Ekspertai atskleidė, kodėl I. Šimonytei laimėti nepadėjo nei „Facebook“, nei garsenybės

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ingrida Šimonytė savo prezidentinėje kampanijoje pasirinko autentiškumą prieš populiarumą, bet nesugebėjo perimti komunikacijos lyderystės ir įtikinti rinkėjų, kad šie rinkimai jai yra tikrai svarbūs ir ji gali būti šalies vadove. Ekspertai vardija ilgą priežasčių sąrašą, dėl kurių ši kandidatė pralaimėjo rinkimus.

65,86 proc. prieš 32,86 proc. G. Nausėdos naudai. Tokie galutiniai prezidento rinkimų antrojo turo rezultatai paaiškėjo pirmadienio naktį. Sociologės, „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės visiškai nenustebino G. Nausėdos pergalė. Pasak jos, sociologai jau prieš pirmą turą matė, kad G. Nausėda laimėtų rinkimus – tiek prieš I. Šimonytę, tiek prieš S. Skvernelį.

„Negalima, kad jai kas nors sutrukdė laimėti, nes buvo ribos, ką buvo galima padaryti. Didelę įtaką darė skirtumas tarp partijos kelto ir nepriklausomo kandidato vaizdo. Tai buvo vienas pagrindinių G. Nausėdos pliusų. O kitas dalykas – išlikusi nuostata, kad balsuoju „tik ne už Tėvynės sąjungos (remiamą) kandidatą“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Sociologės įsitikinimu, kandidatei nepadėjo ir tai, kad konservatorių „sunkiasvoriai“ politikai – Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius įsijungė į komunikaciją, susijusią su prezidento rinkimais, keliant klausimus apie paramą G. Nausėdai.

„Tai tikrai nepadėjo pritraukti papildomų balsų, (…) tai pamatę žmonės dar aiškiau pradėjo ją sieti su partija.(…) Bet gal jie taip sprendė savo klausimus – kaip atsivesti rinkėjus į Europos Parlamento rinkimus“, – sakė R. Ališauskienė.

Pasak sociologės, I. Šimonytės pliusas yra toks, kad ji turi susiformavusi stabilų elektoratą. Anksčiau daryti tyrimai netgi rodo, kad Vilniaus miesto mero rinkimuose ji būtų laimėjusi tiek prieš Artūrą Zuoką, tiek prieš Remigijų Šimašių greičiausiai jau pirmame rinkimų ture.

„Bet tokiu atveju TS-LKD vėl būtų neturėjusi savo kandidato. Jie paskutinį kartą turėjo Vytautą Landsbergį, o po to visą laiką paremdavo ką nors kaip nepartinį, tai irgi partijai yra negerai“, – sakė R. Ališauskienė.

Tarp priežasčių, kurios buvo palankesnės G. Nausėdai, sociologė paminėjo ir aplinkybę, kad G. Nausėda daliai rinkėjų galėjo pasirodyti kaip naujas žmogus politikoje. Taip pat apklausos rodė, kad po prezidentės moters, dabar žmonės nori prezidento vyro.

„Be to, jeigu žiūrime į palankių ir nepalankių jų vertinimų dalį, tai G. Nausėda turi dvigubai mažiau nepalankių vertinimų“, – sakė R. Ališauskienė.

Šimonytei nepasisekė perimti komunikacijos lyderystės

Komunikacijos konsultantė, ‘WOW. World of words“ įkūrėja, Neringa Bliūdžiūtė mano, kad didžiausia I. Šimonytės klaida paskutiniame etape – nesugebėjimas perimti komunikacijos lyderystės, temos lyderystės – nustatyti savo taisyklių ir diktuoti pokalbio temas.

„Buvo atsišaudoma ir puolama, o tai – ne stiprybės ženklas“, – teigė N. Bliūdžiūtė.

Komunikacijos specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad I. Šimonytė taip pat nesistengė žūtbūt plėsti savo rinkėjų bazės.

„Ji pasirinko autentiškumą prieš populiarumą – tai neįprasta politikoje, nors labai gerbtina. Tai puikiai mobilizavo jos rinkėjus pirmajam turui, bet antram turui nepakako“, – teigė N. Bliūdžiūtė.

Pasak jos, didžiausias trūkumas buvo tas, kad kandidatė ne nuo pradžių ir nepakankamai parodė, kad šie rinkimai jai yra labai svarbūs.

„Buvo labai efektyvių kalbų, jau pačiame finiše, kurios sklaidė šią abejonę, tačiau ilgą laiką buvo rodomas atsargus požiūris. Į prezidento rinkimus einama be plano B“, – teigė N. Bliūdžiūtė.

Vis dėlto komunikacijos specialistė įžvelgė ir teigiamų kampanijos aspektų.

„Bendrai paėmus, aš manau , kad I. Šimonytė savo pasirinktos rinkiminės strategijos ribose vykdė sėkmingą komunikaciją. Didžiausias pasiekimas – ji parodė, kad nepopulistinė politika turi galimybes, kas šiandieniniame Europos ir pasaulio rinkimų kontekste jai yra pasiekimas“, – teigė N. Bliūdžiūtė.

Stipriausią savo kalbą pasakė tik paskutinę akimirką

Komunikacijos agentūros „Nova media“ vadovas Arijus Katauskas atkreipė dėmesį, kad I. Šimonytę per paskutinius debatus pasakė labai stiprią kalbą. DELFI primena, kad tada ji kvietė rinkimuose balsuoti „už kandidatą“, o ne – prieš.

„Tai buvo labai stipri ir įkvepianti kalba. Mano klausimas – kur jūs buvote anksčiau? Kodėl to nebuvo anksčiau šalia tų dalykų, kurie vyko aplinkui“, – sakė A. Katauskas.

Pasak specialisto, jau iki rinkimų buvo žinoma, kad G. Nausėda buvo antras pasirinkimas visų kitų – iškritusių kandidatų rinkėjams.

„Akivaizdu, kad I. Šimonytės komandai reikėjo perimti balsus, bet mes nematėme kažko tokio. Tas klausimas su (G. Nausėdos) štabo pinigais neturėjo didesnio poveikio“, – sakė A. Katauskas.

Pasak jo, panašu, kad I. Šimonytės neturėjo strategijos, kaip pritraukti S. Skvernelio, A. Juozaičio, socialdemokratų rinkėjus, kurie įprastomis aplinkybėmis nebalsuotų už I. Šimonytę.

„Reikia pripažinti, kad Nausėda nedarė jam brangiai kainuojančių klaidų, mes matėme abiejų kandidatų plaukimą pasroviui. Mane nustebino procentai, nes tai yra jau sutriuškinimas“, – sakė A. Katauskas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

65 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Artinasi galinga stichija: Kaunui klius bene labiausiai

Iššūkis kauniečiams: ar gerai pažįsti Kauno rajoną?

Kauno muitininkų pričiuptas vyras nelegalų krovinį slėpė po šakočiais

Sutuoktiniams iš Kauno automobilių verslas apkarto - teks sumokėti daugiatūkstantinę baudą

Per žingsnį nuo stichinės nelaimės: prie Kauno situacija ypač sudėtinga

Mirtinai posūnį sumušusiam G. Konteniui priteista išmoka

Rusija keičia įvažiavimo į Karaliaučių tvarką (atnaujinta)

Oficialiai nustatyta kadenciją baigiančios D. Grybauskaitės renta

Kauniečiai sunerimę: Palemonas paskendo juoduose dūmuose

Darbymetis Kauno autobusų stotyje: po atnaujinimo tiek keleivių dar nebuvo