Penktadienio popietę į Nevėžio upę ties pėsčiųjų tiltu nuleista kėdainiečio Dariaus Petkevičiaus statyta vytinė. Naujas laivas pavadinimu „Vėtra“ pagamintas nepriekaištingai, tačiau juo plaukti Nevėžio upe kol kas nėra galimybės, kadangi dar yra neišspręstų problemų – prieplaukoje laivyba šiuo metu draudžiama, vandens kelias neparuoštas.
Vandens kelio nėra
Norint plaukti Nevėžio upe dabartiniam laivui reikalingas elektrinis arba benzininis prikabinamas variklis. Tačiau ne tik tai. Svarbiausia – vandens kelias. Nuo Nevėžio žiočių į Nemuną iki slenksčio prie Skongalio gatvės 57 km ilgio laivybos kelias yra.
O toje vietoje, kur yra prieplauka, laivyba šiuo metu draudžiama. Norint pasiplaukioti, reikėtų papildomų 3 km iki geležinkelio tilto. Tad tuo dabar rūpinamasi VĮ Vidaus vandens kelių direkcijoje. Laivas, kuriuo jau būtų galima plaukioti, taip pat turi būti užregistruotas.
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas „Lietuvos rytui“ taip pat minėjo, kad atkarpa ties Kėdainiais niekada ir nebuvo įtraukta į vandens kelių sąrašą.
Plaukti negali
Laivą plukdyti gali tik kapitonas, turintis laivavedžio pažymėjimą. Tačiau kol nėra vandens kelio, plaukti laivu nebus galima net jį nuleidus ir įsigijus variklį bei suradus tinkamos kvalifikacijos kapitoną. Laivas tegali puošti krantą.
Vytinės statybos išlaidos yra kiek daugiau kaip 12 tūkst. Eur, jas padengė Kėdainių rajono savivaldybė. Į laivą tilps iki 12 žmonių. Vytinės ilgis 12,70 m ir 2,85 plotis. Laivui sunaudota beveik 10 kubų pušų medienos. Pušis naudojama dėl to, kad tai lengva mediena. 40 litrų pušies deguto – dervos iš Suomijos – buvo sunaudota impregnuoti medinėms laivo lentoms.
Kadangi degutas yra tirštas kaip medus, jį reikia skiesti. Tam buvo naudojama dar beveik tiek pat linų aliejaus. Derva ir linų aliejus nuo seno naudojamos medžiagos laivų statyboje. Pakulos, kurių prireikė 10 kilogramų, naudojamos kaip sandariklis. Dar buvo sunaudota apie 60 kg didžiųjų vinių.
