STT ataskaitoje – tikroji A. Verygos vaistų politikos kaina

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai nenustojant girtis kova su vaistų kainomis, sulaukta politikams nepalankių žinių iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). DELFI peržiūrėjo STT išvadą, kurioje aprašyta, kad toli gražu ne viskas taip gerai, kaip bandoma pateikti. Ministerija tvirtina, kad STT neteisingai interpretavo informaciją.

Apie nepalankią išvadą viešai nepasisakė

STT antikorupcinio vertinimo išvadą dėl vaistinių preparatų kainodaros Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa turėjo gauti dar šių metų kovą. Tačiau apie gautą nepalankų įvertinimą nutylėjo ir visuomenės neinformavo nei ministras A. Veryga, nei jo pavaldiniai.

Seimo nario, konservatoriaus ir Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo nuomone, naujoji vaistų kompensavimo tvarka iškart buvo pasmerkta nepasisekimui. „Ją atliko žmonės, be jokios patirties. Nebuvo konsultuojamasi su ekspertais, – DELFI komentavo A. Matulas. – Matyt ženklas, kad atėjo laikas rimtai galvoti, ar šis žmogus gali vadovauti sveikatos sistemai.“

Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė visa tai įvardija kaip nepakankamą komunikaciją tarp institucijų ir vadina tai neteisingomis žiniomis. „Taip nutiko ir su šia STT atlikta analize, kuri buvo paskelbta dar kovą. Tuomet išsakėme kolegoms iš STT, kur yra netikslumai jų analizėje, kuriai atlikti buvo naudojami VLK pateikti duomenys“, – komentavo ministro patarėja.

Atsižvelgdama į Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą, STT atliko Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo pakeitimo antikorupcinį vertinimą. Vyriausybė, kalbėdama apie kovą su vaistų kainomis, pakeitimus atliko 2018 metų sausio 17 d. Šie pakeitimai, kaip tuomet viešai aiškinta, turėtų sumažinti vaistų kainas ir naudą esą pajustų vartotojai. Tačiau STT išvadoje matyti, kad situacija iš tiesų visai kitokia.

Naujoje Vyriausybės nutarimo redakcijoje yra nemažai esminių pakeitimų. Pavyzdžiui, nustatyta didžiausia paciento priemoka už visus vaistinius preparatus – ne daugiau kaip 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (2017 m. ne daugiau kaip 3,93 Eur, 2018 – 4,11 Eur, 2019 m. – 4,71 Eur), kurią viršijus vaistinis preparatas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną neįrašomas.

Be to, nustatytas ir „kainų konkursas” tose grupėse, kurias sudaro trijų ir daugiau gamintojų gaminti to paties bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai. Taip pat buvo ir daugiau pakeitimų, kuriais planuota užtikrinti gamintojų tarpusavio konkurenciją, kuri lemtų vaistų kainų mažėjimą. Skelbta, kad įsigaliojus pakeitimams paciento priemokos už vaistinius preparatus sumažės apie 20 proc. ir pacientai tokiu būdu sutaupys apie 6 mln. eurų.

Taip pat planuota sutaupyti apie 10 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Reikia paminėti, kad dar 2017 metais planuotiems pakeitimams nepritarė ir Konkurencijos taryba. Ji abejojo iškeltų lūkesčių pagrįstumu. Anot tarybos, siūlyti pakeitimai nebuvo pagrįsti ekonominės analizės išvadomis.

„Tikėjau, kad iš tos naujos vaistų kompensavimo tvarkos kažkas gausis iš ko turės naudos pacientas, kad bus vaistai galbūt labiau prieinami, bet neįtariau, kad gali būti tokia nekompetencija, tokios landos, tokios spragos padarytos įvairiose tvarkose, dėl kurių žmogui situacija nepagerėjo, o pablogėjo, bet iš iš esmės yra labai daug įtarimų, kuriuos iškėlė STT, kad yra iššvaistytos lėšos“, – komentavo A. Matulas.

Kainos netgi augo

Praėjusių metų sausio 17 dieną patvirtinto aprašo 3 punkte teigiama, kad „vieno tiekėjo vaistiniai preparatai ir biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą, farmacinę formą ir vaistinio preparato stiprumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“.

