Žiniasklaidos situacija Lietuvoje: kada bus apmokestintas interneto turinys? - Kas vyksta Kaune

Žiniasklaidos situacija Lietuvoje: kada bus apmokestintas interneto turinys?

R. Tenio nuotr.

Naujienų skelbimo iniciatyvos perėjimas iš žiniasklaidos į komunikacijos industrijos ir socialinių medijų rankas – iš esmės keičia žiniasklaidos situaciją visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje. Pokalbis apie XXI a. žiniasklaidai tenkančius iššūkius ir ateities perspektyvas su trimis šios srities ekspertais – „15MIN“ vyr. redaktoriumi, žurnalistu Raimundu Celencevičiumi, komunikacijos agentūros „INK agency“ vyr. partneriu Kęstučiu Geču ir ryšių su visuomene agentūros „OMConsulting“ įkūrėja ir buvusia vadove Orijana Mašale.

Spausdinta žiniasklaida sunyko

„Per pastaruosius dešimt metų išryškėjo akivaizdi tendencija: stiprėjo interneto žiniasklaida ir televizijos. Radijas išlaikė panašiai stabilias pozicijas, tiek auditorijos, tiek pajamų iš reklamos atžvilgiu, o TV ir interneto portalai į paraštes galutinai išstūmė spausdintą naujienų žiniasklaidą“, – pastarojo laikotarpio žiniasklaidos situaciją apibūdina „15MIN“ vyriausiasis redaktorius, žurnalistas R. Celencevičius.

Pasak jo, po nuolatinio spaudos tiražų ir pajamų kritimo, panašu, kad stabilią situaciją pagaliau pasiekė ir tvariausiai laikosi pramoginė spausdinta žiniasklaida – savaitiniai ir mėnesiniai žurnalai, gyvenimo būdo leidiniai. „Kažkiek dar gyvuoja spausdinta regioninė spauda, bet jų situacija tikrai nėra gerai ir, jei nebūtų didesnių piniginių srautų iš vietinės valdžios institucijų – tai greičiausiai jos situacija būtų panaši kaip nacionalinių dienraščių – jos nebeliktų“, – sako R. Celencevičius.

Vieno iš didžiausių interneto portalo Lietuvoje vyriausiasis redaktorius konstatuoja, kad nacionalinė spauda išgyvena didžiulę krizę, o šių metų gegužę nutraukta seniausio lietuviško laikraščio „Lietuvos žinios“ leidyba galutinai rodo, kad dienraščiai pralaimėjo kovą prieš interneto žiniasklaidą. „Nuo kitų metų pradžios turėsime tik vieną nacionalinį dienraštį, kuris sunkiai pavadinamas tradiciniu – tai „Vakaro žinios“, – konstatuoja R. Celencevičius, atkreipiantis dėmesį, kad po Naujų metų vienintelis tradicinio dienraščio taisykles atitinkantis „Lietuvos ryto“ laikraštis bus leidžiamas 3 kartus per savaitę.

„Tai rodo, kad nacionaliniai dienraščiai nesugebėjo išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir laiku transformuotis. Jie ir toliau ėjo per parą spėjusių pasenti ir jau visur ištransliuotų naujienų perpublikavimo keliu, nors turėjo visas galimybes – resursus, žmones, potencialą – pradėti rašyti ne apie tai, kas buvo, o kas bus, pateikti daugiau analitikos, prognozių, vykdyti tyrimus“, – sako žiniasklaidoje daugiau kaip du dešimtmečius dirbantis žurnalistikos ekspertas.

Įžvelgia du lūžius

Komunikacijos agentūros „INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas XXI a. Lietuvos žiniasklaidos raidoje įžvelgia du esminius lūžius. Pasak pašnekovo, vienas jų įvyko apie 2000 – 2002 metus, kuomet prasidėjo interneto portalo DELFI lietuvių kalba veikla ir tai buvo interneto žiniasklaidos stiprėjimo pradžia. Antrasis svarbus žiniasklaidos vystymosi taškas buvo apie 2010 – 2012 metus, kuomet vartotojai pradėjo naudoti socialines medijas ir tai galutinai ilgainiui pakeitė senąją nusistovėjusią naujienų sklaidos tvarką.

„INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas / „INK agency“ nuotr.

