Kelionių draudimas dažnam europiečiui yra privalomų dalykų sąraše, ruošiantis į kitą šalį. Tačiau kartais nutinka taip, kad tai, į ką labiausiai dedame viltis jausdamiesi saugūs, nelaimės atveju ima ir nuvilia. Tai įrodė mano patirtis su „Lietuvos draudimu“: kaip teigė konsultantė, pavojaus gyvybei nėra, tad nenorint kęsti skausmo ir valdyti koją, už operaciją susimokėti turiu pati.
Kelionė Jordanijoje apkarto
Kelias įspūdžių pilnas dienas liepos 2-ąja kaip peiliu perskrodė vienas netinkamas žingsnis Danos rezervate: keliui persikreipus į kairį šoną, įvyko ne tik krytis ant kanjono paviršiaus, bet ir rimta trauma. Tiesa sakant, nuo žemės pati jau nebeatsikėliau, kūną sukrėtė kairės kojos atsisakymas judėti, didelis skausmas ir aptemusios akys.
Ištikta šoko diktavau su manimi buvusiam žmogui, ką daryti, kol juodumą akyse pakeitė žydras dangus ir per dažnas akių mirksėjimas. Mat vokai norėjo pašalinti iš akių „saulės gėles“, pykinimas nemažėjo, o kūnas nerimastingai ėmė judėti, kad tik kažkokiais gestais sumažintų skausmą kairėje kojoje. Deja, praėjus kelioms minutėms buvo nutarta, kad be greitosios medicinos pagalbos, ko gero, neišsiversime. Tad draugas nubėgo į stovyklavietę pagalbos ir laukimas pasibaigė manęs nešimu į automobilį.
Per smarkiai spaudžiant greičio pedalą greitai atsidūrėme vietoje, kurioje buvome apsistoję. Bandant nugalėti kalbos barjerą (jordaniečiai, pas kuriuos gyvenome, anglų kalbos ne itin mokėjo), buvo iškviesta greitoji. Čia šnekų ir pasirinkimo nebuvo – kelionė tęsėsi gydymo įstaigoje.
Ligoninės lovoje teko pragulėti gerokai per ilgai, nes jordaniečiai nebuvo girdėję apie kelionių draudimą, kuris padengia išlaidas, o „Lietuvos draudimas“ atsakyti nei į sužalotos turistės, nei į Lietuvoje likusių giminaičių skambučius nepanoro. Tai ir lėmė esminį, daug jėgų pareikalavusį sprendimą.
Išgirdus, kad gydytojai įtaria vadinamąją futbolininko traumą, bet vietinėje kariuomenės ligoninėje nėra reikalingos technikos atlikti magnetinį rezonansą ir patvirtinti prielaidas, iškilo klausimas – „ką daryti toliau?“ Atsakymą medikai pasakė dar prieš ištariant šį klausimą garsiai: privaloma važiuoti į Amane esančią ligoninę, kuri yra už trijų valandų kelio.
Žinoma, negalėjimas susisiekti su draudimu ir išsiaiškinti, ar man bus apmokėtas pervežimas iš vienos ligoninės į kitą (medicinos išlaidos Jordanijoje tikrai nedžiugina), gydytojai pasiūlė išeitį – važiuoti į ligoninę savo transportu. Kadangi sužalota kairė koja, o vairuoju automobilį su automatine pavarų dėže, nutariau save transportuoti pati. Visgi, visą kelią sprendimo gailėjausi.
Išvada paprasta – reikia operacijos
Nuvykus i Amane esančią „Royal medicine service“ karo ligoninę, išgirdome didžiulę nuostabą: „jūs dar sugebėjote vairuoti?“ Tačiau iš karto sekė kitas klausimas. „Ar turite pinigų gydymui? Jis labai brangus. Vien reikalingas tyrimas kainuos 200-300 JD (aut. past. 250-375 Eur)“. Paaiškinus situaciją su draudimu, buvo duotas patarimas nusipirkti įtvarą, dažnai ant kelio dėti ledą ir kas 8 valandas gerti stiprius nuskausminamuosius.
