Gitanas Nausėda turi platesnį rinkėjų ratą, o Ingridos Šimonytės rinkėjai yra labiau mobilizuoti. Pergalė labai priklausys nuo rinkimų aktyvumo, ir galbūt net paskutinę akimirką išaiškėjusių svarbių dalykų, teigia ekspertai.
Kol kas tendencijos yra labiau palankios G. Nausėdai. „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad jis buvo pirmas didesniame skaičiuje savivaldybių, o I. Šimonytė turėjo didelį rezervą užsienyje balsuojančių asmenų balsų.
„Bet dabar be referendumo jiems yra nelabai daug motyvo dalyvauti. Jų turėtų dalyvauti mažiau“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš pirmą rinkimų turą atliktos apklausos rodo, kad kitų kandidatų, kurie nepateko į antrą turą, šalininkai kaip antrą pasirinkimą dažniau rinkosi G. Nausėdą negu I. Šimonytę.
„Viskas labai priklauso nuo aktyvumo. I. Šimonytės rinkėjai yra labiau mobilizuoti, labiau užsivedę žmonės. G. Nausėda buvo toks „geras pasirinkimas“, bet nebuvo toks, kad „aš už jį kryžium gulčiau“. I. Šimonytės rinkėjas – toks, kuris mąstė „jeigu reiks tai pakelsiu visą savo kaimą“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Prasidėjo agresyvesnė kampanija
Sociologė pastebėjo, kad paskutinę savaitę rinkimų kampanijai tapus agresyvesne, žmonės I. Šimonytę pradėjo labiau tapatinti su partija.
„O tai šiek tiek mobilizuoja tuos žmonės, kuriems būtent ta partija nepatinka. Tai gali suaktyvinti G. Nausėdos rinkėjus, kurie būtų tingėję eiti į antrą turą – nes „abu geri, ir nieko blogo Lietuvai nebus“.
„Prasidėjus poliarizavimui – Tėvynės sąjunga, ar ne ne Tėvynės sąjunga, gali ateiti ir pakankamai G. Nausėdos šalininkų“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė nebuvo tikra, ar padės I. Šimonytei klausimų apie G. Nausėdos kampanijos finansavimą akcentavimas.
„Yra klausimas, ar nebus panašiai kaip su R. Karbauskio gąsdinimais, kur arba nesuveikė arba suveikė priešingai. I. Šimonytei pagalbos šiuo metu nereikia. Žmonės, kurie nori už ją balsuoti, jie yra įtikinti. O tai, kad labai ryškiai pradėjo partijos pirmieji numeriai kalbėti, žinoma jie aktyvina savo elektoratus į EP rinkimus, bet klausimas – ar jie nedaro I. Šimonytei meškos paslaugos“, – sakė R. Ališauskienė.
Ji nemano, kad tokio tipo diskusijos, kaip vyksta dabar galėtų kažką pakeisti paskutiniu momentu.
„Tai turėtų būti kažkas tokio, kas visuomenei yra labai aktualu. Nėra tokių gąsdinimų, kad kažkas kažką pavogė, yra bendras pasispardymas, kur žmonės mato, kad tai yra kovos dalis. Bet ,jei tai būtų kažkas tokio, kas visuomenei labai aktualu, arba parodytų, kad vienas ar kitas kandidatas labai nesąžiningas – visai ne toks, kokį save rodo, tas veiktų“, – sakė R. Ališauskienė.
Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. Andrius Šuminas neįžvelgė, kad kuris nors iš dviejų kandidatų labai stipriai lyderiautų viešųjų ryšių prasme.
„Abu bando daryti įtaką viešajam diskursui, kelti sau palankias temas, atakuoti arba bandyti atakuoti tiesiogiai arba netiesiogiai savo konkurentus, ir daugiau arba mažiau jie atrodo apylygiai“, – sakė politinę komunikaciją tyrinėjantis mokslininkas.
Jo nestebina tai, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra daug neigiamo turinio informacijos.
„Kai mes kalbame apie antrą turą, ir lieka du kandidatai, tai pasidaro labai patogu negatyviai komunikacijai, nes kandidatų tikslas – atmušti rinkėjus nuo savo oponento. Pirmajame ture, jei atmuši nuo ko nors, tai nebūtinai tie rinkėjai balsuos už tave. Antrame ture viskas supaprastėja. Yra du priešininkai, ir ta negatyvi komunikacija gali būti labai geru ginklu“, – sakė A. Šuminas.
Pasak jo, to negatyvumo būtų net dar daugiau, jeigu kovotų kardinaliai skirtingų pažiūrų atstovai.
„Dabar tiesiog bandoma pastatyti konkurentą į nepatogią padėtį ,metant kaltinimus dėl lėšų arba priklausomybių, atstovavimo kažkam, bet tai nėra sunkiasvorė rinkiminė artilerija“, – sakė A. Šuminas.
Sunkiasvorė artilerija prezidento rinkimuose, pasak kandidato, yra tada, kai metamasi į kažkokius asmeninius dalykus, traukiami praeities dalykai – pasisakymai, kažkada padaryti sprendimai.
„Tai būtų labiau amerikietiškas variantas. Amerikos prezidento rinkimų kampanijose tenka dažnai tai matyti“, – sakė A. Šuminas.
Daugiau laimėjo nuėjęs susitikti
Kandidatams šią savaitę teko rinktis, kaip elgtis gavus „valstiečių žaliųjų“ kvietimą atvykti į frakcijos posėdį. G. Nausėda nuvyko, o I. Šimonytė atsakė į pateiktus klausimus raštu.
Žvelgiant iš viešųjų ryšių perspektyvos, pasak specialisto, susitikimas buvo teisingesnis sprendimas.
„Abiem kandidatams reikia bandyti perimti į antrą turą nepatekusių kandidatų balsus. Tas atėjimas ir susitikimas, (nors ir deklaruojant, kad paramos neprašo) buvo teigiamas signalas tiems, kurie balsavo už S. Skvernelį, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą“, – sakė A. Šuminas.
Laikas traukti tūzus
Pasak politinės komunikacijos eksperto, dabar jau, iki rinkimų likus mažai laiko, didelę įtaką apsisprendimui galėtų padaryti nebent kažkokie labai ryškūs dalykai.
„Liko dvi dienos, ir turi būti paruošti keli tūzai kortų kaladėje, kurie būtų išmesti paskutinę dieną, kad čia būtų padaryta ženkli įtaka apsisprendimui“, – sakė A. Šuminas.
Pasak jo, siekiant pritraukti savo rinkėjus prie urnų paprastai paskutinėmis dienomis jau išnaudojamos visos įmanomos priemonės.
„Mes turime paskutines dienas, ir čia yra penktadienio efektas. Jis gali būti labai stiprus. Sakykime 2003 m . rinkimų atveju, kai Rolandas Paksas išmetė kozirius, išėjo „Vakaro žinių“ numeris, ir ten paleisti gandai apie prastą Valdo Adamkaus sveikatą. Jie ir suveikė.
Jei išmeti kažkokią labai stiprią žinutę paskutinę dieną, konkurentas nebeturi laiko atsakyti. Klausimas, ar kandidatai turi pasiruošę kažkokias atakas. Įdomus net paskutinių debatų penktadienio vakarą vakaras“, – sakė A. Šuminas.
G. Nausėda – universalesnis
Pasak specialisto, kol kas atrodo, kad G. Nausėda yra labiau priimtinas platesniam ratui rinkėjų.
„I. Šimonytė save pozicionavo kaip liberalių pažiūrų, išreiškiančią savo poziciją visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamais klausimais, aiškiai deklaruojančią pozicijas.
G. Nausėda visą laiką bandė įtikti platesniam rinkėjui, ir vengdavo atsakinėti į dviprasmiškus klausimus. Dėl to jis yra patrauklesnis platesniam visuomenės ratui. Kai labai aiškiai deklaruoji savo kažkokius įsitikinimus ir pažiūras, tada natūralu, kad tavo patrauklumo ribos pasidaro mažesnės“, – sakė A. Šuminas.
Pasak specialisto, I. Šimonytės privalumas yra jos charizma.
„Ji yra paprasta, šilta, natūraliai bendraujanti – ne tai, kad būtų prisiėmusi kažkokią pozą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji traukia jaunus žmones, kurie „serga“ už ją. Problema, kad galutinei pergalei reikia pritraukti labai platų elektoratą, labai skirtingus rinkėjus. Tas nėra I. Šimonytės koziris“, – sakė A. Šuminas.
Pasak jo, G. Nausėda žmonėms atrodo prezidentiškai, jos vengė aiškiai deklaruoti pozicijas, palikdamas galimybę kiekvienam žmogui įsistatyti reikšmes patiems sau.
„Tai yra gerokai talpesnis kandidatas, kuris turinio prasme yra tuštesnis nei I. Šimonytė, bet šiuo atveju kiekvienas rinkėjas gali tą turinį užsipildyti pagal save . Dar ir laikysena, išvaizda daro įtakos, prideda solidumo“, – sakė A. Šuminas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