„Manau, socialinių medijų atsiradimas buvo esminis spyris į žiniasklaidos vartus“, – įsitikinęs K. Gečas. Spyris, bet ir galimybės? Pašnekovo vertinimu, šių dienų Lietuvos žiniasklaida nėra iki galo prisitaikiusi prie šios pasikeitusios situacijos – verslo modelis gauti pinigų iš reklamos, kuriuos naudoti turinio kūrimui, socialinių tinklų kontekste veikia vis sudėtingiau, todėl išsilaikyti kanalams tampa vis sudėtingiau.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ savo veiklą pradėjo lygiai prieš dešimt metų – antrojo komunikacijos specialisto įvardinto lūžio priešaušryje. 2009 metais socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas bendruomenės puslapis, kuriame žmonės galėjo dalintis informacija apie įvairius įvykius ir renginius Kaune. Sumanymas buvo sėkmingas, žmonės mielai dalinosi turima informacija, paskyros populiarumas sparčiai augo.  2011 metais buvo sukurtas interneto naujienų apie Kauną portalas „Kas vyksta Kaune“ bei internetinis renginių kalendorius „Kas vyksta“, kuriame vartotojai dalinosi informacija apie renginius didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu į nemokamą renginių kalendorių yra įtraukti jau 9 miestai.

Interneto tyrimų bendrovės „Gemius Baltic“ duomenimis, portalas kasvyksta.lt šių metų gegužę pasiekė daugiau nei 450 tūkst. unikalių lankytojų ir rikiuojasi 12-oje Lietuvos interneto puslapių vietoje. Socialiniame tinkle „Facebook“ informaciją apie Kauną seka nuolat beveik 220 tūkstančių vartotojų.

Verslo modelis iš Amerikos

Pasak K. Gečo XIX a. pabaigoje spausdintų laikraščių iškilimas ir stabili jų pozicija daugiau kaip 100 metų buvo susijęs su Amerikoje atrastu verslo modeliu. „To meto laikraštininkai suprato, kad galima šalia naujienų dėti reklamą ir už tuos pinigus ženkliai atpiginti iki tol buvusių itin brangių spausdintų leidinių kainą“, – sako K. Gečas. Iki tol elito produktu buvęs laikraštis, kurį įpirko tik turtingi žmonės, tapo masine informacijos priemone. Iš labai brangaus ir mažo tiražo virto į pakankamai nebrangią ir milžiniškų tiražų priemonę, kurios sėkmė leido parduoti dar daugiau reklamos ir daryti didžiulį poveikį visuomenės nuomonės formavimui.

„Dabartinė situacija yra tokia, kad iš spaudos resursus nusiurbia insternetas ir socialinės medijos – tiek tiesiogiai reklamą, tiek ir skaitomumą. Reikia konstatuoti, kad šių laikų žmonės naujienų spaudos tiesiog nebeskaito, nes atsirado kur kas patogesnių ir greitesnių būdų susižinoti aktualijas kitais kanalais. Manau, spausdinta žiniasklaida turi tiesiog priimti galutinį sprendimą, kad nebegali būti aktualių naujienų kanalas ir pasirinkti savaitinių ar mėnesinių leidinių kelią. Arba išlikti nišine, prestižine spauda, kokios pavyzdžiu galima laikyti verslo dienraštį „Verslo žinios“, kurį iš esmės finansuoja ne leidybinė, o renginių veikla“, – sako K. Gečas.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu konkurencinga pramoginių spausdintų leidinių lietuvių kalba aplinka išstums mažiau sėkmingus leidinius iš rinkos / Archyvo nuotr.

Turinio apmokestinimo idėjos

„15MIN“ vyriausiojo redaktorius, žurnalisto R. Celencevičius teigimu, bent jau iki šiol interneto portalai Lietuvoje vystėsi pakankamai nuosekliai, įdomiai ir tvariai. „Po didelio kiekybinio augimo, mano vertinimu, jau esame pasiekę pakankamai stabilias apimtis, bendras vartotojų skaičius jau keletą metų nelabai keičiasi, pirmaujantys portalai išlaiko pakankamai stabilias savo skaitytojų auditorijas, tačiau susiduriama su kita problema, kad esamos reklamos rinkos nebeužtenka išsilaikyti pakankamai dideliam naujienų portalų kiekiui“, – sako R. Celencevičius. Jo vertinimu, reklamos rinkos pyragas pasidarė per mažas, todėl didėja spaudimas, kas gi pirmasis ryšis apmokestinti bent iš dalies turinį, sėkmės atveju – jų pavyzdžiu neabejotinai paseks ir kiti.

