Atsako etikos sargai: kokius nusižengimus dažniausiai daro žurnalistai? | Kas vyksta Kaune

Atsako etikos sargai: kokius nusižengimus dažniausiai daro žurnalistai?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šiuolaikinių medijų amžiuje, kai nepatikrintų ir klaidingų faktų sklaida tampa grėsminga, kai daugėja tendencingai formuojamų nuomonių ir net specialiai platinamos melagingos žinios, vis daugiau kalbama apie turinio kūrėjų atsakomybę už informacijos sklaidą. Nors įstatymų numatyta tvarka atsakomybės už viešinamos informacijos teisingumą ir etiškumą privalo laikytis visos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistinę veiklą vykdantys asmenys, tačiau pažeidimų padaroma ir jų viešinimo lauke

Apie dažniausiai žiniasklaidoje pastebimus žurnalistų etikos pažeidimus, jų tendencijas ir atvejus, kuomet verta kreiptis į žiniasklaidos etikos sargus portalui „Kas vyksta Kaune“ komentuoja Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas.

Ar skundų daugėja, kokio pobūdžio skundai yra dažniausi?

Visuomenės informavimo etikos komisija (Komisija) 2018 metais daugiausia skundų sulaukė dėl publikacijų interneto žiniasklaidoje (116 atvejai) ir spaudoje (76). Didžiausią susirūpinimą visuomenei kėlė nacionalinių interneto portalų ir regioninės spaudos etiškumas.

Komisija pernai gavo ir išnagrinėjo daugiausiai skundų per ketverių metų veikos laikotarpį. Manau, tai rodo augantį pasitikėjimą Komisija ir jos sprendimų svarbą vertinant visuomenės informavimo priemonių pateikiamos informacijos kokybę, žurnalistų profesionalumą ir etiškumą.

Daugiausia skundų 2018 m. gauta dėl interneto portalų delfi.lt (20 atvejų), lrytas.lt (18), alfa.lt (12), „Lietuvos ryto“ televizijos (14), dienraščio „Lietuvos rytas“ (8), televizijos TV3 (8) ir laikraščio „Alio, Raseiniai“ (8 atvejai).

Komisija priėmė 63 sprendimus, kuriais pripažino žiniasklaidos kanalus Visuomenės informavimo etikos kodeksą (Etikos kodeksą) pažeidus 98 kartus. Dažniausiai Komisija konstatavo Visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnio, kuris įpareigoja neigiamai kritikuojamam asmeniui suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, pažeidimą. Tokie atvejai sudarė beveik 30 proc. visų pažeidimų. Ši tendencija išlieka nepakitusi.

Daugiausia visuomenės informavimo etikos pažeidimų nustatyta interneto žiniasklaidoje (23 sprendimai, iš jų 20 nacionaliniuose interneto portaluose) ir spaudoje (22 sprendimai, iš jų 14 regioninėje spaudoje).

Iš visuomenės informavimo priemonių 2018 m. Etikos kodeksą daugiausia kartų pažeidė portalas alfa.lt (7 sprendimai dėl pažeidimų), dienraštis „Lietuvos rytas“ (5 pažeidimai), „Lietuvos ryto“ televizija (4), „Dzūkijos TV“ (4), laikraštis „Alio, Raseiniai“ (4), portalas ldiena.lt (4 pažeidimai). Šių metų pirmo pusmečio rezultatų dar neapibendrinome, tačiau bendros tendencijos yra panašios.

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas / Asmen. archyvo nuotr.

Kokias pastebite naujas žurnalistinės etikos pažeidimų tendencijas? Kas jas lemia?

Žurnalistika yra pasitikėjimo, tarnystės ir misijos profesija. Nors skamba patetiškai, be šių kertinių dalykų neįmanoma apmąstyti žurnalisto darbo. Kai nutolstama nuo misijos, prarandamas visuomenės pasitikėjimas, žurnalistika žengia į paribius. Šie procesai labai aiškiai matomi žvelgiant per profesinės etikos prizmę, analizuojant, kaip žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai laikosi bendrai sutartų veiklos standartų, kokie jų santykiai su informacijos vartotojais, kitais visuomenės informavimo rinkos dalyviais.

