Ekonomistas P. Kunčinas: „Turime planą, kaip įmagnetinti Kauną, kad jis trauktų sugrįžti“

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Artėjanti Europos Parlamento rinkimų finišo tiesioji daugeliui taps nelengvu uždaviniu apsisprendžiant, už ką atiduoti savo balsą. Rotušės aikštėje didžiulį ženklą išdėlioję visuomeninio judėjimo „Lemiamas šuolis“ nariai kviečia kauniečius keisti ligšiolinę kryptį ir drauge atlikti stiprų šuolį aukštyn. Komandos lyderis Paulius Kunčinas įsitikinęs, kad jo siūlomi sprendimai gali turėti lemiamos reikšmės ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.

Balsavimo biuleteniuose 6 numeriu pažymėto rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ iniciatorius P. Kunčinas turi konkretų veiksmų planą, kuris, anot jo, padėtų ne tik efektyviai stabdyti emigraciją, bet ir skatintų žmones sugrįžti. Ne mažiau svarbus prioritetas – suvaldyti talentų nutekėjimą iš mūsų šalies ir sudaryti sąlygas jiems sėkmingai dirbti Lietuvoje.

Europos talentų stabilumo programa

„Žmonės, jų žinios ir gebėjimai – didžiausia Lietuvos vertybė. Čia nėra naftos ar kitų išteklių, todėl privalome puoselėti tai, ką turime brangiausio. Be žmonių savo valstybėje gerovės nesukursime. Nuo to neatsiejama ir ateities ekonomika. Todėl laikas liautis investavus vien tik į asfaltą ir trinkeles – metas atsigręžti į mūsų piliečius“, – teigia jau kelis dešimtmečius Europos ir Azijos šalių vyriausybes konsultuojantis ekonomistas.

P. Kunčinas / Organizatorių nuotr.

Oksfordo universitete filosofiją, politiką ir ekonomiką studijavęs P. Kunčinas į Lietuvą sugrįžo tikėdamas, kad jo ilgametė tarptautinė patirtis bei kompetencijos padės siekiant pokyčių europiniu lygiu. Dirbdamas Europos Parlamente jis ketina įgyvendinti savo parengtą Europos talentų stabilumo programą.

Savo ambiciją pašnekovas vaizdžiai iliustruoja šūkiu: „Kai kiti siūlo šliaužti, mes siūlome šuolį.“

Vengia tuščių pažadų

„Teko išgirsti nuomonių, esą emigracija jau mažai kam rūpi, o dauguma linkę matyti tik teigiamą jos pusę. Bet pasakykite tai ištuštėjusiuose Lietuvos miesteliuose. Kai pradedi žvelgti plačiau, supranti, kad tai ypač svarbu net ir didmiesčiams. Jei tau nerūpi, vadinasi, tu negalvoji apie ateitį ir gyveni tik šia diena. Toks mąstymas priveda prie kraštutinumų – arba tau gerai, arba labai blogai. Užklupus krizei, pamatysi, jog esi visiškai tam nepasiruošęs. Emigracija išties yra didelė problema, bet ji įveikiama“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, talentų ir darbo jėgos migracijos klausimas aktualus visoms Europos Sąjungos valstybėms, todėl europarlamentarai čia turi nedelsiant ieškoti bendro sutarimo. Antraip šalys ir toliau neteks žmonių, o kartu su jais ir pinigų.

„Tai tarsi prakirsta vena, reiškianti mirtiną nukraujavimą. Tu privalai pirmiausia jį bent sustabdyti. Nevalia riboti žmonių laisvės, bet turime parodyti jiems, jog čia irgi yra galimybių. Kad ir kiek tai mėginčiau įkalti, inercinis pasipriešinimas vis dar yra didelis. Neslėpsiu, kad tenka išgirsti priešiškų reakcijų, esą pats buvau daug metų išvažiavęs iš Lietuvos, o dabar grįžęs bandau kažką aiškinti. Tačiau aš ir grįžau tam, kad visą sukauptą patirtį, žinias panaudočiau savo šalies žmonių gerovei kurti.

Ir net jei kažką tas kalbėjimas erzina, vis tiek neketinu nusileisti iki kitų politikų lygio ir užsiimti demagogijomis apie kelis kartus didesnes pensijas ar kitus populistinius pažadus. Juk tai reikštų valstybės bankrotą. Tad neketinu kalbėti apie utopines idėjas, kurių neįmanoma įgyvendinti. Mūsų politikai nejaučia atsakomybės už savo žodžius, todėl jiems lengva svaičioti tai, ko vėliau neištesės. Mūsų komanda neturi partinio palaikymo, bet turi aiškias idėjas ir planą joms įgyvendinti. Kad žmonės grįžtų, reikia ne tuščių kalbų – būtina realiomis priemonėmis „įmagnetinti“ tiek Kauną, tiek kitus miestus, kad žmones natūraliai ir pagrįstai trauktų čia grįžti.“

Orientuota į ateitį

„Lemiamas šuolis“ Europos talentų stabilumo programoje siūlo įdiegti mechanizmą, kuris veiktų lyg savotiškas draudimo polisas. Tai apsaugos priemonė, kuri užtikrins, kad su didele gyventojų emigracija susiduriančios valstybės gautų nustatyto dydžio finansinę paramą gerai apmokamoms darbo vietoms subsidijuiti. Pavyzdžiui, jei dėl prasto derliaus ūkininkai sulaukia kompensacijų, atitinkamai gali būti padedama ir su iššūkiais susiduriančiam verslui.

„Mano misija Europos Parlamente – įtikinti vokiečius, o vėliau ir kitus didžiuosius partnerius, kad mums reikia finansinio instrumento, kuris padėtų apsaugoti darbo vietas čia, Lietuvoje. Krizės atveju turi veikti išmokų iš Europos draudimo fondo sistema, nukreipta į darbo rinką. Ir tai yra mechanizmas, orientuotas į ateitį, o ne į praeitį, todėl čia nėra kompensacija, – aiškina P. Kunčinas ir čia pat pristato, kaip toks principas pasiteisintų realybėje. – Tai veiktų kaip ir bet kuris draudimas — civilinės atsakomybės ar būsto nuo nuostolių. Visos Europos Sąjungos narės moka įnašus į Europos talentų stabilumo mechanizmo fondą. Sutariame, kokiam kiekiui žmonių emigravus skelbiame draudiminį įvykį ir valstybė pradeda gauti išmokas, kurios nukreipiamos skatinti aukštos vertės darbo vietų kūrimą.“

P. Kunčinas / Organizatorių nuotr.

P. Kunčinas manytų, kad toleruotina riba gali būti apie 0,5 proc. Lietuvos atveju ji siektų apie 15 tūkst. gyventojų. Tačiau įgyvendinimo etape tai būtų atskiras derybų klausimas.
Verta pažymėti, kad tai nėra ilgalaikis kokių nors pramonės šakų subsidijavimas. Maksimalus siūlomas laikas – iki 12 mėnesių, kol rinka atgautų pusiausvyrą.

Potencialas Kauno proveržiui

„Lemiamo šuolio“ įkūrėjas pastebi, kad šiai dienai ES fondų parama nepakankamai orientuota į produktyvumo augimą, kuriam tiesioginę įtaką turi aukštos pridėtinės vertės darbo vietos. Todėl vietoj to, kad nukreipti lėšas į neperspektyvias sritis ir išimtinai finansuoti infrastruktūrą, jis siūlo pagaliau investuoti į pačius žmones. Ekonomistas neabejoja, jog būtent čia slypi viena didžiausių ES konkurencingumo problemų, kurią išvien turi spręsti visos ES valstybės narės.

„Paprasčiau tariant, mums reikia sukurti ir išlaikyti darbo vietas, o gražius parkus ir skverus jau įsirengsime patys už savo pinigus. Todėl svarbu yra kapitalas, žinios ir žmogus, nes šuolio be žmonių nebus. Tik tokiu būdu pragyvenimo lygis Lietuvoje gali sparčiau artėti prie Europos Sąjungos vidurkio. Kaunas aiškiai demonstruoja turintis didžiulį potencialą, puikias perspektyvas tapti galingu regionų lyderiu ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Neatsilikti bando ir kiti didieji miestai. Turime suteikti tam postūmį ir pagaliau atlikti kokybinį proveržį, nes stoviniuoti vietoje jau nebėra kada“, – pabrėžia P. Kunčinas.

Akcentuodamas Kauno privalumus, jis išskiria čia esančią verslo bei akademinę aplinką, gilias tradicijas turinčius technologijų ir medicinos mokslus, kurių sinergija ateityje gali tapti vienu pagrindinių variklių, vežančių tvarios XXI amžiaus šalies ekonomikos link.

Politinė reklama apmokėta iš „Lemiamas šuolis“ rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 2019/05/08 –PK/LŠ.

8 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Artinasi galinga stichija: Kaunui klius bene labiausiai

Iššūkis kauniečiams: ar gerai pažįsti Kauno rajoną?

Kauno muitininkų pričiuptas vyras nelegalų krovinį slėpė po šakočiais

Sutuoktiniams iš Kauno automobilių verslas apkarto - teks sumokėti daugiatūkstantinę baudą

Per žingsnį nuo stichinės nelaimės: prie Kauno situacija ypač sudėtinga

Mirtinai posūnį sumušusiam G. Konteniui priteista išmoka

Rusija keičia įvažiavimo į Karaliaučių tvarką (atnaujinta)

Oficialiai nustatyta kadenciją baigiančios D. Grybauskaitės renta

Kauniečiai sunerimę: Palemonas paskendo juoduose dūmuose

Darbymetis Kauno autobusų stotyje: po atnaujinimo tiek keleivių dar nebuvo