Tačiau galiausiai vaistų kaina dėl šios nuostatos tik dar labiau išaugo. STT savo išvadoje atkreipė dėmesį, kad vaistinius preparatus sugrupavus pagal vaistinio preparato stiprumą, susidarė atskiros vaistinių preparatų grupės, kuriose tiekėjai, tuo pasinaudoję, padidino vaistinių preparatų kainas, dėl ko padidėjo bazinė kaina.

„Priemokas sumažina firma, o ta priemoka gali būti ne didesnė 4,11 Eur. Tai, kompanija, kuri sumažina 4 Eur arba visą tą priemoką dengia (bet sudarant naują kainyną, niekas nereglamentuoja ir sudarant naują kainyną) ir deklaruoja, kad vaisto kaina didesnė, už kurią apmoka VLK. Paradoksas – gamintojas nuleidžia kainą priemokai, kuri yra labai nedidelė, bet sudarant naują kompensuojamųjų vaistų, ji gali deklaruoti tą patį vaistą didesne kaina ir vaistas vis tiek bus įtrauktas, – komentavo A. Matulas.

– Reiškia, firma atsiima vos ne daugiau negu, kad priemokai sumažino ir tai užaugino išlaidų viršijimą. Kai kurios kompanijos, matome, išlaidas iš valstybės biudžeto viršija 21 mln.“

Panašu, kad nepasiteisino ir dar viena naujovė. Nutarta vieno gamintojo vaistų bazinę kainą apskaičiuoti pagal 3 mažiausių kainų ES valstybėse vidurkį. Tačiau STT išvadoje teigiama, kad tai nepasiekė tikslo, nes 2017 m. 4 ketvirtį minėtiems vaistams PSDF biudžeto lėšų buvo išleista 21,5 mln. eurų, tuo tarpu 2018 metų 4 ketvirtį – 22,6 mln. eurų (išlaidos išaugo 1,1 mln. Eur), o pacientų priemokos sumažėjo nuo 2,5 mln. Eur (2017 m. 4 ketvirtį) iki 1,6 mln. Eur (2018 m. 4 ketvirtį), t. y. sumažėjo 0,9 mln. Eur. Išvadoje konstatuota, kad taikant galiojančias aprašo nuostatas kainų mažėjimo nepasiekta.

STT siūlo tobulinti bazinės kainos apskaičiavimo pagal 3 mažiausių kainų ES valstybėse vidurkio taisyklę ir šalinti sąlygas, kurios užkerta kelią vaistų kainai mažėti.

SAM: interpretavo neteisingai

SAM atstovai sako, kad STT informaciją interpretavo neteisingai. „Farmacijos sritis yra labai sudėtinga ir paini, todėl SAM atstovai bendradarbiauja su STT ir teikia informaciją bei paaiškinimus dėl netiksliai interpetuotos informacijos. Pavyzdžiui, ir penktadienį viceministrė, kuruojanti farmacijos klausimus, susitinka su STT atstovais tuo tikslu. Tokių susitikimų ir dalykinių pokalbių buvo ir iki šiol dėl minėtoje analizėje pateiktų pastebėjimų, – sakė ministro patarėja.

– Kompensuojamųjų vaistų kainų nustatymas yra sudėtingas procesas. Galima nustatyti žemą kompensuojamą kainą, tačiau tuo atveju, jei gamintojas nesutinka sumažinti kainos Lietuvai, visas skirtumą tarp aukštos gamintojo kainos ir žemos kompensuojamos kainos sumoka pacientas. Vaistas yra ypatinga prekė, kuri turi kelis buvimo rinkoje tikslus, todėl ir vaistų nustatymo metodiką yra sudėtinga pritaikyti visiems atvejams. Štai originalių, patentu saugomų vaistų kainos nustatomos pagal kitų ES šalių vaistų kainas, o pasibaigus patento apsaugai galioja kitos taisyklės.
Įsigaliojus naujam vaistų bazinių kainų nustatymo modeliui, buvo fiksuotos pacientų priemokos ir suvaldytas pacientų išlaidų vaistams augimas. Tai rodo ir statistiniai duomenys, nes priemoka sumažėjo nuo 5,7 Eur 2017 m. balandžio mėn. iki 2,1 Eur 2019 m. balandžio mėn. Pacientų išlaidų vaistams mažinimas yra svarbus šios Vyriausybės iškeltas tikslas.“

