Šančių gyventojai nerimsta toliau: grėsmė iškiltų ne tik žmonių gerovei | Kas vyksta Kaune

Šančių gyventojai nerimsta toliau: grėsmė iškiltų ne tik žmonių gerovei

delfi.lt 2019/07/02 17:40
R. Tenio nuotr.

Kaune, Žemųjų Šančių mikrorajone, žmonės gyvena gamtos apsuptyje: šalia tyvuliuoja Nemunas, peri įvairūs vandens paukščiai. Todėl savivaldybės planai šalia upės kranto tiesti kelią, gyventojams kelia klausimą – kodėl infrastruktūros plėtimas Kaune yra svarbiau už gamtosaugą ir natūralų kraštovaizdį?

Gyventojai reikalauja įvertinti poveikį aplinkai

Žemųjų Šančių bendruomenė neturi laiko džiaugtis vasara. Jau kuris laikas ji kovoja ne tik dėl savo pamėgtos poilsio vietos šalia Nemuno upės, bet ir nori apsaugoti upės krante perinčius vandens paukščius. GRYNAS.lt gavo Žemųjų Šančių gyventojo, biologo Dariaus Batulevičiaus laišką, kuriame jis nerimauja dėl Nemuno pakrantės ekosistemos. Anot gamtininko, planuojami savivaldybės darbai sunaikintų per daugelį metų čia susiformavusį natūralios gamtos židinį.

„Neatlikusi jokio poveikio aplinkai vertinimo ir protestuojant vietos bendruomenei, Kauno miesto savivaldybė skuba įgyvendinti 3,5 km ilgio gatvės statybą, kuri negrįžtamai pakeistų Žemųjų Šančių Nemuno pakrantę“, – laiške rašo D. Batulevičius.

Žemųjų Šančių gyventojai Nemuno krante fiksuoja išties daug vandens paukščių rūšių: didžiuosius ančiasnapius, kurie čia ir peri, mažąsias gulbes, gulbes nebyles, gulbes giesmininkes, klykuoles, kanadines bernikles, ausytuosius kragus, žąsis, kuoduotąsias antis, baltuosius garnius. Tiesa, gali būti, kad ne visi šie paukščiai čia pat ir peri – kai kurie galbūt tik apsilanko Nemuno krante ties Žemaisiais Šančiais dėl palankių sąlygų. Nors nė viena iš minėtų paukščių rūšių neįtraukta į saugomų rūšių sąrašą, pasak biologo D. Batulevičiaus, Nemuno pakrantė yra svarbi įvairių rūšių paukščių žiemavietė ir kone didžiausia gulbių bei ančių lesykla.

D. Batulevičius pabrėžia, kad vieta, kurioje savivaldybė planuoja tiesti kelią, gamtiškai yra labai svarbi, todėl gyventojai reikalauja atlikti poveikio gamtai vertinimą ir dėsto argumentus.

„Pagal LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir Aplinkos ministerijos aiškinamąjį dokumentą, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama tada, kai planuojama statyti urbanistinius objektus, kurie, su visa jiems reikalinga infrastruktūra, užima daugiau kaip 1,0 ha žemės sklypo ploto. Planuojama tiesti gatvė patenka į šią kategoriją. Vien tik 3,5 km ilgio 6 m pločio asfalto juosta užimtų daugiau kaip 2 ha, o gatvės infrastruktūrai pagal projektą būtų skiriama net 15 m pločio juosta“, – laiške pabrėžia Žemųjų Šančių bendruomenės narys.

Jis tęsia, kad Šančių Nemuno pakrantė yra svarbi teritorija paukščiams migracijų metu bei šiltuoju periodu. Migracijų metu Žemuosiuose Šančiuose pastebėta Lietuvos raudonosios knygos rūšis – juodakaklis naras, buvo aptiktos žąsys, mažieji dančiasnapiai, antys cyplės.

„Pavasarį čia būriuojasi laukiai. Šiltuoju metų periodu Nemuno atkarpoje ties Šančiais būna tilvikų, pilkųjų ir baltųjų garnių, ausytųjų kragų. Naktį girdimi karklinių nendrinukių ir lakštingalų balsai. Kartais, nors vis rečiau, galima išgirsti griežlę – dar vieną nykstančią Lietuvos raudonosios knygos rūšį. Planuojamos dviejų eismo juostų D kategorijos gatvės trasa vietomis priartėtų prie Nemuno vandens vos per 20 metrų ar dar arčiau. Todėl yra būtina nustatyti, kokį poveikį šio projekto įgyvendinimas padarytų laukinių paukščių įvairovei ir vandens paukščių žiemavietei“, – paukščius, kurie pastebi vietos gyventojai, vardija D. Batulevičius.

Pašnekovas priduria, kad savivaldybės planai tiesti kelią galimai pažeistų ir LR Želdynų įstatymą.

„LR želdynų įstatymo 3 straipsnis skelbia, kad „želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; nemažinamas miestų ir miestelių bendrasis atskirųjų želdynų plotas“. Įgyvendinus gatvės projektą, reikšmingai sumažėtų želdynų Žemuosiuose Šančiuose plotas. Todėl poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas, siekiant išaiškinti, kokią įtaką ši gatvė padarytų tiek Žemųjų Šančių želdynų, tiek ir Nemuno pakrantės biologinei įvairovei“, – tikina biologas.

