Kovojant su invaziniais Sosnovskio barščiais, Aplinkos ministerija kuria interaktyvų žemėlapį, kuriame matytųsi šių sunkiai naikinamų ir žmogaus sveikatai pavojingų augalų paplitimas.
Siekiama, kad žemėlapyje matytųsi Sosnovskio barščių augimvietės ir radimvietės – šių tikslų ketinama pasiekti per trejus metus. Sudarius žemėlapį tikimasi sugalvoti planą, kaip efektyviai kovoti su šiais augalais.
Šiuo metu Sosnovskio barščiai užima maždaug 10 tūkst. hektarų Lietuvos teritorijos.
„Projekto metu bus išleista viešinimo medžiaga, 20 invazinių rūšių naikinimo metodika, kur bus surašytos realios naikinimo priemonės. Bus išleista informacinių leidinių, kaip atpažinti invazines rūšis, organizuojami mokymai keturiuose regionuose, kur žmonės galės atvykti ir pasikonsultuoti su mokslininkais apie Sosnovskio barščių naikinimo būdus“, – BNS pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.
Projekto įgyvendinimui Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) birželio 13 dieną pristatė mobiliąją programėlę „NMA agro“. Naudodamiesi programėle žmonės gali fotografuoti pastebėtus Sosnovskio barščius. Programėlė užfiksuos nuotraukos geografines koordinates ir įtrauks barščių augimvietę į duomenų bazę.
Pasak NMA Komunikacijos skyriaus patarėjos Donatos Macevičienės, per pirmąsias dvi programėlės veikimo savaites gauta per 200 pranešimų apie Sosnovskio barščius. Iš viso, nuo 2008 metų per NMA sistemą gauta daugiau nei 1000 pranešimų.
Savivaldybės veiksmų nekoordinuoja
Šiuo metu kiekviena savivaldybė gautą lėšų paketą iš specialios aplinkos apsaugos rėmimo programos naudoja atskirai. Aplinkos ministerija tik pataria skirti daugiau dėmesio ir lėšų Sosnovskio barščiams naikinti.
„Ministerijos pagrindinis klausimas yra sudaryti metodikas ir parengti informaciją, šviesti visuomenę. Jau trejus metus bendradarbiaujame su Žemės ūkio ministerija, ieškome ir adaptuojame Lietuvos rinkai naujas chemines herbicidų rūšis. Pati savivalda identifikuoja problemas ir sprendžia kur ir kaip paskirstyti lėšas“, – teigė L. Janulaitienė.
Pasak ministerijos, geriausiai su Sosnovskio barščių problema tvarkosi Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Kėdainių rajono savivaldybės, jos jau daugiau nei 10 metų skiria lėšas jai spręsti. Vilniaus miesto savivaldybėje jau yra sukurta atskira sistema su interaktyviu žemėlapiu, kuriame sužymimos visos barščių augimvietės. Tuomet savivaldybė įpareigoja imtis priemonių privačių sklypų savininkus arba naikina juos pati.
Daugiausiai Sosnovskio barščių randama Vilniaus rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse. Šios savivaldybės taip pat išleidžia mažiausiai lėšų kovai su invaziniais augalais. Jose barščių daugiausia dėl keleto priežasčių: yra daug apleistų sklypų, kurių savininkai yra senyvo amžiaus arba išvykę ir jais nesirūpina. Taip pat yra daug vandens telkinių, griovių, dirbtinių kanalų, kurie yra labai gera aplinka barščiams augti ir daugintis.
Anot Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus, problema Vilniaus rajone didesnė nei likusioje Lietuvos teritorijoje, nes jame vyrauja nederlingos žemės, žemės ūkio produktų ūkininkai užaugina mažiau, dėl to tampa nekonkurencingi. Taigi daugėja apleistų žemės plotų.
Be to, Paberžės seniūnijos duomenimis, sovietmečiu Sosnovskio barščiai buvo auginami tuometiniame Visalaukės tarybiniame ūkyje, jie turėjo būti skirti siloso gamybai. Ūkyje šie augalai buvo sandėliuojami, todėl dabar gyvenvietėje jie užima didžiausią teritoriją.
Privačiuose sklypuose gyventojai yra įpareigoti barščius naikinti savarankiškai. Anot L. Janulaitienės, dažnai problemos kyla ne dėl informacijos stokos, bet dėl lėšų trūkumo ar nesusikalbėjimo su kaimynais. Sosnovskio barščiais apaugę plotai dažniausiai būna kelių sklypų teritorijoje ir vieno sklypo gyventojui neįmanoma išnaikinti šių augalų savo sklype be kaimynų pagalbos.
Su savivaldybėmis bendradarbiauja ir už valstybinių kelių priežiūrą atsakinga „Kelių priežiūra“. Anot įmonės komunikacijos vadovės Daivos Stankūnienės, pakelės, šlaitai ir kelių grioviai yra šienaujami, taip sunaikinami ir Sosnovskio barščiai.
Naikinimui kviečiama rinktis tinkamus būdus
Sosnovskio barštis yra daugiametis augalas, žiedynus sukraunantis ketvirtais ar penktais gyvavimo metais, bet subrandinti gali iki 100 tūkst. sėklų, kurios daigios išlieka iki 10 metų. Todėl naikinant šiuos augalus svarbu stebėti teritoriją dar kelerius metus po barščių sunaikinimo, nes gali išdygti nauji augalai. Prieš naikinant Sosnovskio barščius reikia įsitikinti, kokie metodai tinkamiausi konkrečioje teritorijoje.
„Dirbamoje, lygioje vietovėje galima naudoti beveik visas naikinimo priemones, šlaite negali technika važiuoti, vandens telkinio pakrantėje negalima naudoti herbicidų“, – aiškino L. Janulaitienė.
Tarp paprasčiausių naikinimo būdų – dirvos arimas, mulčiavimas, kasimas ir pjovimas. Tačiau, kai šių priemonių negalima naudoti, Sosnovskio barščiai naikinami dviejų tipų herbicidais.
Pirmieji – tai glifosato veikliosios medžiagos turinčios priemonės, kurios sunaikina visus augalus tame plote. Bet ši priemonė ne visuomet yra efektyvi, nes Sosnovskio barščiai pasižymi savybe, jog toje teritorijoje, kur buvo sunaikinti visi augalai, jų sėklos sudygs greičiausiai. Tokiu atveju naikinimo tektų imtis iš naujo.
Specialistai rekomenduoja rinktis selektyvius herbicidus, kurie naikina tik tam tikrus dviskilčius plačialapius augalus. Šios rūšies herbicidus reikia purkšti anksti pavasarį, kai barščių aukštis yra 30-40 centimetrų – taip geriausiai apipurškiami visi augalai ir pasiekiami efektyviausi rezultatai.
„Neišnaikinus visų augalų, jie pradeda želti ir gožti iš Sosnovskio barščių sėklų dygstančius augalus, įsijungia pats gamtos procesas“, – paaiškino L. Janulaitienė.
Taip pat nedidelį plotą, apaugusį Sosnovskio barščiais, galima padengti įvairiomis dangomis – tekstile, plėvele, agroplėvele, pritvirtinti plėvelę prie žemės ir palikti keletui metų. Taip negaudami iš saulės ar vandens pasisavinamų reikalingų medžiagų, augalai nunyks. Tačiau šis metodas yra brangus, todėl jį rekomenduojama naudoti saugomose teritorijose, kur negalima pažeisti aplinkos.