SAM pateikia pavyzdį: jei 2017 metais turite 100 eurų išlaidų vaistams, iš kurių 60 išleidžia PSDF biudžetas ir 40 pacientai, tai 2018 metais turite tuos pačius 100 eurų išlaidų vaistams, iš kurių 70 išleidžia PSDF, o 30 – pacientai. „Tai reiškia, kad pacientų išleidžiama dalis mažėja, o valstybės auga. Tačiau skirtingai nei 2017 metais, už tuos pačius pinigus turime papildomai 53 naujus inovatyvius vaistus, padidėjusį vaistų kompensavimo lygį (daugeliu atvejų iki 100 proc.), padidėjusį kompensuojamų slaugos priemonių kiekį (pvz. sauskelnių), – komentuoja L. Bušinaksiatė-Šriubėnė.

– Kaip jau ne kartą minėta, sutaupymai nukeliauja į naujų vaistų kompensavimą. Tad bendros PSDF išlaidos vaistams nemažėja, o ateinant į rinką vis daugiau naujų inovatyvių vaistų (ypač skirtų vėžiui gydyti), ir toliau augs, todėl būtina neleisti pinigų, kur nereikia ir nepermokėti už generikus.

Be to, neseniai paskelbtoje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje apie konkurencijos užtikrinimą farmacijos sektoriuje pastebima, kad vienas iš veiksmingiausių būdų skatinti konkurenciją ir mažinti vaistų kainas – generinių ir panašių biologinių vaistų atėjimas į rinką. Taip pasiekiama, kad ne tik senesni vaistai tampa daug labiau prieinami, bet ir sutaupomos lėšos naujiems vaistams kompensuoti. Ataskaitoje pastebima, kad veiksminga priemonė mažinti vaistų kainas yra įpareigoti vaistines parduoti pigiausią vaistą.“

Viena išimtis viską pakeičia

Išvadoje yra dar viena esminė pastaba. Šiuo metu galiojančio aprašo 5 punkte nustatyta didžiausios paciento priemokos už vaistinius preparatus taisyklė, kurią viršijus vaistinis preparatas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną turėtų būti neįrašomas. Tačiau jau aprašo 6 punkte nustatyta minėtos taisyklės išimtis, kuri leidžia kai kurių tiekėjų vaistiniams preparatams ne tik išlikti kainyne, bet ir jų bazinę kainą apskaičiuoti kaip vardinių vaistinių preparatų, o tai padidina vaistų kainą.

„Ši išimtis sudaro galimybes vaistų tiekėjams naudotis dominuojančia padėtimi, pvz, 2018 m. 4 ketvirčio kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne buvo palikti net 182 vaistai, jų bazinę kainą apskaičiuojant kaip vardinių“, – rašoma STT išvadoje.

Ir čia pat daroma prielaida, kad tai galėjo netgi padidinti vaistų kainą. „Vadinasi, tiekėjai, žinodami, kad jų vaistas yra būtinas ir nepakeičiamas ir jo bazinė kaina bus perskaičiuota kaip vardinio, gali nemažinti Lietuvai taikomos kainos, priešingai – ją didinti“, – apibendrinta STT vadovo Žydrūno Bartkaus pasirašytoje ministerijai pateiktoje ataskaitoje.

A. Matulas šioje vietoje įtaria ne tik nekompetenciją, bet ir korupcijos apraiškas. „Matyt, tą įtarė ir STT, nes į pirmą vietą pagal kompensuojamųjų vaistus išėjo būtent ta kompanija, dėl kurios galimų ryšių įtarimų 2007 metais VTEK rekomendavo Verygai pakeisti Kristinos Garuolienės (SAM viceministrė – DELFI) kuravimo sritį, bet jis į tai neatsižvelgė, – sakė A. Matulas.

– Kas gali paneigti, kad ta kompanija atstovauja K. Garuolienės giminaičiai, nes akivaizdžiai matome, kad ta kompanija pagal kompensuojamųjų vaistų sumas įsivežė į lyderes. Vien tik lyginant 2018-2019 metų sumas, mes matome, kad augimas yra +21 proc. ir virš 21 mln. yra kompensuojama.“

Siekiant atsparumo korupcijai ir racionalaus PSDF lėšų naudojimo siūloma panaikinti arba riboti aprašo 6 punkto išimties taikymą.

