Ori D. Grybauskaitės pensija: tokios sumos daugeliui rodosi tik sapnuose

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė prezidento pareigas eis dar maždaug mėnesį, iki Gitano Nausėdos inauguracijos. Jeigu politikė daugiau nuspręstų nebedirbti, panašu, kad tai galėtų padaryti be didesnio vargo – už prezidentavimo metus ji gaus solidžią rentą. Be to, sulaukusi 66 metų gaus ir europinę pensiją.

Kaip numato Konstitucija, naujai išrinktasis prezidentas pareigas eiti pradės kitą dieną po to, kai baigsis D. Grybauskaitės kadencija. G. Nausėdos inauguracija numatyta liepos 12 d. Antradienį D. Grybauskaitė perskaitė ir paskutinį savo metinį pranešimą. Šalies vadove politikė buvo dešimtmetį.

„Sodros“ pensija nesiekia nė 700 eurų, bet gaus solidžią rentą

Kadenciją baigianti D. Grybauskaitė Lietuvoje jau yra sulaukusi pensinio amžiaus. Kaip DELFI informavo Prezidento kanceliarija, senatvės pensija politikei pradėta mokėti 2018 m. liepą ir siekia 685 eurus per mėnesį. Kanceliarijos pateiktuose atsakymuose taip pat rašoma, kad papildomai pensijai prezidentė nekaupė.

Tiesa, gyventi tik iš „Sodros“ mokamos pensijos prezidentei nereikės. Kaip numato Prezidento valstybinės rentos įstatymas, nutrūkus D. Grybauskaitės kaip prezidentės įgaliojimams jai iki gyvos galvos bus mokama renta, kurios dydis sieks 38,79 proc. pareigas einančio prezidento darbo užmokesčio.

Šiuo metu Lietuvos prezidentas gauna 9 515 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių arba 5756 eurus „į rankas“. Rentos dydis skaičiuojamas nuo sumos iki mokesčių, taigi kas mėnesį prezidentei bus mokama 3690 eurų renta. Ši suma, rašoma įstatyme, gali keistis priklausomai nuo pareigas einančio prezidento darbo užmokesčio pasikeitimų. Tiesa, mažėti ji negali.

„Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydis nustatomas pagal Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį, galiojantį tą mėnesį, už kurį ši renta skiriama ir (ar) mokama. Pasikeitus Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžiui, Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato iš naujo. Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydis negali būti mažinamas“, – rašoma įstatyme.

Trejus metus buvo atsisakiusi dalies prezidentinės algos

2009 m. prezidentės pareigas pradėjusi eiti D. Grybauskaitė trejiems metams buvo atsisakiusi pusės prezidentinės algos. Tuo metu šalies vadovo alga siekė 21 tūkst. litų arba 6163 eurus. Taigi trejus metus D. Grybauskaitei buvo mokama 10,2 tūkst. litų arba 3081 euras.

„Trejus metus, nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio Prezidentė Dalia Grybauskaitė pusę Prezidento algos grąžino į valstybės biudžetą. Per šį laikotarpį į valstybės biudžetą grąžinta 98 tūkst. eurų“, – DELFI informavo Prezidento kanceliarija.

Taip politikė pasielgė todėl, kad iki kadencijos pradžios ji dirbo Europos Komisijoje (EK), o darbą baigusiems eurokomisarams buvo numatytos pereinamos išmokos, skirtos padėti lengviau įsilieti į darbo rinką. Kas mėnesį iš bendro Europos Sąjungos biudžeto D. Grybauskaitei buvo mokama po 7,9 tūks. eurų „į rankas“, 2009 m. skelbė BNS.

Tiesa, tai, kad kuriam laikui D. Grybauskaitė atsisakė pusės savo prezidentinio atlyginimo, jokios įtakos jai priklausysiančios rentos dydžiui neturi, kadangi ji tiesiogiai susijusi su pareigas einančio prezidento alga.

Gaus ir europinę pensiją, apie kurią dažnas lietuvis galėtų tik pasvajoti

EK D. Grybauskaitė dirbo penkerius metus. Kaip rašoma prezidentės biografijoje, nuo 2004 m. ji buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

Per šį laikotarpį politikė spėjo užsidirbti ir europinę pensiją, kuri, informuoja EK atstovybė Lietuvoje, bus pradėta mokėti D. Grybauskaitei sulaukus 66 metų.

