Važiuodami gatve dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai yra tokie patys eismo dalyviai, kaip ir automobilių vairuotojai. Tačiau nereta situacija, kai dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas gatvę nusprendžia kirsti naudodamasis perėja ir tą padaro nuo dviračio nenulipęs, o kartais – nė neapsidairęs, nes galvoja, kad jam – pirmenybė.
Tam, kad suprastumei, kokiose perėjose privaloma žingsniuoti, kuriose galima važiuoti ir kam pirmenybė ten, kur kertasi keliai, užtenka vieno Kelių eismo taisyklių (KET) punkto, sako saugaus eismo žinovai.
Važiuojantiems dviračiais ar elektriniais paspirtukais privaloma žinoti, kad važiuoti jie privalo dviračių, pėsčiųjų ir dviračių takais, o ten, kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį. Jeigu kelyje nėra nei dviračių tako, nei kelkraščio, leidžiama važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja dalimi, kuo arčiau dešinio krašto. Jei dviratininkų važiuoja daugiau, privaloma važiuoti viena eile.
Tais atvejais, kai dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojui, riedančiam važiuojamąja dalimi, reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nuo dviračio ar elektrinio paspirtuko nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį transporto priemonę vedantis.
Pabrėžiama ir tai, kad dviračių ar elektrinių paspirtukų vairuotojai, artėdami prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį. Judėjimą tęsti jie gali tik tada, kai įsitikina, kad važiuoti bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
Ir, galiausiai, ten, kur eismas nereguliuojamas, dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį, privalo praleisti ja važiuojančias transporto priemones. Tačiau ši sąlyga, pabrėžia saugaus eismo žinovai, turi kelias išimtis. Dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojai turi pirmenybę, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.
Kada transporto priemonę vestis
Dviratininkas ar elektrinio paspirtuko vairuotojas visais atvejais privalo nulipti nuo savo transporto priemonės ir ją vestis, jei keliauja per pėsčiųjų perėją. Tik tokiu atveju pėsčiųjų perėjoje jis turi pirmenybę ir automobilių vairuotojai šį privalo praleisti.
Kitokia padėtis, kai kelią norima kirsti ten, kur veda dviračių takas – dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų, pažymėta juosta. Tokiu atveju dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo įsitikinti, kad jiems duodamas kelias, ir kirsti gatvę jie gali važiuodami.
Praleisti visus kitus
Jei dviratininkui ar paspirtukininkui reikia kristi važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, tą daryti galima tik praleidus visas ja važiuojančias transporto priemones.
Ta pati sąlyga galioja ir tuo atveju, jei dviračių takas baigiasi ties važiuojamąja dalimi, ir per ją yra nubrėžtas dviračių takas, nurodantis, kurioje vietoje galima kirsti kelią.
Kam pirmenybė?
KET 60 punktas nurodo, kad tais atvejais, kai dviratininkas ar elektrinio paspirtuko vairuotojas kerta išvažiavimus iš šalia kiemo esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemų ar stovėjimo aikštelių, jam nereikia nulipti nuo savo transporto priemonės ar jos vestis.
Tais atvejais eismo dalyviai, važiuojantys į šias teritorijas ar iš jų, privalo praleisti dviratininką ar elektrinio paspirtuko vairuotoją, mat šiam kelyje – pirmenybė.
Sukant į posūkius – taip pat
Dviratininkams ir elektrinių paspirtukų vairuotojams kelyje taikoma pirmumo teisė ir tuomet, kai šie kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. Dažnai tokiais atvejais automobilių vairuotojai nesusimąsto, kad jie turėtų stabtelėti ir praleisti alternatyvią transporto priemonę pasirinkusius dalyvius.
Tiesa, vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas pabrėžė, kad nors taisyklės aiškios, aklai jomis vadovautis ir pulti į kelią tvirtinant, kad kažkam – pirmenybė, nereikėtų. Jis rekomendavo prieš kertant važiuojamąją dalį įsitikinti, kad tą daryti saugu, sulėtinti ir tik tuomet važiuoti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
