Atsako advokatė: ar turi teisę buvęs sutuoktinis riboti bendravimą su vaiku?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Skyrybos šiomis dienomis yra dažnas reiškinys, o dar dažniau nutraukus santuoką kyla klausimų dėl vaikų globos. „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją dėl keblios situacijos – po skyrybų vyras negali bendrauti su savo sūnumi.

„Turiu sūnų, kuris po santuokos nutraukimo gyvena su motina. Noriu matytis su sūnumi kaip įmanoma dažniau, tačiau vaiko mama man neleidžia. Neva ji augina sūnų ir aš jokių teisių neturiu į bendravimą su juo. Vaikui draudžiama bendrauti ir su mano tėvais. Ką tokiu atveju daryti?“ – Plačiau pasakoja skaitytojas.

Į klausimą atsako advokatė Raimonda Lazauskienė:

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, atskirai gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.

Įstatymuose yra įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Tuo atveju, jei vaiko vieno iš tėvų teisė ir pareiga auklėti bei prižiūrėti vaikus yra pažeidžiama kliudant bendrauti su vaikais, jis turi teisę kreiptis į vaikų gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių su prašymu išaiškinti kitam iš tėvų teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios (dėl kliudymo bendrauti su vaikais).

Tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaikais tvarkos, vaiko teisių apsaugos specialistai organizuoja pokalbį su tėvais, juos konsultuoja, orientuoja tėvus į vaiko poreikių bendrauti su abiem tėvais supratimą, siūlo kreiptis konsultacijų į psichologą, organizuoja bendrus tėvų susitikimus, tiria situaciją šeimoje (bendrauja su šeimos nariais, pedagogais, medikais), tarpininkauja sudarant laikiną bendravimo tvarką tėvų tarpusavio sutarimu, informuoja apie galimas teisines priemones.

Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidinėja vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi.

Atitinkamai nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, teismas turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio atskirai nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.

Visais atvejais bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu: kaunas@kasvyksta.lt.

Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galima rasti ir advokatų kontoros interneto svetainėje.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaune projektuotojų išmonei ribų nėra: šviesoforą užstatė ženklais

Ralyje „Aplink Lietuvą 2019“ prezidento taurę iškovojo ekipažas iš Kauno

Paaiškėjo, kada Kauno žvėriui tikimasi suteikti kūną

10 gražiausių žalgiriečių epizodų draugiškose rungtynėse

Į „Romuvą “ sugrįžta tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Atsako advokatė: ar už pertraukas darbo metu gali būti mokamas atlyginimas?

Sprendimą apskundusi Mongolo našlė iš H. Daktaro nieko nepešė

Tarptautinis šokių festivalis „Aura“ perrašys mišių tradicijas

„BMW“ savininkams Kaune atėjo juodos dienos

I. Šimonytė neteko ilgus metus sirgusios mamos