VRK pirmininkė L. Matjošaitytė: politikų komunikacija keliasi į socialinius tinklus

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šie metai Lietuvai buvo itin svarbūs dėl net trijų šiemet vykusių rinkimų. Ketverių metų kadencijai vietinė valdžia ir merai išrinkti 60-tyje Lietuvos savivaldybių, penkerių metų laikotarpiui balsavusiųjų valia Prezidentu tapo ekonomistas Gitanas Nausėda, penkeriems metams išrinkti ir nauji Lietuvos piliečių atstovai į Europos Parlamentą. Metų pradžia pasižymėjo politinės komunikacijos gausa ir naujomis tendencijomis, kurias portalui „Kas vyksta Kaune“ pakomentavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Vienas iš esminių pastebėjimų – per šiuos rinkimus itin padaugėjo politinės reklamos socialiniuose tinkluose, ypač „Facebooke“, nes čia yra galimybė savo idėjas ir programines nuostatas skleisti neatlygintinai. Akivaizdu, kad tradicinė žiniasklaida, bent jau dabartiniame etape, vis labiau praranda turėtą patrauklumą ir į socialinius tinklus iškeliauja ne tik didžioji dalis laisvai skleidžiamos politikų komunikacijos, bet ir lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos užsakomosios publikacijoms, o dabar tenka potencialių rinkėjų pasiekiamumo socialiniuose tinkluose didinimui“, – sako L. Matjošaitytė.

Skundų padaugėjo

VRK pirmininkė atkreipia dėmesį, kad per šiemet vykusius rinkimus ženkliai padaugėjo ir skundų susijusių su komunikacija socialiniuose tinkluose. „Buvo daug skundų dėl paslėptos, neženklintos politinės reklamos socialiniuose tinkluose, taip pat dėl agitacijos draudžiamu laikotarpiu. Šie rinkimai pasižymėjo tuo, kad buvo nemažai pranešimų, kad agitacijos draudimo laikotarpiu įvairiose paskyrose buvo skelbiami pranešimai kviečiantys balsuoti už vieną ar kitą asmenį“, – teigia ji.

VRK komisija/ DELFI nuotr.

L. Matjošaitytės įsitikinimu, su naujomis politinės komunikacijos tendencijomis reiktų peržiūrėti bei atnaujinti ir teisinę rinkimų agitacijos reguliaciją, analizuoti ir priimti sprendimus dėl kandidatų galimybės socialiniuose tinkluose vykdyti remiamas politinės reklamos kampanijas. „Nemanau, kad komisija ateityje pajėgs susidoroti su vis didesniais iššūkiais susekti visus pranešimus, kurie kelia vartotojams įtarimus, todėl reikalinga teisinė bazė ir aiškus reglamentavimas, kaip politikai gali naudoti lėšas politinei reklamai socialiniuose tinkluose. Mano vertinimu, jei turinys nėra remiamas, įrašas apmokėtas – tai piliečių saviraiškos teisė, valios išraiška ir ji neturėtų būti ribojama. Kita tema, kad dabar konkretaus politiko reklaminę kampaniją gali apmokėti tretieji asmenys, o to neturėtų būti“, – įsitikinusi L. Matjošaitytė.

Įsitraukė influenceriai

Taip pat VRK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiemet išryškėjo nauja tendencija – influencerių įsitraukimas į rinkimų agitaciją. „Tačiau viena, jei nuomonės formuotojai tai daro neatlygintinai, pavyzdžiui, palaiko savo šeimos narius, draugus, bet visai kas kita, jei už tai mokamas atlygis ir tai turėtų būti teisiškai apibrėžta, nes tūkstančius sekėjų socialiniame tinkle turinčios personalijos paskyra prilygsta viešosios informacijos skleidimo kanalui, iš esmės – žiniasklaidai, todėl turi turėti ir tokią pačią prievolę“, – sako L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkės teigimu, nuomonės formuotojams gali per kitus rinkimus atsirasti prievolė deklaruoti savo paslaugų įkainius VRK, kaip tai prieš kiekvienus rinkimus privalo padaryti visos žiniasklaidos priemonės.

Taip pat ji laikosi nuomonės, kad kandidatai bei politinės partijos turėtų VRK oficialiai deklaruoti jų valdomas socialinių tinklų paskyras, nes šiemet susidurta su atvejais, kuomet buvo sunku nustatyti paskyrų valdytojus bei su jais susisiekti bei informuoti apie pastebėtus pažeidimus.