„Jei draudimas padengs išlaidas, kuo skubiau atvykite į ligoninę, atliksime magnetinį rezonansą ir operaciją“, – teigė gydytojai. Kitu atveju Jordanijoje pagalbos nesulauksiu. Na, su „Lietuvos draudimo“ polisu ir nesulaukiau.
Nori pagalbos? Būk prie mirties slenksčio
Trečiadienis, liepos 3-ioji, tapo ta diena, kai padariau išvadą, kad didelis skausmas ir negebėjimas net vienai nueiti atlikti gamtinių reikalų yra per menka trauma, jog draudimas ištiestų pagalbos ranką.
„Kadangi pas jus yra futbolininko trauma, vadinasi, yra plyšę raiščiai ir gyvybei grėsmės nėra, todėl tolimesnį gydymą galite atlikti Lietuvoje“, – kitapus telefono ištarė „Lietuvos draudimo“ konsultantė.
Tačiau čia ir prasilenkiame su dviem draudimui žinomais faktais: pirma, man reikalingi tyrimai, kurie patvirtintų gydytojų iškeltas hipotezes, vadinasi, vis dar nėra ištirta, kokia trauma patirta; antra, į Lietuvą skrydis numatytas liepos 8 dieną vėlai vakare. O kas, jei įvyks komplikacijos – kas už tai atsakys?
„Na, dabar galime piešti ir galvoti tų įvairiausių variantų – kas būtų, jeigu būtų“, – rėžė konsultantė.
Kojos nevaldymą sulygino su peršalimu
Tapo aišku keli dalykai: be to, kad pagalba suteikiama tik iškilus pavojui gyvybei, paaiškėjo, kad bet kuriuo atveju kompensuojamos tik pirminės apžiūros išlaidos.
Konsultantė kalbėjo pasitarusi su vadovu, bet ji netruko mestelėti pavyzdį apie gripą. Pasirodo, jei žmogus suserga, jam pakyla temperatūra, draudimas sumoka tik už pirmąjį vizitą. Jeigu gydytojas sako ateiti po trijų dienų, kad būtų atlikti pakartotiniai tyrimai, žmogus jau turi mokėtis pats. Na, mano situacija draudimui kone tokia pati. Tik antrasis vizitas dėl peršalimo čia tolygu vienos ligoninės siuntimui į kitą ligoninę. Ir, ko gero, skausmas ir kojos nevaldymas tolygu slogai.
Kaip situaciją trečiadienį nupaišė vardo nepratarusi draudimo konsultantė, pirminė apžiūra bus kompensuota, bet, kadangi buvau išsiųsta į kitą ligoninę ir grėsmės gyvybei nėra, tolimesnis gydymas nebus apmokėtas. Prakalbus apie skausmą buvo girdima tik vienas: jei jau kenčiu, tai nieks nedraudžia susimokėti už tyrimus ir operaciją pačiai. „Pirmoji pagalba yra kompensuojama, o ar skauda, neskauda, aš jau pakomentuoti negaliu“, – teigė konsultantė.
Paaiškinus, kad vietinėje, artimiausioje Danos rezervato ligoninėje neturėjo man reikalingų specialistų ir tyrimo aparatų, buvau išsiųsta į Amane esančią ligoninę, ir užklausus, ar čia vis dar nesitęsia pirminė apžiūra, buvau paprašyta palaukti ir nepadėti telefono ragelio. Aš jo ir nepadėjau: po penkių minučių laukimo padėjo draudimas. Visą dieną laukiau skambučio ir atsako į savo klausimą. Deja, nesulaukiau.
Ši istorija parodė viena: humaniškumo trūkumas yra realus – apsidrausti apsidraudi, bet tai nereiškia, kad draudimui rūpi piliečio sveikata.
Sukruto įsikišus žiniasklaidai
Susižeidusi keliautoja skausme ir nežinioje dėl savo sveikatos būklės gal būtų skendėjusi iki pat kelionės pabaigos, jeigu šioje situacijoje giliau pasikapstę nebūtų „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai. Portalo žiniomis, išsiuntus klausimus „Lietuvos draudimo“ atstovams, su nukentėjusiąja buvo susisiekta ir nurodyta, kad reikalingos medicininės paslaugos bus padengtos.
Ketvirtadienio pavakarę draudimo bendrovės atstovė žiniasklaidai Ingrida Žaltauskaitė pirminę priešišką „Lietuvos draudimo“ konsultantų komunikaciją su nukentėjusiąja įvardijo esant nesusipratimu, kurį žalų specialistai tuoj pat aiškinsis. Konkrečių incidento detalių dėl asmens konfidencialumo I. Žaltauskaitė teigė negalinti aptarinėti, tačiau pateikė bendrą Asmens žalų skyriaus vadovo Jono Stasino komentarą apie būtinosios pagalbos teikimo ir kompensavimo tvarką.
„Kai vykstame į užsienį, paprastai apsidraudžiame kelionės medicininių išlaidų draudimu. Šis draudimas yra skirtas padengti būtinosios pagalbos išlaidas, jei žmogus susirgo ar patyrė traumą kelionės metu. Būtinoji pagalba yra tokia pagalba, kurios nesuteikus, žmogaus sveikatai būtų padaryta žala. Kitaip tariant, būklė yra stabilizuojama ir klientui siūloma pagal sveikatos būklę vykti į Lietuvą“, – aiškino J. Stasinas.
Būtinoji pagalba, pasak Asmens žalų skyriaus vadovo, žmogui visuomet suteikiama, neatsižvelgiant į tai, ar yra draudimas, ar ne, nes pirmoje eilėje gelbėjama žmogaus gyvybė ir sveikata. Tačiau nuo to momento, kai galima gydymą atidėti, tęsti gimtoj šalyje, būtinosios pagalbos principas netaikomas.
„Gydytojai sprendžia, kokia pagalba turi būti suteikta ir kada bei ar klientas gali būti išleistas, ar jam turi būti organizuojamas pervežimas į namus tolimesniam gydymui, ar jis turi būti stacionare iki būklė stabilizuosis“, – sakė J. Stasinas.
Teigia esant reikalui organizuojantys pervežimą
„Mes rekomenduojame klientams, esantiems užsienyje ir patyrusiems sveikatos sutrikimų, jei gydymo įstaigos suteiktų paslaugų kana viršija 300 eurų ir esate guldomas į ligoninę ar jums rekomenduojama operacija, susisiekti su „Lietuvos draudimu“ arba mūsų partneriais „SOS International“, dirbančiais visame pasaulyje visą parą“, – protino J. Stasinas.
Jis pažymėjo, kad tokiu atveju tolimesnį bendravimą su gydymo įstaiga organizuoja partneriai ir klientui nieko daryti nereikia. Partneriai taip pat pavirtina numatomo gydymo apimtis ir garantuoja mokėjimus, dėl ko gydymo įstaigos gali pradėti teikti pagalbą.
„Taip pat visais atvejais, kai kelionės dėl susirgimo ar traumos tęsti nebegalima, klientui siūlomas jo sveikatos būklę atitinkantis pervežimas į Lietuvą, kur būtų galima toliau tęsti gydymą. Tai, kokiomis sąlygomis klientui bus saugu tęsti kelionę į Lietuvą, sprendžia medikai, todėl priklausomai nuo kliento būklės tenka organizuoti ir specialiuosius lėktuvų reisus ar medikų palydą namo grįžtančiam nukentėjusiajam“, – pervežimo tvarką dėstė J. Stasinas.
Vidutinė žala – apie 500 eurų
Asmens žalų skyriaus vadovo pateiktais „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai medicinos pagalbos užsienyje prireikia klientams, kurie užsienyje apsinuodija maistu, perkaista saulėje arba peršąla nuo kondicionierių.
„Bendrovė fiksuoja, kad tokių įvykių pastaraisiais metais itin pagausėjo Egipte ir Turkijoje – šalyse, kurias poilsiui renkasi daug turistų iš Lietuvos. Draudikų duomenimis, per metus susirgimų ir kitų kelionės draudimo įvykių dažnis Turkijoje išaugo trečdaliu, o Egipte – dvigubai. Bendra vidutinė kelionių draudimo žala, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai siekė daugiau kaip 500 eurų“, – dažniausiai pasitaikančių draudiminių įvykių gaires brėžė J. Stasinas.
