Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikoje įvyko akivaizdus šuolis: pritrauktos rekordinės investicijos, augo minimalus atlyginimas, mažėjo nedarbo lygis, išskirtinio dėmesio sulaukė regionai. Į naują pokyčių etapą įsiveržė ir socialinis sektorius. Tarptautinės socialinių inovacijų vystymo programos ChangeMakers‘On įkūrėja Simona Šimulytė pastebi, kad Lietuvoje socialinių inovatorių gretos kasmet didėja.
[galerija kiek=”20″]
Tai įrodo ir jau trečią kartą Kaune organizuotas hakatonas, kuris pritraukė itin daug skirtingų dalyvių. Tarp norinčių kurti socialines inovacijas – ir moksleiviai, ir jau verslo patirties turintys savo sričių profesionalai, ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.
Siekia sujungti empatiją ir technologijas
S. Šimulytė pastebi, kad ChangeMakers‘On hakatonuose susiformavo išties stiprių socialinių verslų. Tarp tokių jau gan stabiliai įsitvirtinęs prekės ženklas „Draugų uogienė“, tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių sienas griaunanti drabužių linija su gestų kalbos ženklais „MadeinSilence“.
Anot programos vadovės, pirmame hakatone buvo galima matyti daugiau standartinių socialinių verslų. Tačiau idėjų autoriai vis drąsiau pristato ir socialines inovacijas.
„Socialinio verslo sąvoka visuomenėje dažnai ne iki galo suprantama. Daugeliui tai siejasi su pabėgėlių problema ar skurdo mažinimu. Tačiau socialinis verslas gali būti ir inovatyvus, taikantis šiuolaikines technologijas. ChangeMakers‘On hakatono tikslas yra sujungti empatiją su technologijomis. O socialinių inovacijoms suteikti tvirtą verslo modelį, kuris būtų finansiškai stabilus ir darytų poveikį aplinkai“, – programos idėją atskleidžia S. Šimulytė.
Taip pat kiekvieno hakatono metu geriausių idėjų autoriai tarpusavyje išsidalina vertingus rėmėjų prizus, kurie palengvina tolimesnį verslų plėtojimą.
Šiemet tūkstančio eurų vertės teisinių konsultacijų paslaugų paketą dovanojo „Motieka & Audzevičius“. Portalas „Kas vyksta Kaune“ įsteigė tūkstančio eurų vertės viešinimo paslaugų paketą vienai komandai, tačiau renginio metu komisijai negalint apsispręsti, kuri viena iš dviejų atrinktų komandų vertesnė šio prizo, nuspręsta apdovanoti abi. Prizą renginio metu padvigubino ir kompanija „BalticSandbox“, dviems komandoms padovanojusi galimybę pristatyti savo startuolius pasaulinio lygioinvestuotojams LOGIN renginio metu.
Taip pat buvo galimybė laimėti dviejų mėnesių trukmės kelialapį į inkubavimo programą Olandijoje bei tarptautinę ChangeMakers‘On socialinių inovacijų vasaros stovyklą. „Hostinger“ atstovai nusprendė visiems hakatono dalyviams padovanoti ponemokamą domeną ir hostingo planą dvejiems metams. Specialų prizą įsteigė įmonė „Naujasis Knygnešys“. O „Launcher“ komandai atiteko beveik dvylikos tūkstančių eurų vertės programinė įranga „Solving Mill“ inovacijų vystymui.
Socialiniu inovatoriumi gali tapti kiekvienas
Kiekvienam hakatonui savo inovatyvias idėjas gali registruoti jau susiformavusios komandos arba pavieniai asmenys, kurie pagal savo kompetencijas prijungiami prie kurios nors iš komandų. Iš jų konkurso būdu atrenkama keliolika komandų. „Socialinių inovacijų lyderiais gali tapti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar geografinės vietos. Svarbiausia turėti išskirtinę, poveikį kuriančią idėją ir pakankamai motyvacijos – tai leidžia įvertinti socialinės idėjos tęstinumą“, – sako S. Šimulytė.
Pasak jos, hakatono metu socialiniai startuoliai turi unikalią galimybę iš pamatų sudrebinti savo idėjas: dalyvauti atvirose paskaitose ir iškart pritaikyti įgytas žinias savo projektui, konsultuotis su IT, marketingo, klientų aptarnavimo, finansų ir kitų sričių ekspertais. ChangeMakers‘On programos idėją palaiko ir didelės komercinės įmonės: šiemet „Danske Bank“ leido hakatono dalyviams vystyti savo idėjas moderniose „Danske Bank“ Grupės IT paslaugų centro (žinomas, kaip „DGITL“) patalpų Kaune erdvėse, o baigiamasis idėjų pristatymas vyko išmaniajame „Hostinger“ biure.
Svarbu iškelti aktualią problemą
Antrajame hakatone kaip ekspertė dalyvavusi Neringa Stroputė šiemet kartu su kolega nusprendė siūlyti savo socialinę inovaciją – „Powering“ elektroninę konsultacijų platformą, skatinančią žmones tapti saulės energiją gaminančiais vartotojais ir suvedančią juos su saulės elektrinių rangovais.
„Pagal Lietuvos energetikos strategiją, 2030-aisiais ne mažiau nei 30 % vartotojų turės patys pasigaminti elektrą savo poreikiams, 2050 –aisiais – ne mažiau nei 50 %. Saulės elektrinių plėtra bus itin svarbi siekiant šio tikslo. Šiuo metu Lietuvoje gaminančių vartotojų yra tik maždaug tūkstantis, tad per ateinantį dešimtmetį šį skaičių reikia užauginti iki pusės milijono. O šiuo metu labai trūksta informacijos, kas yra gaminantis vartotojas ir kodėl juo verta tapti”, – problemą įžvelgia N. Stroputė.
Pasak jos, kasmetinis ChangeMakers’On hakatonas leidžia savo idėją įsivertinti įvairiais pjūviais. Kartais atrodo, kad pati idėja labai gera, tačiau išklausius ekspertų nuomonę supranti, kad ji nesprendžia jokios problemos. Ji įsitikinusi, kad bet kokio verslo atskaitos taškas ir turi būti problema ir jos sprendimo būdas.
Simuliuoja tikras verslo situacijas
„Hostinger“ IT specialistas ir klientų aptarnavimo komandos vadovas Edvinas Barkauskas taip pat džiaugiasi nusprendęs šiemet prisijungti prie hakatono ekspertų komandos. Jis pastebėjo, kad didžiausi iššūkiai komandoms buvo aiškus visuomeninės problemos suformulavimas ir ieškojimas būdų, kaip ją spręsti, MVP (mažiausios vertės produkto) sukūrimas, idėjos pristatymas, kad komisijai ji atrodytų patraukli.
„Su „Lead“ komanda sprendėme personale ir klientų aptarnavime kylančias problemas. Bandėme visa tai optimizuoti ir surasti tinkamą sprendimą. Mano kolegė netgi apsimetė įnoringu klientu, kad visa komanda galėtų suprasti, kokių klausimų gali turėti klientas, kas jam aktualu ir kas ne.
Galiausiai, ši komanda pasiryžo avantiūrai ir per naktį pakeitė savo pirminį verslo planą. Tada kartu sudėliojome MVP strategiją, o po finalinio idėjos pristatymo komisijai, ši komanda laimėjo prizą ir nusprendė savo idėją plėtoti toliau“, – pasakoja ekspertas.
Šiemet ChangeMakers‘On programa oficialiai prisijungė ir prie kultūros projekto „Kaunas 2022“. Abi organizacijos siekia efektyvių ir tvarių pokyčių lokalioje ir globalioje visuomenėje.
