Staigmena po rinkimų nakties: Karo muziejaus skulptūroms užrištos akys | Kas vyksta Kaune

Staigmena po rinkimų nakties: Karo muziejaus skulptūroms užrištos akys

Organizatorių nuotr.

Prezidento rinkimų naktį, kai galutinai paaiškėjo, kad naujuoju šalies vadovu išrinktas Gitanas Nausėda, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje baltais raiščiais užrištos akys Tautos garbės alėjoje stūksantiems Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjams.

Pirmadienio rytą Kauno centre miestečiai išvydo neįprastą reginį – baltais raiščiais užrištas keturiolikos Pirmosios Respublikos laikotarpiu valstybės pagrindą kūrusių asmenybių skulptūrų-biustų akis. Šią meninę provokaciją „Plačiai užrištos akys“ šalia Vienybės aikštės sumanė ir įgyvendino menininkė ir komunikatorė kaunietė Indrė Grikšaitė ir rinkodaros specialistas Marius Šumanas, rašoma pranešime spaudai.

„Šia akcija visų pirma siekiame parodyti, kad menas turi tarnauti idėjoms, negali būti apolitiškas ir išeksponuotas vien muziejuose. Privalome rekonstruoti ir tęsti tai, dėl ko šie ir kiti lietuviai kūrė, dirbo ir mirė. Tai yra visų mūsų kolektyvinė atsakomybė – būti politiškai aktyviais ir kalbėti apie visuomenės skaudulius – socialinę atskirtį, diskriminaciją dėl lyties, seksualinės tapatybės, tautybės ir kita“, – teigia akcijos autorė Indrė Grikšaitė.

Kauno menininkų bendruomenė ne pirmą kartą naudoja skulptūras, kaip raiškos priemonę, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kultūrinius ir socialinius reiškinius.

Karo muziejaus kiemelyje prieš keletą metų Kauno bienalės metu virš Laisvės paminklo buvo įrengta Tatzu Nishi instaliacija „Laisvė. 2017”. Taip pat, visai neseniai menininkas Vytenis Jakas Vytauto Didžiojo statulą instaliavo balta vėliava, kuris 2017 metai čia pat sukūrė performansą „(NE) Žinojimas”. Šį kartą akys užrištos Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus ir kitoms kiemelyje esančios skulptūroms.

Akcijos sumanytojai įsitikinę, kad jų mintys gali paskatinti ir kitus menininkus labiau domėtis politika, įsitraukti į visuomeninius procesus, kelti skaudžias problemas, skatinti diskusijas, provokuoti. „Pasigendu politinėje erdvėje gilesnės minties, intelekto, vienybės ir idėjų. Procesai vyksta labai lėtai, viskas tarsi sustabarėję, menas ir kultūra gali ir turi daryti poveikį, nebūti vien pramoga, kaip yra nutikę“, – sako I. Grikšaitė. Moteris taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp Nepriklausomybės akto signatarų Kaune nėra nei vienos moters politikės, o LR Prezidento rinkimų kontekste tampa svarbu kalbėti apie tai, kokie vis dar gajūs yra lytiškumo stereotipai, kurie priešina visuomenę ir trukdo jos raidai.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA