Kaitra atnešė permainas – prašo taupyti vandenį

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvoje tęsiantis sausiems ir karštiems orams, išaugo vandens suvartojimas. Komunalininkai sako po praėjusių metų sausros pasimokę ir šiemet vandens pritrūkti neturėtų, nes vandens tiekimo pajėgumai padidinti. Tačiau didžiuosiuose miestuose gyventojų prašoma taupiau vartoti vandenį, nes nuo to priklauso ir jo kokybė.

Pietryčių Lietuvoje pastebima, jog kai kur senka šulinių vanduo, tačiau centralizuotai tiekiamo vandens situacija normali.

„Kauno vandenų“ specialistai prašo kauniečių vandenį naudoti atsakingai, nes masinis vandens vartojimas sukelia vandens slėgio mažėjimą ir drumstumą. Bendrovės duomenimis, kai kuriose vietovėse vandens suvartojimas šoktelėjo nuo maždaug 80 iki 300 kubų per valandą.

Kai kur prašoma riboti vandens vartojimą

Pasak Elektrėnų seniūno Antano Šalkausko, labiausiai kenčia ūkininkai, tačiau panikos kol kas nėra.

„Vanduo, kuris šuliniuose – senka, bet dar nėra kritinių ribų ar avarinių atvejų, kai nėra vandens pasisemti. (…) Pavyzdžiui, turime kaimo kapinėse kai kur šulinius, tai dar vandens yra. Aišku, jo mažiau negu turėtų būti, bet dar galima pasisemti“, – BNS sakė Elektrėnų seniūnas.

„Pabradės komunalinio ūkio“ vadovo pavaduotojas Aroldas Bitinas sako, kad dėl sausros kai kur gali jaustis blogas vandens kvapas, todėl specialistai tiria jo kokybę.

„Paviršiniai vandenys lemia vandens kokybę. Gali būti jaučiamas padidėjusio amonio kvapas. Kadangi dėl sausros nėra paviršinio vandens iš žemės gelmių, šiek tiek gali skonis pasijusti, kvapas. Paėmėme tyrimus, laukiame atsakymų, ar tai turi įtakos (vandens kokybei – BNS)“, – sakė A. Bitinas.

Šią savaitę Varėnos valdžia dėl sausros rajone paskelbė ekstremalią padėtį. Varėnos seniūnas Dalius Lukminas sako, kad šiemet padėtis dėl vandens geresnė nei pernai.

„Pernai buvo prašymas riboti laistymą, laistyti tik vakare, nes buvo pasijutęs trūkumas (vandens – BNS). Šiemet kol kas panikos niekas neskleidžia, prašymų taupyti vandenį nėra“, – BNS sakė D. Lukminas.

„Varėnos vandenų“ direktorius Eimantas Kirkliauskas sako, kad vandens poreikis išaugęs, vandenvietės labiau apkrautos ir dirba didesniu pajėgumu. Anot jo, problemų su vandens tiekimu būta pernai, o šiemet įmonė pasiruošusi.

„Nakties metu Varėnoje pripildome bokštą, paruošiame dienos metui. Bet savaitgaliais arba vakare, kai žmonės grįžta iš darbų, pradeda laistyti, tada vandens poreikis daug didesnis. Problemų nebus, jeigu jokia trasa netrūks“, – sakė jis.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ pastebi, kad Vilniaus mieste, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Šalčininkuose, Eišiškėse geriamojo vandens vartojimas padidėjo apie 10-20 procentų. Ypač suvartojimas padidėjo miesto pakraščiuose, kur yra privačios valdos: Trakų Vokėje, Gulbinuose, Kalnėnuose. Pastarajame rajone vandens suvartojimas padidėjo net tris kartus.

Bendrovė teigia prašanti Kalnėnų gyventojų vandenį vartoti atsakingai, nelaistyti juo pievelių, nes gali tekti riboti vandens slėgį, galimi tiekimo pertrūkiai.

Ekspertas: padėtis neįprasta, bet ne kritinė

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas Evinas Stonevičius sako, kad sausroms kartojantis, tai gali paveikti ne tik gruntinį, požeminį vandenį, bet ir sukelti įvairių ekologinių problemų.

„Jeigu ilgai kartojasi, tai ne tik paviršinis, gruntinis vanduo, kuris labiau žemdirbiams aktualus, bet ir požeminis vanduo, kurį Lietuvoje daug kas naudoja kaip geriamąjį, gali labai nuslūgti. Tada gali atsirasti įvairios ekologinės problemos“, – BNS sakė jis.

Pasak E. Stonevičiaus, Lietuvos klimato sąlygos yra palankios, nes net ir užsitęsus sausrai, žiemą arba rudenį vandens ištekliai grįžta į normalų lygį. Tačiau šiemet žiemą snigo nedaug, todėl pavasarį ištekliai atsargomis nepasipildė.

„Įprastai, senosiomis klimato sąlygomis, kokią turėdavom žiemą ir pavasarį – vandenimis pasipildydavo tiek gruntiniai vandenys, tiek upės, ežerai. Šiemet sniego nebuvo daug, jis nutirpo pakankamai anksti, atsargų nelabai papildė, dėl to ir turėjome sausrą pavasarį“, – aiškino ekspertas.

„Situacija šiuo metu yra neįprasta, gali pirmiausia pasijusti žemdirbiams, žemės ūkiui, o rimti socialiniai reiškiniai nuo to dar neturėtų prasidėti“, – pridūrė jis.

Anot E. Stonevičiaus, kol kas negalima sakyti, kad padėtis kritinė, nes ji greitai gali pasikeisti.

„Reikėtų palaukti, kaip šitas reiškinys vystysis ateityje. Gali po savaitės kitos pradėti lyti ir po mėnesio galime kalbėti apie tai, kad yra užmirkę dirvožemiai ir viskas gali būti drėgna. Reikia laukti, kada tas reiškinys baigsis ir tada bus galima įvertinti, ar jis buvo grėsmingas, ir koks poveikis“, – teigė E. Stonevičius.

Anot jo, šiuo metu Žemės ūkio ministerijos užsakymu kuriamas indeksas, kuris turėtų įvertinti reiškinio grėsmę ir pavojingumą bei numatyti, kaip jis galėtų vystytis toliau.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu sausas periodas užsitęsęs pietryčių Lietuvoje – Varėnos, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse, jis laikomas pavojingu reiškiniu. Taip pat labai sausa išlieka Birštono ir Vilniaus apylinkėse.

52 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kaunas ruošiasi pranešti blogą žinią: drastiškai augs šiukšlių išvežimo kainos

Kauno „Akropolyje“ vis dar neveikia „Maxima“ ir dalis kitų parduotuvių

Keturženklio kyšio paėmimu įtariamam Kauno pareigūnui - pratęstas suėmimas

Petrašiūnų žiede keičiama eismo tvarka

Kauniečiams bus pristatomi šimtamečių ąžuolų išsaugojimo darbai

Pareigūnų vaizdo įraše - girto „Mercedes-Benz“ vairuotojo gaudynės po visą Kauną

Kaunietis įspėja mamas su mažais vaikais: Kleboniškio miške būkite atsargios

Kauno „Akropolyje“ keturias dienas karaliaus pulas

Kaunietis: ar mažylių kasose privaloma užleisti eilę ir tokiems?

Siekiama pratęsti korupcija įtariamo Kauno policininko suėmimo terminą