Savivaldybė: viskas vykdoma remiantis teisės aktais

Kauno miesto savivaldybė tvirtina, kad gyventojų skundai nepagrįsti ir poveikio aplinkai tyrimas šiuo atveju nėra privalomas. Kaip GRYNAS.lt komentuoja Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (PAV), šis vertinimas privalomas, jei tiesiami magistraliniai ar krašto automobilių keliai.

„Šiuo atveju kalbame apie dviejų eismo juostų, D kategorijos gatvelę, kuriai poveikio aplinkai vertinimo nereikia. < ...> Teritorija, kurioje planuojama nutiesti gatvelę nepatenka į paukščių apsaugai svarbias teritorijas“, – tvirtina R. Savickienė.

Taip pat, kaip informuoja savivaldybė, jei projektuojama gatvė patektų į Nemuno pakrantės apsaugos juostą, tada galiotų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – Bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius.

„Žemieji Šančiai šiandien yra augantis rajonas, kuriame vyksta daug statybų ir daugėja ten gyvenančių kauniečių. Nemuno pakrantėje miestas planuoja įrengti šiuolaikišką paplūdimį su tinklinio aikštelėmis, vaikų žaidimų zona ir kitais būtinais atributais. Naujasis paplūdimys bus pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms. Be to, planuojame atnaujinti palei Nemuną einantį dviračių ir pėsčiųjų taką“, – planus vardija pašnekovas.

V. Šiliauskas pabrėžia, kad vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimas privalomas, jei tiesiami magistraliniai ar krašto automobilių keliai, tiesiami keliai, turintys keturias ir daugiau eismo juostas, ar rekonstruojami keliai, turintys mažiau negu keturias eismo juostas, įrengiant keturias ar daugiau eismo juostas (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas kelio ruožas).

Taip pat, vadovaujantis to paties įstatymo 2 priedo nuostatomis, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama, jei tiesiami rajoniniai keliai (2 km ar ilgesni), tiesiami keliai, turintys keturias ar daugiau eismo juostas ar rekonstruojami keliai, turintys mažiau negu keturias eismo juostas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostas (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km).

Kauno savivaldybės administracijos direktorius akcentuoja, kad naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiam vietos gyventojų judėjimui, bet ir visiems kauniečiams, atvykstantiems į naująjį paplūdimį. Taip pat bus užtikrintas patogesnis privažiavimas prie Kauno Šančių mokyklos.

„Šiuo metu palei krantinę eina prastos būklės žvyrkelis, kuris neturi aiškių ribų. Aplink fiksuojamas chaotiškas parkavimas, vairuotojai važiuoja kur nori ir kaip nori. Be to, šioje vietoje fiksavome ne vieną atvejį, kuomet vietos gyventojai ir ten veikiantys verslai buvo savavališkai užgrobę valstybinę žemę. Akiplėšiškiausias pavyzdys buvo ten veikiantis autoservisas, kurį privertėme pašalinti ant valstybės žemės pastatytas betonines tvoras. Visą šį chaosą norime paversti civilizuota ir tvarkinga erdve, pritaikyta visų kauniečių poilsiui“, – pasakoja V. Šiliauskas.

Savivalda turi teisę tvarkytis pati

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius GRYNAS.lt informavo, kad urbanizavimo ar neurbanizavimo, įskaitant saugomų teritorijų steigimą, klausimai sprendžiami teritorijų planavimo dokumentuose (TPD) – pirmiausia, savivaldybės bendruosiuose planuose. O norint pakeisti teritorijos statusą, reikia joje atlikti mokslinius tyrimus.

„Kaip juose nustatyta, taip ir turi būti įgyvendinama. Savivaldybė negali nustatyti kitaip. Pvz., jeigu teritorijai nėra nustatytas specialus paukščių apsaugos statusas, tai jis ir negali būti taikomas tik todėl, kad ten kažkas lyg ir pastebėjo saugotinų paukščių. Tokiu atveju reikia inicijuoti mokslinius tyrimus, kviesti ornitologus ir pagal jų išvadas spręsti, ar yra pagrindas steigti paukščių buveinių apsaugai svarbią teritoriją. TPD yra ir gali būti laikas nuo laiko tikslinami, įskaitant ir aplinkybę, kad, pvz., atsirado naujų saugomų paukščių ir pan.“, – aiškina specialistas.

Jis tęsia, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas nustato principus, kuriais reikia vadovautis rengiant TPD. Nustatyta, kad užstatytose miestų dalyse, kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir (ar) kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba ši juosta gali būti nenustatoma. Todėl viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju savivaldybės administracija ar miesto taryba) gali pasinaudoti šia išlyga ir ja vadovaudamasis priimti administracinį sprendimą dėl konkretaus paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos pločio sumažinimo ar šios juostos nenustatymo tik tais atvejais, kai teritorija patenka į atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose (pavyzdžiui, miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane) nustatytas užstatytąsias miestų dalis, kuriose prie vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti (statyti) bendro naudojimo krantinę ir (ar) kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius).

„Apibendrinant galima pasakyti, kad viskas priklauso nuo to, kokį tai teritorijai naudojimo būdą nustato TPD. Nors tai savivaldos reikalas, bet viena savivaldybė negali teritorijų planavimo dokumentuose numatyti tai, ką ji norėtų. Planavimo procese dalyvauja daug institucijų. Svarbus ir visuomenės balsas. Tačiau atskiros jos grupės, siekdamos savo interesų negali ignoruoti visos visuomenės interesų“, – pabrėžia E. Vaitkevičius.

Daugiau skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA