Kauno apskrityje smarkiai šoktelėjo sergamumas dviem ligomis

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad per 2019 m. sausio–birželio mėn. Kauno apskrityje registruota beveik 30 proc. daugiau vėjaraupių ir net 69,4 proc. skarlatinos atvejų, lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu. Dažniausiai šiomis infekcijomis suserga mažamečiai vaikai.

Vėjaraupiais ir skarlatina dažniausiai serga vaikai

Kaip nurodoma NVSC pranešime, per pastarąjį dešimtmetį Kauno apskrityje užregistruoti trys sergamumo vėjaraupiais pakilimai: 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Didžiausias sergamumas skarlatina nustatytas 2014 m., o pastaraisiais metais registruojama kur kas mažiau skarlatinos atvejų.

Vėjaraupiais ir skarlatina užsikrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat per infekuotų ligonių užkrėstus daiktus. Jautriausi šioms infekcinėms ligoms yra 2–8 m. amžiaus vaikai, todėl vaikų kolektyvuose dažnai registruojami vėjaraupių ir skarlatinos protrūkiai.

Kaip atpažinti vėjaraupius ir skarlatiną?

Vėjaraupiai, primena NVSC, prasideda nespecifiniais simptomais: bendru silpnumu, apetito pablogėjimu, neaukšta temperatūra, po to atsiranda specifinis odos (šlaunų, pilvo, krūtinės, veido ir kt. vietų) ir gleivinių (akių, burnos, lyties organų) bėrimas, kuris trunka apie 5 dienas nuo ligos pradžios.

Skarlatina pasireiškia karščiavimu, gerklės, pilvo skausmu, apetito stoka, padidėjusiais, skausmingais kaklo limfmazgiais, specifišku odos ir burnos išplitusiu susiliejančiu bėrimu, kuris primena švitrinio popieriaus tekstūrą.

Kaip apsaugoti save ir savo vaikus nuo šių infekcinių ligų?

Efektyviausia vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai. Vėjaraupių vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius asmenis. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti tiems asmenims, kurie nėra sirgę vėjaraupiais ir slaugo ligonius bei tiems, kurie turi riziką susirgti šia infekcija – t. y. ugdymo įstaigų, medicinos darbuotojai, moterys, planuojančios nėštumą.

Taip pat reiktų nepamiršti, jog tie asmenys, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju, per 3–5 d. nuo kontakto pradžios turi galimybę pasiskiepyti. Dėl skiepų reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl rekomenduojama laikytis šių nespecifinių profilaktikos priemonių: dažniau plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Jei šeimoje kuris nors asmuo susirgo skarlatina, patariama jam paskirti atskirus indus ir įrankius, neleisti kontaktuoti su kitais sveikais šeimos nariais, dažniau vėdinti patalpas bei atlikti aplinkos valymą ir dezinfekciją.

6 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pasivažinėjimas viešuoju transportu Kaune prieš 100 metų lengvai galėjo baigtis ir mirtimi

Iš Kauno pakeliui į Druskininkus siekiama atidaryti naują „McDonalds“ restoraną

Išrinkta Kauno konservatorių vadovė

Sankryžoje vis dar kabo lentelė su žalia rodykle, leidžiančia pasukti į dešinę – ką daryti?

„Amžiaus projektas“: automobilių statymo problemų prie Kauno klinikų neliks

Į Lietuvą sugrįžta nepaprastai šilti orai

„Mercedes-Benz“ savininkui Šilainiuose smarkiai nepasisekė

Socialinius tinklus tvindo pagalbos prašymas: už vertingą informaciją siūlo atlygį

Kauno konservatoriai ruošiasi žūtbūtinei kovai: ieško priešininko V. Matijošaičiui

Didelis gaisras Aleksote: liepsnos prarijo namą (papildyta)