„Pensijos dydis buvusiam Europos Komisijos nariui priklauso nuo laikotarpio, kurį asmuo užėmė pareigas, trukmės, taip pat nuo bazinio atlyginimo dydžio, kuris galiojo tuo metu, kai buvo užimamos pareigos. Bendra tvarka jis apskaičiuojamas taip: 3,6 proc. bazinio atlyginimo už kiekvienus tarnybos metus. Nuo tarnybinių pajamų, įskaitant pensijos išmokas, yra mokami mokesčiai į Europos Sąjungos biudžetą“, – aiškinama EK atstovybės Lietuvoje pateiktuose atsakymuose.

2010 m. BNS skelbė, kad bazinė eurokomisaro alga yra 20 278 eurai per mėnesį. Taigi apytiksliai prezidentės europinė pensija turėtų siekti apie 3650 eurų per mėnesį. Kartu sudėjus visas D. Grybauskaitei priklausančias išmokas per mėnesį po kelerių metų ji turėtų gauti 8000 eurų viršijančią sumą. Be to, kadenciją baigianti šalies vadovė yra deklaravusi, kad kredito įstaigose ir ne jose turi daugiau nei 290 tūkst. piniginių lėšų, skelbia VMI.

Kalbama apie aukštus postus Europos Sąjungoje

Tačiau bent jau kol kas nepanašu, kad D. Grybauskaitė ruoštųsi baigti savo politinę karjerą ir mėgautis poilsiu. Jau kurį laiką kalbama, kad politikė gali pretenduoti į Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkės poziciją.

Be to, Seimo atstovas Europos Sąjungoje Matas Maldeikis trečiadienį naujienų agentūrai ELTA užsiminė ir apie kitą postą, kurį užimti D. Grybauskaitė esą turi daug šansų. Pasak M. Maldeikio, neoficialiai kalbama, kad ruošiamasi įkurti EVT pirmininko pavaduotojo pareigybę, kuri būtų atsakinga už euro zonos klausimus.

Trečiadienį Užsienio reikalų komiteto posėdyje M. Maldeikis, paklaustas apie prezidentės galimybes užimti aukštą postą Europos Sąjungoje, sakė, kad D. Grybauskaitė turi nemažai pranašumų prieš kitus konkurentus.

„Mūsų prezidentė turi tam tikrus pliusus – tai maža šalis, Rytų Europa ir moteris. Buvo toks neakivaizdinis susitarimas, kuriame iš keturių lyderių du turi būti vyrai ir dvi moterys. Tuo požiūriu ji turi didelius prigimtinius pranašumus. Problema kita – ji taikoma į Europos Vadovų Tarybą. Postas yra visiškai moderatoriaus, kada ieškoma bendro susitarimo tarp graiko, portugalo ir latvio. Ir ji būtų tokia asmenybė, kuri surastų bendrą vardiklį ir sujungtų prie vieno stalo? Jeigu taip, būtų viena iš favoričių“, – sakė nuo 2015 metų nuolatinio Seimo atstovo Europos Sąjungoje pareigas einantis M. Maldeikis.

Kartu jis teigė, kad politikos užkulisiuose kalbama apie visiškai naujos pareigybės steigimą, kurią užimti D. Grybauskaitė taip pat turėtų dideles galimybes. Pasak M. Maldeikio, tai būtų EVT pirmininko pavaduotojo euro zonai postas.

„Dar vienas postas, kuris aš negirdėjau, kad būtų oficialus – Emanuelis Makronas nori euro zonos finansų posto. Ir yra kalba, kad gali atsirasti EVT pirmininko pavaduotojo pareigybė euro zonai. Ir tada ji (D. Grybauskaitė – ELTA) būtų stipri kandidatė į tą postą. Euro klausimas yra jos „failas“, nes ji buvusi eurokomisarė, atsakinga už tai. Kol kas negirdėjau fiziškai, bet nemanau, kad gandai iš niekur neatsiranda, ypač tokie specifiniai“, – sakė M. Maldeikis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

110 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

M. Kalnietis nemato savęs Š. Jasikevičiaus sistemoje

JAV teismas atmetė N. Venckienės skundą dėl ekstradicijos

Minint žydų istorijos metus - dėmesys žydiškoms Kauno vietoms

Internetinio žaidimo kūrėjams gręsia atsakomybė už neapykantos kurstymą

Birštono apžvalgos bokšto lankytojų atmintinė: nuo informacijos iki patarimų

Kauno policijos reidas: beteisė vairuotoja pareigūnams prisipažino gėrusi

Virš Lietuvos - Ukrainos karinių oro pajėgų žvalgai

Orai: po liūčių - dar viena karščio banga

Kauniečių pamėgtas turgus veiks ir darbo dienomis

Prezidentų stipendijos – 26 geriausiems studentams, net 10 iš jų Kauno universitetams