomet mažesnis vienetas, pasitelkiant savo sumanumą, norą, nugali žymiai didesnį priešą.

Kunigaikščio Vaidoto bataliono vadas plk. ltn. E. Lastauskas / V. Balkūno nuotr.

„Dažniausiai gyvenime laimi ne tas, kuris labai stiprus ar protingas, o tas, kuris įdeda daugiau pastangų ir turi daugiau valios siekti savo tikslų. Kariniuose reikaluose pergalė ir pralaimėjimas priklauso ne nuo daugiau tankų, o nuo to, kuris turi daugiau valios nugalėti, linkęs labiau pasiaukoti“, – pritaria Kunigaikščio Vaidoto bataliono vadas.

Lietuvos armija ar Lietuvos kariuomenė?

Tarp lietuvių, ypač tų, kurie savo patirtimis prisimena Sovietų Sąjungos okupacijos laikus, dažnai skamba pasakymas „Lietuvos armija“, tačiau šis žodžių junginys – tik tarybinis palikimas. „Kai mes kalbame apie Lietuvos kariuomenę, naudojame terminą Lietuvos kariuomenė. Ir sąmoningai atskiriame nuo Sovietinės armijos. Čia tokia poskyra, kur sakome, kad ne tik pavadinimas kitoks, bet iš esmės yra viskas kitaip“, – mintis dėstė plk. ltn. E. Lastauskas.

Mjr. V. Buiva atskleidė ir armijos kaip karinio žodžio vartojimo tikslingumą. Jei šnekant kariniais terminais, armija yra viena dalis kariuomenės. Kariuomenė yra visos pajėgos, esančios tam tikros valstybės teritorijoje. Jeigu ta kariuomenė yra pakankamai didelė, tai ją gali sudaryti kelios armijos. Šiuo metu mūsų pajėgos yra tokio dydžio, kurios sudarytos iš tam tikros brigados, tačiau ne armijos. Šnekant apie Lietuvos pajėgas, teisingesnis žodis būtų kariuomenė.

PKT daug uždirba

Kai kada visuomenėje galima nugirsti nuomonę, kad kariai daug uždirba. Kaip yra iš tiesų? Štabo viršininkas neslėpė, kad kiekvienam žodis „daug“ gali reikšti visai kitokius skaičius: „Kai mes apibrėšime, kiek yra tas daug, tada ir galėsime lyginti. Bet žiūrėkime iš kitos pusės, kiek žmogus atiduoda už tai: ar tai daug žmogui, kuris, reikalui esant, yra pasiryžęs paaukoti savo gyvybę? Ar tai yra daug, kai žmogus yra priverstas dėl tarnybinio būtinumo galbūt pusmečiui išvažiuoti į operaciją užsienyje? Ar tai yra daug, kai žmogus, esant tarnybiniam būtinumui, negrįžta įprastai kaip civilis 17 valandą ir yra priverstas pasilikti darbe ilgiau arba kai išvažiuoji į pratybas dviems, trims savaitėms ir negali pasirinkti oro sąlygų: sninga, lyja, šalta, karšta ir turime atlikti savo užduotis? Aš manau, kad kariuomenėje žmonės gauna pakankamai, kad oriai gyventų.“

Plk. ltn. E. Lastauskas buvo tikslesnis, pasak jo, šiuo metu PKT atlyginimo vidurkis yra apie 1200 eurų. Vadinasi, kariuomenė atlyginimų atžvilgiu tampa konkurencinga rinkoje. „Labai sunku įvertinti atlyginimą: mes esame konkurencingi, atrodo, viskas gerai, bet pagrindinis faktorius kariuomenės yra ne atlyginimas, o prasmė to, ką tu darai, prie ko prisidedi. Ir aš dažnai sakau, kad mes turime programą ir turime didžiulį visuomenės palaikymą, ir daug profesijų atstovų neturi tokios prabangos, net ir daug didesnius atlyginimus uždirbantys žmonės negauna iš iškiliausių Lietuvos žmonių padėkos už tai, ką jie daro. Tai va čia tas kario tarnybos įvertinimas: ne piniginis, bet pagarba iš Lietuvos visuomenės, didžiulis palaikymas iš žmonių ir suvokimas tos prasmės, ką mes darome“, – teigė bataliono vadas.

 

 

 

Vaidoto bataliono karių mokymai / Vaidoto bataliono nuotr.

Kalbant apie visuomenės pasitikėjimą kariuomene, vakar, liepos 20 dieną, pasirodė naujausi „Vilmorus“ pasitikėjimo Lietuvos institucijomis apklausos rezultatai. Kariuomenė čia, apklausus 1021 žmones, liko ketvirtoje vietoje. Labiau visuomenė pasitiki ugniagesiais, policija ir prezidentu. Remiantis kasmėnesiniais „Lietuvos ryto“ skelbiamais apklausos rezultatais, matoma, kad pasitikėjimas tik auga. Birželį Lietuvos kariuomene pasitikėjo 58,5 proc., liepą – 60,5 proc. apklaustųjų.

Moterims kariuomenėje ne vieta

Visuomenėje vis dar įsivyravusi vyriškų ir moteriškų specialybių atskirtis, o kario profesija, natūralu, tampa vyriškąją, net jei prisiminsime iškilias asmenybes kaip Žana d‘Ark ar Emilija Pliaterytė. Tačiau abu pašnekovai užtikrinti – kariuomenėje svarbu ne lytis, o noras ir gebėjimai.

