Pagrindinis su miesto gimtadienio sujungtų Hanzos dienų akcentas, be abejo – greta Kauno pilies įsikūręs viduramžių riterių, amatininkų ir pirklių miestelis. Čia šeštadienį pasižiūrėti kvapą gniaužiančių kovų ir patys išmėginti senovinius ginklus plūdo minios smalsuolių.
Ko gero, svarbiausias ir įdomiausias iš šeštadienį viduramžių miestelį užliejusių renginių buvo XII-asis tarptautinis Kunigaikščio Vaidoto vardo riterių turnyras, vykęs keturiais pogrupiais nuo ankstyvos popietės iki vakaro.
Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, pirmą kartą 2008-aisiais Trakuose surengtas turnyras nuo 2012-ųjų perkeltas į Kauną. Kasmet į jį susirenka kovotojai iš Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos, Vokietijos, Lenkijos ir surėmę kalavijus aiškinasi, kuris vertas stipriausiojo vardo bei pagrindinio turnyro prizo – Kauno pilies gynėjų vado, kunigaikščio Vaidoto kalavijo.
Tai lietuviškojo, Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomo XIII a. Desiukiškių kalavijo, rasto 1986 m. Raudonėje, Jurbarko rajone, atitikmuo. Ginklas pagamintas iš sluoksniuoto plieno, rankena – medinė, dengta oda, buoželė inkrustuota pagal XIV a. lietuvišką ornamentiką. Kalavijo svoris – 1,4 kg, ilgis – 105 cm.
Čia vyko ir lietuviškų ristynių čempionatas, oro akrobatų grupės „Insomis“, Prancūzijos būgnininkų ir fakyrų trupės „Frères Lumièr“ pasirodymai, „Viduramžių pasiuntinių“ senovinės muzikos ir šokio programa.
Į Kauno pilies lomą susirinkę kauniečiai galėjo ne tik stebėti, bet ir savomis rankomis paliesti šarvus, išmėginti šaltuosius ginklus, pabendrauti šiuolaikiniais riteriais ir žavingomis damomis. Užsukusieji į miestelį taip galėjo susipažinti su to laikmečio amatais, buitimi ir menu.
Jau rytoj žiūrovų dėmesį Kauno pilies lomoje kaustys Kunigaikščio Vaidoto vardo riterių turnyro finalinės kovos ir raitų riterių turnyras. Kaip detalizuojama Lietuvos kariuomenės portale, pasibalnoję žirgus čia raiteliai susirungs trijuose turnyro etapuose.
Pirmajame bus demonstruojamas raitelių meistriškumas, iliustruojantis įvairias situacijas mūšio lauke – smūgiavimas į skirtingo dydžio taikinius jojant šuoliais, ieties metimas į taikinį. Antrajame etape riteriai susigrums vienas su kitu – jodami kaktomuša, gerai šarvuoti riteriai laužys ilgąsias ietis vienas į kito kūną (ang. Jousting). Trečiasis etapas – komandinės žaidynės, kuomet riteriai stengiasi nuo varžovo galvos numušti stilizuotus taikinius.
Viduramžiais pėstininkų riterių bei raitų riterių turnyrai buvo rengiami feodalų iniciatyva pilyse ir mugėse. Į kautynes atvykdavo tiek kalavijo profesionalai – karų ir kautynių veteranai, tiek ir jauni, šlovės ir turtų trokštantys vyrai. Riterių turnyruose buvo kaunamasi dėl įvairių priežasčių – piniginių prizų, garbės, siekiant apginti nugalėtojo reputaciją arba išgarsėti.
Viduramžių riterių turnyrų ir kautynių rekonstrukcijos labai populiarios Europos valstybėse. Turnyrai rengiami kartu su žemių, miestų ir miestelių šventėmis, siekiant atkreipti gyventojų ir lankytojų dėmesį į istorijos paveldą ir tradicijas. Dažnai turnyrus globoja senosios aristokratų ir monarchų giminės.
Daugiau apie Kauno gimimo dienos renginius ir detalią programą rasite šioje „Kas vyksta Kaune“ publikacijoje arba portalo renginių kalendoriuje.
