Prokuratūra: R. Karbauskio šeima įsigyjant žemės įstatymų nepažeidė

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Generalinė prokuratūra pareiškė, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir jo šeimos nariai, įsigydami žemės, nepažeidė įstatymų.

„Tyrimo metu išanalizavus R. Karbauskio, jo šeimos narių ir artimų giminaičių ir per juos susijusių juridinių asmenų sudarytus sandorius, kuriais šie asmenys įsigijo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę (…) įstatymo pažeidimų nenustatyta“, – pranešė prokuratūra.

Buvo tiriama, ar 2014–2018 metų sandoriai neprieštarauja įstatymų nuostatai, kad asmuo ar susiję fiziniai bei juridiniai asmenys kartu gali įsigyti iki 500 ha žemės.

Prokuratūra skelbia taip pat nenustačiusi, kad „Agrokoncernas“ ir su juo susiję juridiniai asmenys pažeidė šį apribojimą.

Pasak prokuratūros, kai kurių tirtų privačių ir juridinių asmenų valdomas bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas viršija 500 ha, tačiau sandoriai sudaryti iki tai ribojančio įstatymo įsigaliojimo. Kitais atvejais žemė įsigyta pagal numatytą išimtį – konsolidacijos sutarčių pagrindu arba gyvulininkystei plėtoti, o žemės plotas neviršija hektarų, tenkančių vieno žmogaus laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus.

Tyrimo metu buvo analizuota per 500 žemės įsigijimo sandorių, kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją, notarų biurus, Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko šių duomenų analizę.

Nacionalinė žemės tarnyba neturi priemonių kontrolei

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iki 2018 metų pradžios realiai nebuvo kontroliuojama, kaip laikomasi žemės įsigijimo įstatymo. Tik nuo praėjusių metų sausio įsigaliojo nauja jo redakcija, numatanti, kad asmenys gali įsigyti žemę tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą.

Iki tol žemės įsigyti pageidaujantis asmuo užpildydavo deklaraciją, patvirtinančią, kad po sandorio žemės plotas neviršys didžiausio leistino ir pats atsakė už duomenų teisingumą.

Šiuo metu žemės įsigijimą kontroliuoja NŽT, tačiau, pasak prokuratūros, ji neturi būtinų techninių priemonių – kompiuterinių programų, galimybės naudotis duomenų registrais.

„Prokuratūros nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti institucija, kuri surinktų, apdorotų duomenis dėl žemės ūkio paskirties sklypų koncentracijos ir pateiktų išvadas prokurorui, kuris priimtų sprendimą kreiptis į teismą dėl sandorių, kuriais įsigytas viršijantis įstatyme numatytas ribas žemės plotas, pripažinimo negaliojančiais“, – teigia prokuratūra.

Analogiškas problemas įžvelgė Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę sutikimų įsigyti žemę išdavimo srityje.

Tyrimą prokuratūra pradėjo 2018 metų pradžioje po žiniasklaidos pranešimų apie R. Karbauskio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Trečdalį avarijų sukelia „klevai“ - įvardijo vieną kvailiausių priežasčių

Ministro A. Verygos pažadas medikams - nuo rugsėjo atlyginimai didės

V. Rupšys – prieš privalomą moterų šaukimą į kariuomenę

Po karšto penktadienio - kardinalios orų permainos savaitgalį

Kaunietis savaitgalį kviečia apsirūpinti žiemai ir smagiai praleisti laiką

G. Nausėda įvardijo, kurie ministrai turi likti pareigose

Kauno pareigūnai prašo pagalbos: gal matėte eismo įvykį kelyje Vilnius-Kaunas?

Uždarius Aleksoto tiltą nepatogumų patiria ne tik vairuotojai

Kauno rajone, Nevėžio pakrantėje – gyvsidabris

Kauno paveldosaugininkas bus teisiamas už kyšininkavimą (papildyta)