Nekilnojamojo turto projektų Kaune plėtotojai pastebi, kad po truputį keičiasi naujo būsto mieste pirkėjo portretas. Jei anksčiau tokį būstą įsigydavo poros, tai dabar vis didesnę dalį pirkėjų sudaro žmonės be antros pusės, tarp kurių – vis daugiau moterų.
[galerija kiek=”4″]
Pokyčius lėmė išaugęs darbo užmokestis
Registrų centro duomenimis, visoje šalyje būsto įsigijimų skaičius pastaruoju metu augo itin sparčiai ir beveik pasiekė rekordinių 2007 metų rezultatą. O Vilniuje ir Kaune tokių sandorių buvo daugiausiai nuo 1998 m., kai jie pradėti fiksuoti.
Viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių tokį augimą, yra išaugęs vidutinis darbo užmokestis ir nedaug pakitusi vidutinė būsto kvadratinio metro kaina. Prieš 12 metų kiek daugiau kaip 600 Eur sudaręs vidutinis darbo užmokestis dabar jau perkopė iki daugiau kaip 1000 Eur, o vidutinė kvadratinio metro kaina Lietuvoje padidėjo tik apie 100 Eur – nuo maždaug 1600 iki apytikriai 1700 Eur.
Lietuvos banko skelbiamas būsto įperkamumo indeksas taip pat rodo gerokai išaugusį būsto įperkamumą: 2007 m. rugsėjį jo reikšmė buvo 95,7, o 2018 m. rugsėjį – 29,8.
Moterys sprendimus priima savarankiškai
Išaugęs įperkamumas lėmė ne tik tai, kad dabar tiek Vilniuje, tiek Kaune NT projektų plėtotojai pastebi padidėjusį susidomėjimą būstais, esančiais miesto centre ar netoli jo. Pasikeitė ir tipinio pirkėjo portretas – išaugęs įperkamumas lemia, kad būstą gali įsigyti ir tie, kurie anksčiau nelabai galėjo tai padaryti.
Kaune naujo būsto projektus plėtojančios bendrovės „Centromera“ statistikos duomenimis, pastaruoju metu šiame mieste daugiausia butų nuperka moterys.
Per pastaruosius penkerius metus jų skaičius nuosekliai augo ir dabar jos sudaro apie 30 proc. visų pirkėjų. Panašiai tiek yra ir jaunų šeimų, o vienišų vyrų tarp perkančiųjų naują būstą yra apie 20 proc.
Tokie duomenys rodo, kad moterys tampa labiau emancipuotos ir dažniau butus perka vienos, savarankiškai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis galima teigti, kad jos savo identiteto netapatina tik su partneriu ir svarbius sprendimus priima savarankiškai.
Neprisiriša prie pirmojo būsto
Kaune prie pokyčių prisideda ir savo rezultatus jau duodantis pastaruosius keletą metų čia pastebimas įmonių plėtros ir naujų investicijų bumas. Mieste gerokai išaugo skaičius žmonių ir be antrų pusių galinčių sau leisti įsigyti būstą.
Natūralu, kad tai yra žmonės priklausantys jaunų specialistų kategorijai. Beje, jie į pirmojo savo būsto įsigijimą jau žiūri kitaip nei anksčiau.
„Pastebime, kad jauni specialistai į būstą žiūri lanksčiau nei vyresnioji karta – jiems tai nėra viso gyvenimo būstas. Jie perka
ia ir dabar, pagal gyvenimo situaciją ir nėra taip smarkiai prisirišę prie gyvenamosios vietos. Padidėjus šeimai ar atsiradus kitoms aplinkybėms tiesiog ieško kito būsto arba keičia jį į didesnį, ankstesnįjį parduodami ar išnuomodami“, – sako bendrovės „Centromera“ direktoriaus pavaduotoja Vaida Šidlauskienė.
Apie augantį naujų būstų savininkų finansinį savarankiškumą byloja ir po truputį didėjanti dalis pirkėjų, įsigyjančių būstą be banko kredito. Ši dalis per pastaruosius keletą metų išaugo nuo 34 iki 41 proc.
Tiesa, analizuojant brangiausio segmento – būstų miesto centre ar senamiestyje – pirkėjo portretą, statistikos kreivė keičiasi. Čia pagrindinis pirkėjas ir toliau išlieka šeimos, poros ir būstą investicijai perkantys verslininkai.
Populiariausios – ramios vietos netoli centro
Pasak V. Šidlauskienės, pastaruoju metu Kaune itin populiarūs būstai, esantys ramiose, žaliose vietose greta gamtos, bet netoli miesto centro.
Viena tokių – kvartalas „Parko apartamentai“, šalia kurio įmonės lėšomis įrengtas naujausias parkas Kaune. Kitą „Centromeros“ projektą numatoma įgyvendinti neseniai įsigytame 2 ha ploto sklype Žemutiniuose Kaniūkuose, netoli Lampėdžio ežero.
„Populiariausi dabar yra trijų–keturių aukštų namuose suprojektuoti vieno–trijų kambarių butai, kurių plotas svyruoja nuo maždaug 22 iki 60 kv. m“, – teigė V. Šidlauskienė
Penkioliktus veiklos metus skaičiuojanti NT projektų plėtotoja „Centromera“, be jau minėtų, įgyvendino dar 9 projektus. Tai išskirtinės architektūros daugiabučiai „Sakura“ Eiguliuose, „Devyni“ Vytėnuose. Taip pat „Svajonių alėja“, „Vytėnų namai“ ir kiti.