Teks keisti reguliaciją

L. Matjošaitytės įsitikinimu, greičiausiai teks keisti ir teisinę reguliaciją dėl agitacijos išankstinių rinkimų metu. „Visi griežtai laikomės draudimo agituoti rinkimų dieną iki 20 val., tačiau per išankstinius rinkimus, kuriuose žmonės iš anksto balsavo nuo pirmadienio iki penktadienio agitacija nebuvo draudžiama ir tai galėjo daryti įtaką laisvai rinkėjų valiai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė L. Matjošaitytė.

Paklausta apie užslėptą agitaciją žiniasklaidoje, kurią tiesiogiai ar per kitus asmenis valdo vietiniai politikai, L. Matjošaitytė pripažino, kad tokių skundų taip pat buvo, ypač per savivaldos rinkimus. „Jei vietose tarp kandidatų atotrūkis nedidelis – tai ir kova dramatiškesnė, nevengiama ir „purvo“ pilti vieniems ant kitų, tada jau visos priemonės pasitelkiamos – vietinė spauda taip pat“, – sakė ji.

Tačiau didesnės grėsmės dėl politikų valdomos vietinės žiniasklaidos L. Matjošaitytė neįžvelgia. „Svarbu, kad jie patys sau nesudarytų geresnių sąlygų, nei oponentams, ir tas kanalas būtų prieinamas visiems pagal lygiateisiškumo principus. Jei niekam nėra sudaromos geresnės, išskirtinės sąlygos, pavyzdžiui, pasisakyti TV laidoje geriausiu laiku ar pozicijose, tai pažeidimo nėra. Svarbu, kad ir kiti kandidatai turėtų tokią galimybę“, – pabrėžė komisijos pirmininkė.

Pasidžiaugė žiniasklaidos iniciatyvomis

L. Matjošaitytė buvo linkusi atskirai vertinti savivaldos ir Prezidento bei EP rinkimus, nes ir jų komunikacija, jos formos, kanalai – skirtingi. „Prezidento rinkimų komunikacija yra solidesnė, brandesnė – tą matėme ir šiemet. Nors į pabaigą ir paaštrėjo bendras vaizdas, gerokai ir temperatūra užkilo, bet iš esmės ji išliko dalykiška, išlaikyta, jai jautėsi ir itin didelis žiniasklaidos dėmesys, šiemet, kaip niekada daug organizuota debatų, kandidatų diskusijų, pokalbių su ekspertais ir be jų, kandidatai turėjo galimybę pasisakyti įvairiausiomis temomis, džiugu, kad visuomenei buvo sudarytos puikios sąlygos maksimaliai susipažinti su kandidatų idėjomis ir nuostatomis“, – sakė L. Matjošaitytė.

VRK pirmininkė šiemet vykusių rinkimų nušvietimą Lietuvos žiniasklaidoje vertino, kaip itin profesionalų ir objektyvų bei džiaugėsi, kad tokiu būdu žurnalistai labai stipriai prisidėjo prie rinkėjų aktyvumo skatinimo, visuomenės politinio išprusimo didinimo bei sudarytos galimybės rinkti politikus pagal aiškesnius kriterijus bei politines nuostatas.

Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad politinės reklamos skleidimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymai ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama žiniasklaidoje turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį. Vartotojui politinė reklama turi būti aiškiai atskiriama nuo kitos žiniasklaidos kanale skleidžiamos informacijos.

Daugiau informacijos, kaip turi būti ženklinama politinė reklama rasite čia 

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Traukiniai tarp Kauno ir Palemono pradės kursuoti vėliau nei planuota

Sutriko „Facebook“ veikla: smarkiausiai kliuvo Kaunui

Kėdainiuose siautėjo girtas vyras: įsibrovęs į butą sumušė du senolius

Kauno „Žalgirio“ vardas skambėjo ir Pietų Korėjoje

Pro 5 aukšto langą įsiveržę ugniagesiai, vyrą rado mirusį

Baltijos kelio 30-metis Kaune: renginiai, kuriuos verta aplankyti

B kategoriją turintiems vairuotojams siūloma be vargo gauti motociklo „teises“

Jonavos gatvėje greitoji rūpinosi narkotines medžiagas vartojusiu asmeniu

Kauno parke - vaizdas kaip po karo

Kauniečiai nusivylę: kas nutiko „Bolt“ paspirtukams?