Nėra konkurencijos

Taip pat STT išvadoje teigiama, kad apibendrinus 2018 metų informaciją apie vaisyų bazines kainas ir pacientų priemokas, galima daryti išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 metų aprašo pakeitimais galimai pasiekė pacientų priemokų mažėjimo, tačiau galimai nepasiektas PSDF lėšų taupymas, net priešingai, PSDF biudžeto taupymas įsigaliojus 2018 metų aprašo pakeitimams, sumažėjo dvigubai. O pagal 2019 metų 1 ketvirčio kainyną, lėšų apskritai nebus sutaupyta ir net prognozuojami PSDF biudžeto praradimai.

„Darytina išvada, kad nepasiektas vienas pagrindinių aprašo pakeitimų tikslų – konkurencija kainoms, kurio svarbą akcentavo ir tebeakcentuoja Konkurencijos taryba savo raštuose Sveikatos apsaugos ministerijai“, – teigiama STT išvadoje.

Tai patvirtina konkretūs skaičiai, pavyzdžiui, kad vaistų kainos skirtingose tiekėjų grupėse įsigaliojus 2018 m. pakeitimas daugiau augo nei mažėjo. Palyginus 2018 m. 2 ir 4 ketvirčius, matyti, kad vieno tiekėjo grupėse 377 vaistų pakuočių (61,40 proc.) bazinės kainos padidėjo, o 237 vaistų pakuočių (38,60 proc.) sumažėjo. Dviejų tiekėjų grupėse bazinės kainos padidėjo 261 vaistų pakuočių (77,45 proc.), o sumažėjo tik 76 vaistų pakuočių (2,55 proc.). Trijų ir daugiau tiekėjų grupėse bazinės kainos didėjo 347 vaistų pakuočių (56,42 proc.), o mažėjo 268 vaistų pakuočių (43,58 proc.).

Be to, STT Sveikatos apsaugos ministerijai turėjo dar vieną konkrečią pastabą. „Antikorupcinis vertinimas turi būti atliekamas prieš teisės akto projekto siuntimą institucijoms derinti, o jei derinimo metu teisės akto projektas iš esmės patobulintas, atliktinas pakartotinis antikorupcijos vertinimas. Siūlytina Sveikatos apsaugos ministerijai laiku ir efektyviai taikyti antikorupcinės politikos priemones“, – teigiama rašte.

Taip pat rašoma, kad vaistinių preparatų bazinių kainų ir pacientų priemokų procesas būtų efektyvesnis ir galimai atsparesnis korupcijai, jei būtų atliktas nepriklausomas auditas, skirtas vaistinių preparatų kainodaros proceso analizei.

Galiausiai siūloma atlikti išsamius ekonominius, klinikinio efektyvumo, farmaekonominius paskaičiavimus ir analizes, visapusiškai įvertinti poveikį PSDF biudžetui, pacientų priemokoms ir kt. prieš ir po kiekvieno vaistinių preparatų kainodaros proceso pakeitimo.

Be to, A. Matulas kartu su bendrapartiete Seimo nare Irena Haase šią vaistų kompensavimo tvarką yra apskundę teismui. Šis birželio 20 dieną pradės nagrinėti bylą.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

37 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„Deimantinėje lygoje“ - svarbus kauniečio A. Gudžiaus startas

Į Palangą plūstant poilsiautojams – pareigūnų perspėjimas: šįkart būkite ypač budrūs

„Žalgiris“ sužinojo Eurolygos tvarkaraštį: pirmame ture – vėl su „Baskonia“

Kaunietis įpykęs: kodėl sudarkytas visiškai šviežiai paklotas asfaltas? (foto+video)

Sulaikytas kraupiu nužudymu Romainiuose įtariamas vyras

Trečdalį avarijų sukelia „klevai“ - įvardijo vieną kvailiausių priežasčių

Ministro A. Verygos pažadas medikams - nuo rugsėjo atlyginimai didės

V. Rupšys – prieš privalomą moterų šaukimą į kariuomenę

Po karšto penktadienio - kardinalios orų permainos savaitgalį

Kaunietis savaitgalį kviečia apsirūpinti žiemai ir smagiai praleisti laiką