Kaip pasakojo mjr. V. Buiva, kariuomenė yra ta struktūra, kuri užtikrins geras sąlygas dirbti ir tobulėti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo jo lyties, religijos ar įsitikinimų. Viskas priklauso nuo žmogaus noro, gebėjimo, troškimo tobulėti ir dirbti, jeigu yra noras dirbti, moterys gali save realizuoti kariuomenėje be jokių išlygų. Plk. ltn. E. Lastauskas prisimena, kad matė ir fantastiškas kulkosvaidininkes, taiklias šaules ar ryšininkes.

Šauktiniai ir profesionalai gyvena kareivinių režimu

Ne paslaptis, kad Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPT) karių gyvenimas yra labiausiai aptariamas žiniasklaidoje, o Profesinės karo tarnybos (PPT) kariai lieka šešėlyje, tad jie visuomenėje nenorom susitapatina. Iš čia kyla mitas, kad visi kariai gyvena kareivinių režimu.

„Teisybė, šitą ir aš esu pastebėjęs. Ne kartą manęs klausė: „dvidešimt metų tarnauji, tai, o gyveni čia, kareivinėse?“ Ir aš įsivaizduoju, kad tas ateina su įsišaknijusiu požiūriu: didžiausia carinės Rusijos rykštė šeimai buvo, kai jauną žmogų paimdavo į rekrutus 25-eriems metams. Tai tada tas žmogus ir gyvendavo savo gyvenimą, 20-ies paėmė, 45-erių grįžo, jeigu grįžo. Kadangi gyvenimo vidurkis apie 50 metų, tai tas gyvenimėlis kaip ir pasibaigęs“, – mito įsivyravimo priežastis aiškina Vaidoto bataliono vadas.

Visgi, abu aukštas pareigas kariuomenėje užimantys kariškiai netrunka klaidingą įsitikinimą paneigti – NPPKT skiriasi nuo PKT, pastarieji į tarnybą ateina 8, o išeina 17 valandą. Tiesa, su tam tikromis išimtimis.

Į Vaidoto batalioną atvyksta žymūs žmonės / Vaidoto bataliono nuotr.

„Į tarnybą jie (PKT kariai – aut. red.) ateina nuo 8 iki 17 valandos, su ta sąlyga, jeigu nėra kitų užduočių. Tarnyba baigiasi tada, kada baigiasi. Žinot, yra toks pasakymas: šuo bėga tiek, kiek nori, karys tiek, kiek reikia. Tai čia irgi, tarnyba tęsiasi tol, kol viskas padaryta. Pavyzdžiui, dvi savaites buvome pratybose, grįžom, pratybų technika turi būti sutvarkyta. Dėl to gali būti, kad tos dvi savaitės, per kurias buvo 24 valandų stiklas 7 dienas per savaitę netgi prasitęs, nes susitvarkymas dar gali užimti kelias valandas po 17 valandos. Bet sistema veikia taip, kad pasilikti yra visiškai normalus dalykas, tik po to jis yra kompensuojamas laisvu laiku po pratybų ar po užduočių“, – PKT kasdienybę nupasakojo plk. ltn. E. Lastauskas. Mjr. V. Buiva papildė, kad PKT kariams laisvi ir savaitgaliai, išskyrus tuos atvejus, kai laisvomis dienomis vyksta pratybos, užsiėmimai su NPPKT kariais ar renginiai su visuomene už bataliono ribų.

Tiesa, Vaidoto bataliono vadas užsiminė, kad sistema gali pasikeisti ir NPPKT kariams. Pasak jo, jų laisvės apribojimas jau vis paprastėja. Plk. ltn. E. Lastauskas pasakojo, kad jis 1997-aisiais labai nustebo, kuomet Danijos kariuomenės NPPKT kariai vakare, 17 valandą, persirengę džinsus, eidavo į miestą arba važiuodavo namo. Jis neslėpė, kad nuo danų atsiliekame gerus 22 metus, bet žadėjo, kad ir mes ateisime prie to, kad gyvenimas kareivinėse ir laisvės apribojimas bus susiję tik tiek, kiek reikia didesniam efektyvumui pasiekti.

Visuomenėje apie kariuomenę mitų yra nemažai, tačiau abu kariškiai tvirtina, kad dėl to kaltas tik informacijos stygius. „Aš stengiuosi, susidurdamas su žmonėmis, kurie turi tuos mitus galvoje, jiems juos paneigti. Galbūt vienaip ar kitaip panašūs mitai egzistuoja daugelyje kariuomenių. Iš dalies, tai ir mūsų, kariuomenės, kaltė, nes ne viską galime ištransliuoti. Kita vertus, ir visuomenė kitą kartą neparodo interesuotumo, noro pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų. Paprasčiausiai turime domėtis dalykais, kuriuose ne taip puikiai nutuokiame. Kad neegzistuotų mitai, turime daugiau pasigilinti“, – užbaigė mjr. V. Buiva.

127 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Prie avaringos Kauno sankryžos partrenktas dviratininkas

„Kauniečio testas“: nuo patyčių iki melagysčių

Sunku patikėti: į kaunietės automobilį magistralėje parskriejo elektrinis įrankis

Šilainiškiai būrėsi į atnaujinto parko atidarymą

Situaciją Kaune ėmėsi spręsti nacionaliniu mastu: A. Kupčinskas siūlo keisti įstatymą

Paskutinį mėnesio sekmadienį - priminimas kauniečiams

Garsus mokslininkas pamokė, kaip atsikirsti Lietuvos vakcinų priešininkams

Kauniečiai išskyrė 10 priežasčių, kodėl Kaunas – geriausias Lietuvoje

Kaune sekmadienį atidaromas atnaujintas Santarvės parkas

„Laisvės pikniko“ diskusija: ar Kauno meras vykdo duotus pažadus?