Kauno parkai tada ir dabar: istorija siekia XIX amžių

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuolyno parkai.

Pirmasis parkas – XIX a. pabaigoje

Vytauto parko alėja, 1961 m. // Stanislovas Lukošius, Kauno miesto muziejaus nuotr.

Pirmuoju Kauno miesto parku, pasak M. Balkaus, galima laikyti Vytauto parką, kurio istorija prasidėjo 1871 m. Tada buvo įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. Anuomet jame pastatytas medinis paviljonas, estrada, sūpuoklės. Praėjus metams po parko įkūrimo, jame buvo surengtas Rusijos imperatoriaus Petro I gimimo 200-ųjų metinių minėjimas. Šio valdovo garbei vietovę imta vadinti Petro kalnu (Petrovka, Petrovskaja gora).

Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo N. Zubovo. 1889 m. gaisras sunaikino medinį parko paviljoną. Sodininkų draugija 1900 m. pastatė mūrinį paviljoną ir pradėjo jį nuomoti. Tuomet ten įsikūrė kortų klubas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Istoriškai viena svarbiausių datų šio parko istorijoje – 1919-ieji, kai parkui buvo suteiktas Vytauto vardas. Jame tuomet jau pradėtos įrenginėti teniso aikštelės, o 1921 m. atsirado ir pirmoji krepšinio aikštelė. Šie metai ir žymi naująją parko veiklos istoriją, kai didžiulė žalioji miesto teritorija tapo ne tik pasivaikščiojimų vieta, bet ir aktyvaus poilsio zona.

Nuo 1923 m. parką išsinuomojo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, vasaros sezono metu juo naudojosi ir „Dainos“ draugija. 1933 m. Vytauto parką dešimčiai metų išsinuomojusi Šaulių Sąjunga ėmėsi rimtų tvarkymo darbų: suremontavo centrinį paviljoną, sutaisė laiptelius, padarė daugiau įėjimų.

Apie 1950-uosius parke buvo įrengta sporto salė, žaidimų kambarys, šaudykla. Po kiek daugiau nei dešimtmečio parke vėl daugėjo pramogų – pastatyti keli atrakcionai: apžvalgos ratas, viražiniai lėktuvai, supynės. 1970 m. įrengta ir lauko estrada.

Paviljonas Vytauto parke, 1961 m. // Stanislovas Lukošius, Kauno miesto muziejaus nuotr.

Su atkurta Lietuvos nepriklausomybe Vytauto parkui prasidėjo sunkūs laikai. 1992 m. Vytauto parką valdžiusi įmonė „Vytauto parkas“ buvo privatizuota. Keitėsi darbuotojai, pradėjo kilti atrakcionų kainos, parkas ėmė „senti“.

Vytauto parke esantys statiniai priklauso keliems savininkams, o paties parko būklė šiuo metu ne pati geriausia. Šiuo metu parkas jau ruošiamas rekonstrukcijos darbams.

Ąžuolyne ganėsi karvės

Tarpukariu miesto parku tapo ir Žaliakalnio ąžuolynas. Iki XX a. 3 deš. pabaigos, pasak M. Balkaus, Žaliakalnio ąžuolyne dar buvo ganomi gyvuliai. Galvijus iškėlus į kitas vietas, Ąžuolyne buvo nutiesti pirmieji takeliai, o 1935 m. Ąžuolynas nusausintas ir perplanuotas anglišku stiliumi, sudarant lenktų linijų takelius. Nuo XX a. vidurio Ąžuolyno parkas buvo tvarkomas pagal V. Zubovo ir T. Šešelgienės projektus.

1958 m. Ąžuolynas paskelbtas valstybės saugomu parku. Jame buvo pastatyta ir nemažai skulptūrų. 1986 m. Kauno Ąžuolynas buvo paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Dėl itin retų vabzdžių populiacijos (Ąžuolyne aptiktas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita)) Ąžuolynas priskirtas Europos gamtai svarbių teritorijų tinklui „Natura 2000“. 2006 m. Kauno ąžuolyno parkas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Ąžuolynas ties A. Mickevičiaus slėniu, 1885-1895 m. // Vaclovas Zatorskis, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Kauno Ąžuolynas yra jaukus gamtos kampelis, teikiantis kauniečiams ir miesto svečiams poilsį ir atgaivą nuo miesto šurmulio. Šiuo metu išlikęs 78 ha pagrindinis Ąžuolyno parkas Žaliakalnyje ir dar apie 40 ha ąžuolynas Aukštuosiuose Šančiuose.

Kauno savivaldybės vizijose – visų miesto parkų atnaujinimas

Pasak M. Balkaus, kadaise dabartinėje Kauno teritorijoje buvo ir daugiau gražių parkų, tačiau jie buvo privatūs ir priklausė dvarų sodyboms. Tokie buvo Marvos, Linkuvos, Romainių, Sargėnų dvarų parkai. Dabar daugelio jų teritorijos apleistos.

Didžioji dalis dabar naudojamų parkų Kaune buvo įkurti sovietmečiu, daugiabučių rajonuose. Beveik visą nepriklausomybės laikotarpį parkai buvo mažai tvarkomi, todėl jų būklė buvo gana prasta.

Dabar parkų tvarkymo darbai įgauna pagreitį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Arnoldas Bukelis paklaustas, kokie darbai numatyti 2019-iems metams, kalbėjo optimistiškai.

„Praėjusiais metais buvo užbaigti Dainavos ir Kalniečių parkų rekonstrukcijos darbai. Tai buvo pirmi Nepriklausomybės laikotarpiu iš esmės atnaujinti, šiuolaikiški parkai Kaune. Be to, pernai buvo pradėta Santakos, Draugystės ir Santarvės parkų rekonstrukcija, kuri bus užbaigta šiemet. Planuojama, kad šiais metais darbai bus pradėti Ąžuolyno ir Gričiupio, o kitais metais – Neries krantinės, Naugardiškių parkuose ir Aukštųjų Šančių ąžuolyne. Miesto planas labai konkretus – per kelerius metus atnaujinti absoliučiai visus Kauno parkus. Kauniečiai kviečiami leisti laiką, dalyvauti renginiuose, išnaudoti atnaujintą parkų erdvę laisvalaikio ir sporto veikloms vykdyti“, – sakė savivaldybės atstovas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Skaitytojai: rekonstruotoje „Megoje“ krenta lubos?

Pakaunės krašte žavūs miesteliai ir nepakartojamas gamtos grožis

Šilumą kol kas teks pamiršti: šalnos darysis vis įžūlesnės

Kelininkai Kaune asfaltą kloja tiesiai į balą (video)

K. Brazauskienė atsivėrė: papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę

B. Brazdžionio archyvas parduodamas už 2,5 mln. JAV dolerių

Liberalų sąjudis Kaune išsirinko naują pirmininkę

Savanoriai tvarkėsi net 10 Kauno vietų aplink Nerį ir Nemuną

Per trisdešimt metų pirmąkart legaliai atverta „Britanikos“ apžvalgos aikštelė

Uždarytas dešimtmečius Kaune veikęs naktinis baras: ėjo atsisveikinti su gėlėmis ir ašaromis