R. Celencevičiaus įsitikinimu „Verslo žinių“ pavyzdys rodo, kad kokybiško internetinio turinio apmokestinimas yra įmanomas. „Nors kol kas tai greičiausiai ir neduoda tiek pajamų, kiek norėtųsi ir reikėtų, kad kanalas pasiektų rentabilumą, tačiau ir kiti pavyzdžiai, tarkime kolegų Estijoje rodo, kad ilgainiui ši priemonė pasiteisina, o vartotojų pasipriešinimas apmokestinamam interneto turiniui palaipsniui mažėja.

Tiesa, kol kas skaitytojų apklausos ir statistika R. Celencevičiaus nenuteikia optimistiškai – tik vos 7 proc. nuolat naujienas internete skaitančių vartotojų sutiktų mokėti už turinį.

Nauja tendencija – vartojimo pokytis

Pastaruoju metu išryškėjusi nauja interneto žiniasklaidos vartojimo tendencija – vis daugiau žmonių naujienas skaito savo išmaniuosiuose telefonuose. Portalo „Kas vyksta Kaune“ duomenimis naujienas mobiliuosiuose telefonuose įprastai skaito beveik 70 proc., panašiai atrodo ir „15MIN“ skaitytojų įpročiai.

Laikinoji „Kas vyksta Kaune“ tiesioginės transliacijos studija / R. Tenio nuotr.

„Ši tendencija yra akivaizdi ir „15MIN“ atveju, nors mūsų procentas gal kiek mažesnis, nes mes vis dar išlaikome gana didelį vartojimą iš kompiuterių, tačiau atotrūkis jau darosi pastebimas – iš mobilių įrenginių portalo naujienas seka jau iki 60 proc. auditorijos, iš kompiuterių ir planšečių – apie 40 proc. ir šiek tiek daugiau“, – pripažįsta R. Celencevičius.

Jo teigimu, apmaudu, kad į šį vartojimo pokytį reklamos rinka reaguoja labai vangiai, nes dauguma reklamos kampanijų vis dar orientuotos į vartojimą kompiuteriuose, todėl mobiliosios versijos skaitytojų skaičius auga ženkliai sparčiau, nei didėja mobiliosios platformos pajamos.

Socialiniai tinklai ir „influenceriai“

Daugiau kaip pusė „Kas vyksta Kaune“ skaitytojų pirmiausia naujienas sužino portalo socialinėje paskyroje „Facebook“, iš kurios ateina skaityti naujienų į portalo turinį. Pasak R. Celencevičiaus „15MIN“ auditorijos vartojimo įpročiai šiek tiek skiriasi – iš socialinio tinklo paskyrų apbibendrintais skaičiais į portalą ateina mažiau nei pusė – apie 40 proc. skaitytojų.

„Atreipčiau dėmesį, kad šis rodiklis yra labai susiję su naujienos pobūdžiu – jei tema yra labiau dirginanti, tuomet tokią naujieną greičiausiai skaitys dauguma vartotojų, kurie žinutę pamatė socialiniame tinkle, jei tema rimtesnė, nišinė – apie kultūrą, verslą, žurnalistinis tyrimas, tuomet bus labiau skaitoma tiesiogiai iš kompiuterio ar per aplikaciją mobiliajame telefone“, – pastebi pašnekovas. Jo įsitikinimu, geltoną atspalvį turinčios naujienos, kurios žadina smalsumą ar baugina – gaisras, tragiškas nutikimas, avarija – yra labiau įdomios socialinių tinklų vartotojams, nei solidesnis, įdomesnis, kokybiškesnis turinys. „Mano vertinimu, socialinių tinklų vartotojai yra didesni vadinamos geltonosios žiniasklaidos gerbėjai, kurie ieško pramogos, adrenalino, dirgiklio“, – sako žurnalistas R. Celencevičius.

Dar viena socialinių tinklų tendencija – nuomonės formuotojai, vadinamieji „influenceriai“, kurie taip pat dažnai ima konkuruoti su žiniasklaidos funkcija ir šiuo metu jau pripažįstami viešosios informacijos skleidėjais. „Laiko klausimas, kada nuomonės formuotojų veikla bus dar labiau apribota“, – įsitikinęs komunikacijos specialistas K. Gečas. Jo vertinimu, „influencerių“ veikloje kol kas labiausiai trūksta atsakomybės už skleidžiamą informaciją, todėl įvesta prievolė nurodyti, kada jie dalinasi reklaminiu turiniu už pinigus – sveikintina.

K. Gečo įsitikinimu, ne visi nuomonės formuotojai išliks sąžiningi ir toliau bus slapukautojų, kurie „prakišinės“ neženklintą reklaminį turinį, tačiau ilgainiui toks elgesys nepasiteisins, o įmonės labiau norės ne greito rezultato, o ilgalaikio pastovaus bendradarbiavimo.

Iššūkiai ateities žiniasklaidai

Dar viena portalo „Kas vyksta Kaune“ pašnekovė – ryšių su visuomene agentūros „OMConsulting“ įkūrėja ir buvusi vadovė O. Mašalė įsitikinusi, kad žiniasklaida yra ir gali būti ketvirtąją valdžia, gali išlaikyti švietėjo, edukatoriaus, kritinio mąstymo lyderystę, tačiau, jei nori būti tokiu lyderiu, privalo kelti sau itin aukštus reikalavimus – kokybės, patikimumo, solidumo.

„OMConsulting“ įkūrėja ir buvusi vadovė Orijana Mašalė / asmen. archyvo nuotr.

„Interneto žiniasklaidoje pastebiu tiesiog maniakinę isteriją dėl greičio, kai talpinama nepatikrinta informacija, faktai, net pavardės rašomos neteisingai, o socialinių tinklų vartotojai skuba tuo turiniu persidalinti ir klaidos išplinta žaibišku greičiu ir jau nelabai kam rūpi vėliau jų pataisymai, tikslinimai“, – apgailestauja O. Mašalė. Jos įsitikinimu, tiek faktologinės, tiek lietuvių kalbos klaidos labai menkina žiniasklaidos prestižą, mažina skaitytojų pasitikėjimą.

„Jei žurnalistas rašo taip pat skurdžiai ir su klaidomis, kaip socialinių tinklų turinio kūrėjas, tai kodėl jis nori tikėtis, kad aš juo labiau pasitikėsiu ir jo darbą labiau gerbsiu nei kokybiškai komunikuojančio „influencerio“?, – retoriškai klausia specialistė.

O. Mašalės įsitikinimu, situacija, kuomet eilinis turinio kūrėjas jau pradeda manyti, kad yra žurnalistas, nėra sveikintina. Tačiau tik profesionalūs, savo darbą išmanantys žurnalistai gali savo atsakingu požiūriu į publikuojamą turinį įrodyti, kad pranašumas ir tikroji šios profesijos kuriama vertė visuomenei yra jų, o ne eilinių turinio kūrėjų rankose. „Tik savo darbu ir atkaklumu žurnalistai gali įrodyti, kad jų kuriamas turinys iš tiesų skiriasi, turi didesnę vertę, todėl būtent juo reiktų labiau pasitikėti, jį vertinti, tik tokiu turiniu persidalinti ir pan.“, – sako O. Mašalė.

O. Mašalė linki žiniasklaidai daugiau atsakomybės ir kokybės siekio, kuri atitinkamai didins prestižą ir padės žiniasklaidai išsilaikyti nuo jos gyvavimo pradžios įtvirtintoje ketvirtosios valdžios pozicijoje bei leis susigrąžinti XXI a. pradžioje dalinai prarastą visuomenės švietėjo ir informuotojo lyderystę.

Dėl įvairių priežasčių sumenkęs žiniasklaidos vaidmuo didina riziką manipuliuoti auditorijomis, formuoti tendencingas nuomones, įtakoti žmonių sprendimus ir veikti jų pasąmonę. Toks poveikis gali būti daromas įvairiausiais tikslais, pradedant siekiu pritraukti prekių ar paslaugų vartotojus ir baigiant informaciniais karais, kurių sukėlėjai kelia grėsmę valstybių interesams, siekia sukelti suirutes, paniką, nepasitikėjimą šalies valdžia. Vienintelis kelias apsaugoti valstybių piliečius nuo tokio poveikio – turinio vartotojų atsparumo nepatikimos informacijos poveikiui didinimas, gebėjimų analizuoti ir kritiškai vertinti pateiktą informaciją lavinimas.

Straipsnio iliustravimui panaudotos asociatyvios nuotraukos iš portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcijos laikinosios tiesioginių transliacijų studijos bendradarbystės ir mažų biurų centre „Happspace“, kuriame jau dvejus metus įsikūrusi ir portalo redakcija. Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA