V. Baumila papasakojo apie „Eurovizijos“ užkulisius: įvardijo, kodėl J. Veklenko nepasisekė

DELFI nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Praūžus ketvirtadienio antrajam „Eurovizijos“ pusfinaliui ir paaiškėjus, kad Lietuvos atstovas Jurijus Veklenko nepateko į konkurso finalą, surengta speciali tiesioginė transliacija, kurioje buvo aptarti karščiausi rezultatai, dalyvių klaidos ir stipriosios pusės. O svarbiausias klausimas buvo, kas lėmė, jog Jurijui konkursas baigėsi vos tik prasidėjęs…

Studijoje apsilankė du svečiai – komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis ir puikiai „Eurovizijos“ virtuvę išmanantis dainininkas Vaidas Baumila. Taip pat buvo susisiekta su DELFI žurnaliste Tel Avive, kuri pakomentavo ten vyraujančias nuotaikas, žiūrovai galėjo matyti paties Jurijaus interviu, darytą iškart po žinios, jog jo apdainuojamiems liūtams konkurso gerbėjų širdžių užkariauti nepavyko.

„Vienais metais pasiseka, kitais nepasiseka – niekada nežinosi, ko reikia „Eurovizijai“. Eidamas puikiai žinojau tai, tačiau vis tiek esu patenkintas savo pasiekimais. Atėjau iki didžiosios scenos, nesudrebėjo balsas, kojos bei rankos. Pasirodžiau taip, kad man pačiam yra negėda“, – pokalbio metu sakė J. Veklenko.

Po Jurijaus interviu pokalbį su svečiais pradėjome nuo itin skirtingų atsiliepimų viešojoje erdvėje sulaukusio Lietuvos atstovo pasirodymo aptarimo.

„Aš manau, kad Jurijus sudainavo tikrai puikiai, viskas buvo gerai. Jis atidavė visas jėgas ir padarė viską tinkamai, ačiū jam už tai. Tikrai nėra jokios gėdos, su juos viskas yra gerai. Tačiau bendrame, mirgu margu, kontekste, mes gal kiek nublankome. Techniškai pasirodymas galėjo būti kiek stipresnis, nes paties efekto pritrūko, – su šypsena kalbėjo S. Vaitulionis.

– Žinoma, ne visada mirgu margu lemia sėkmę. Tai įrodo ir Salvadoro Sobralio atvejis, kai tiesiog atėjo vaikinas, sudainavo ir nusinešė laurus. Kartais kuklumas gali atnešti ir sėkmę, tačiau šį kartą taip nebuvo. Iš dešimties balų, Jurijus, manau, buvo vertas 9, o bendras vaizdas – 6.“

„Tai buvo geras pasirodymas, jis išpildė viską nuo A iki Z, kaip ir buvo planuota. Padarė lygiai tokį patį pasirodymą, už kurį lietuviai balsavo ir tokį tą pasirodymą pasiuntė į „Euroviziją“. Tai nieko per daug jau nebuvo galima tikėtis. Mano, kaip atlikėjo, požiūriu, pasirodymas buvo tikrai geras vokaliai. Scenoje jis jautėsi gerai, šypsena bandė nukilinti visus „Eurovizijos“ žiūrovus. Manau, jam pavyko, ką daugiau galima pasakyti“, – kalbėjo V. Baumila.

Laidos svečiai svarstė, kad sunku pasakyti, kaip ir ką buvo galima padaryti geriau, kuomet viskas jau pasibaigė ir nieko nepakeisi. Tačiau akivaizdu, jog lietuviams koją dažnai pakiša ne vokalas ar pati daina, bet nedidelis biudžetas.

„Eurovizijoje“ 500 eurų nieko nepakeis, bet keliasdešimt tūkstančių eurų pakeistų daug ką. Ties tuo ir reikėtų užbraukti visą šią diskusiją. Man pikta šiek tiek ant „Eurovizijos“ organizatorių. Tas jų noras uždirbti iš kiekvieno dūmo ar lemputės uždegtos… Šis konkursas jau seniai tapo verslu, o ne nacionalumo demonstravimo vieta. Organizatoriai iš to užsidirba milžiniškus pinigus, – užsidegęs kalbėjo V. Baumila.

– Jurijaus pasirodymas buvo blankus. Pats blankiausias antrame pusfinalyje, dėl sceninio sprendimo. Čia mūsų organizatoriai nėra kalti, tiesiog nėra biudžeto. Negalime kaltinti ir valstybinio kanalo, kad neskyrė biudžeto. Pavyzdžiui, vieno dūmų kamuolio kaina siekia 10 tūkst. eurų, kas toje pačioje nacionalinėje televizijoje nieko nekainuoja.“

Lietuvos pasirodymas „Eurovizijoje“ baigtas: J. Veklenko neperžengė pusfinalio barjero 27 nuotr.

„Mūsų teatralų ten nereikia ir mūsų režisierių ten nereikia. Jie turi savo. Dažniausiai tai yra švedų kompanija, kuri atsakinga už visus LED ekranus, už visą režisūrinį sprendimą, kuris pasirodo ekrane. Lietuviai ir kiekviena delegacija gali siųsti pasiūlymus, į kuriuos galbūt atsižvelgs režisieriai. Švedai visuomet turi didelį biudžetą ir po jų visuomet sunku pasirodyti. Šiemet švedas buvo Jurijus numeris du, tik su dideliu biudžetu“, – minėjo pats eurovizinę sceną išbandęs dainininkas.

Pašnekovai svarstė, jog šiemet Jurijaus reklamavimui taip pat nebuvo skiriama pinigų. Todėl jis neorganizavo turų per Europą, nevežė suvenyrų, nefilmavo savo dainos vaizdo klipo.

„Jis galėjo eiti reklamuotis kokiu nors skandalu. Tačiau Jurijus nėra tas žmogus, kuris darytų tokius dalykus. Šiemet buvo bandoma pasinaudoti atlikėjo žavesiu ir išvaizda. Tačiau „Eurovizijoje“ tokių yra daug“, – pasakojo V. Baumila.

„Savo atstovus pakišame po tanku, nes iš jų reikalaujama labai daug, komentarai taip pat kelia spaudimą. Iš tiesų, pati LRT bei valstybė turėtų pagalvoti apie biudžetą, kurį skirs atlikėjui, nes čia tas pats, kaip išsiųsti žveją be meškerės žvejoti, negi rankomis gaudysi tą žuvį?“ – svarstė S. Vaitulionis.

Vaidas atviravo, kad atlikėjai važiuoja į „Euroviziją“ žinodami, jog tai viso labo puiki reklama ir po to kelerius metus turės daugiau koncertų bei pasirodymų. Kitaip tariant, po šio projekto galima nemažai užsidirbti ir užsitikrinti karjeros šuolį.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

31 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Perspėjimas paspirtukų vairuotojams: toliau elgiantis pavojingai - keis eismo taisykles

Rudens orai nenustoja stebinti: po šalnos naktį – 20 laipsnių šiluma

Žalių rodyklių prie „Akropolio” pasigedę vairuotojai: kada užbaigs pradėtą darbą?

Sprendimas Kauno darželyje tėvus privertė sunerimti: pasirinko pigiausią variantą?

Senamiestyje atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui

Tarptautinę dieną be automobilio viešasis transportas Kaune veš nemokamai

Minia gerbėjų plūdo susitikti su „Žalgirio“ krepšininkais

Kauno vairuotojai juokiasi: pasiklydo (papildyta)

Kauno klinikų medikė: nuo šio sindromo kas penktas kūdikis miršta

Kaunietei K. Brazauskienei diagnozuotas trečios stadijos vėžys