Informacinės technologijos, socialiniai tinklai esmingai keičia žurnalisto veiklos sąlygas, tačiau ne visuomenės informavimo principus, tad etikos standartų laikymasis naujomis sąlygomis tampa rimtu iššūkiu visiems žiniasklaidos lauko dalyviams.

Žurnalisto profesija šiandien kaip niekad yra pralaidi: naujos technologijos ir techninės priemonės sudaro galimybę bet kuriam piliečiui rinkti, apdoroti ir skleisti informaciją daugeliui žmonių vienu metu. Jei jis tai daro profesionaliai, jo veikla atitinka žurnalistinės veiklos esmę. Taigi, naujos sąlygos didina konkurenciją, o takoskyrą tarp žurnalistikos ir nežurnalistikos galima nubrėžti remiantis profesionalumo kriterijumi, kuris apima ir profesionalų informacijos rinkimą, kruopštų jos tikrinimą, ir atsakomybę už paskleistą informaciją.

Visuomenės informavimo etikos komisija ne kartą yra susidūrusi su situacija, kai asmuo teigia, jog jam neprivalu laikytis Etikos kodekso, nes jis yra ne žurnalistas, o „šoumenas“, laidos vedėjas ar „kolumnistas“, ar „tik dalijasi savo nuomone“ interneto portale. Tokia pozicija patogi vengiantiems atsakomybės. Tačiau Komisija vertina ne asmens diplomą, o jo veiklos pobūdį ir turinį.

Jei veikla atitinka viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto veiklos požymius, tuomet tokiam asmeniui privalu laikytis visuomenės informavimo etikos nuostatų. Čia kaip tam kepėjui, kuris kepa bandeles nusižengdamas gamybos technologijai ir aiškina, kad bendrai sutartos taisyklės jam negalioja, nes jis neturi kepėjo profesijos diplomo.

Yra ir priešingų atvejų. Neseniai Komisija nagrinėjo skundą dėl buvusio sostinės mero, kuriame priekaištauta, kad politikas vadina save žurnalistu, o politika ir žurnalistika – nesuderinami dalykai. Vilniaus eksmeras iš tiesų yra baigęs žurnalistiką ir pagal Visuomenės informavimo įstatymą laikytinas žurnalistu, tačiau jokios žurnalistinės veiklos nevykdo, tad Komisija sprendė, jog pretenzijų negalima laikyti pagrįstomis.

Su kokiais naujais iššūkiais, jūsų vertinimu, susiduria žurnalistai socialinių tinklų amžiuje, kuomet jų saviraiška persikelia ir į šį informacinį lauką?

Naujos technologijos ir socialiniai tinklai atveria žurnalistikai ne tik naujų galimybių, bet reikalauja rimto profesinio pasirengimo. Žurnalistas privalo sugebėti informacijos gausoje atrinkti tai, kas yra esmingo – ne aklai pasitikėti, o kruopščiai tikrinti faktus, nepasikliauti emocingai ar skandalingai reiškiama nuomone, o sąžiningai užtikrinti nuomonių įvairovę. Visais atvejais žurnalistas, redaktorius ar kitas asmuo, atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, prisiima atsakomybę už tą informaciją, kuri yra atrenkama ir paskleidžiama.

Dalis skundų, kurie pasiekia Visuomenės informavimo etikos komisiją, susiję su įrašais socialiniuose tinkluose. Komisija nagrinėja tik tuos iš jų, kurių autoriai yra žurnalistai, ir jeigu skundžiami žurnalistų įrašai skelbiami viešose paskyrose. Paaiškinsiu kodėl. Socialiniai tinklai nėra visuomenės informavimo priemonės, tačiau žurnalistui Etikos kodeksas galioja ir „po darbo valandų“.

Komisija formuoja praktiką, jog etikos normos galioja ne tik asmens žurnalistinei veiklai, bet ir žurnalisto raiškai viešojoje erdvėje. Netoleruotina, jei žurnalistas po dalykiškos kritikos savo publikacijoje ciniškai koneveikia kritikuojamą asmenį savo socialiniame tinkle, taip pat viešai prieinamuose komentaruose ar pan. Etiškas žurnalistas visuose viešuose kontekstuose privalo laikytis Etikos kodekso, nes etiškam negalima būti tik iš dalies.

Kaip praėjusios rinkimų kampanijos atsispindėjo Komisijos veikloje, kokius su politine agitacija susijusius pažeidimus išskirtumėte?

Visuomenės informavimo etikos komisija pagal susitarimą su Vyriausiąja rinkimų komisija pareiškia nuomonę dėl paslėptos politinės reklamos žurnalistinėse publikacijose. Tokių atvejų per praėjusias rinkimų kampanijas būta nemažai, nors daugeliu atveju Komisija nepatvirtino pareiškėjų įtarimų.

Kitas aktualus aspektas, susijęs su rinkimų kampanijomis, tai žurnalistų dalyvavimas rinkimuose nenusišalinant nuo žurnalistinės veiklos. Į tokį interesų konfliktą patenka vis daugiau žurnalistų. Kodekso 23 straipsnis numato, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Pernai ši nuostata buvo pažeista 9 kartus, o tai sudarė apie dešimtadalį visų pažeidimų.

Šiemet Komisija dėl priskyrimo visuomenės informavimo etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių kategorijai dėl netinkamos pozicijos rinkimų kampanijos metu svarstė Alytaus regioninę televiziją. Konstatavome, kad „Dzūkijos TV“ programos „Demaskuoti“ rengėja ir vedėja savo vedamas laidas rinkimų kampanijos metu naudojo ir savo, kaip rinkimų kandidatės, žinomumui didinti, ne visada atskleisdama savo statusą, ryšius su kitais laidos dalyviais, todėl klaidino žiūrovus.

Komisija atkreipė dėmesį, kad „Dzūkijos TV“ apie šiuos pažeidimus buvo informuojama, bet juos toleravo, o su televizija nuosavybės ryšiais susijęs asmuo, būdamas rinkimų kampanijos dalyviu, taip pat naudojosi programos auditorija, tuo metu programos rengėja nutylėjo su jo savininkyste susijusią svarbią informaciją.

Alytaus regioninė televizija, savaip interpretuodama atsakomybės ribas, laikėsi klaidingo įsitikinimo, jog už programos turinį atsako tik programos rengėjai. Anaiptol, atsakomybė už rengiamą ir skleidžiamą informaciją yra solidari, o televizija atsako už visą transliuojamą turinį.

(Aut. pastaba – visgi, įvertinusi visas aplinkybes, Komisija priėmė sprendimą netaikyti griežčiausios savo kompetencijos ribose sankcijos ir nepriskyrė VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ visuomenės informavimo etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų kategorijai)

Kokiais atvejais turinio vartotojams (skaitytojams, žiūrovams etc.) patartumėte kreiptis į Visuomenės informavimo etikos komisiją ar kitas žurnalistų veiklos savireguliacijos institucijas?

– Kreiptis reikėtų visais atvejais, kai asmuo mano, kad informuojant visuomenę buvo nusižengta etikos standartams ar įstatymams. Tačiau dažnai iškyla klausimas, į kurią instituciją kreiptis?

Jei klausimai susiję su garbe ir orumu, privataus gyvenimo apsauga, asmens duomenų tvarkymu, nepilnamečių apsauga nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, tuomet reikia kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Inspektorius prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.

Jei klausimai susiję su žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos profesionalumu, etiškumu, tuomet kreiptis reikėtų į Visuomenės informavimo etikos komisiją, kuri prižiūri, kaip laikomasi Visuomenės informavimo etikos kodekso.

Dėkojame už pokalbį.

Daugiau informacijos, kokia tvarka reiktų kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, skaitykite čia. Daugiau apie Visuomenės informavimo etikos komisijos veiklą ir sprendimus ieškokite čia. Susipažinti su Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu galite čia.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA