Kol Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė piktinasi planuojama nauja gatve, miesto merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo sūnui Šarūnui Matijošaičiui, miesto tarybos nariui, artimi verslininkai čia rengiasi intensyvioms statyboms. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad panašių projektų, kai keičiama žemės paskirtis, leidžiama nesilaikyti statybos taisyklių ir nesitariama su gyventojais, yra ne vienas.
O dažnai tokie savivaldybės sprendimai būna palankūs mero ir jo sūnaus bendražygiams. Pats Kauno meras V. Matijošaitis atsisakė bendrauti su LRT Tyrimų skyriumi.
2018 m. balandį įsteigta įmonė „Plėtros fondas“ po kelių mėnesių viešame aukcione įsigijo buvusį Kauno sporto maniežą su žeme šalia Šančių mokyklos. Ankstesnės kadencijos Kauno taryba, taip pat vadovauta V. Matijošaičio, šį vasarį leido įmonei statyti pastatus, nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų iki sklypo ribos. O dar po kelių mėnesių Kauno savivaldybė pakeitė sklypo bei pastato paskirtį – iš sporto į daugiabučių.
LRT Tyrimų skyriaus surinktais duomenimis, šis projektas gali būti susijęs su miesto mero V. Matijošaičio aplinkos interesais. Mat UAB „Plėtros fondas“ vienas steigėjų – Antanas Etneris, kuris, Kauno tarybai svarstant šį klausimą, buvo visuomeninis mero V. Matijošaičio patarėjas. Be to, jis yra ir mero sūnaus, dabar – tarybos nario, Š. Matijošaičio verslo partneris. Pats meras V. Matijošaitis taip pat balsavo už sprendimą, naudingą jo patarėjui.
O A. Etneris iki šios dienos dar nėra deklaravęs savo akcijų šioje įmonėje. Tai jis turėtų padaryti, nes yra savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“ valdybos narys.
Naujasis daugiabučių kvartalas turėtų iškilti greta Panemunės tilto, ant Nemuno kranto. Prie kito – Geležinkelio – tilto planuojami dar 3 šešiolikos aukštų daugiabučiai, projektuoti kito buvusio visuomeninio mero patarėjo Gintauto Natkevičiaus.
Neseniai paaiškėjo, kad Kauno valdžios valia Geležinkelio ir Panemunės tiltus, taigi ir prie jų plėtojamus daugiabučių kompleksus, sujungs nauja gatvė, kurią planuojama tiesti Nemuno pakrante, iki šiol buvusia pamėgta tiek Šančių bendruomenės, tiek kitų kauniečių pasivaikščiojimo vieta. Urbanistai aiškina, kad naujoji gatvė pagerins planuojamuose statyti daugiabučiuose apsigyvensiančių naujakurių susisiekimą – jie namo iš centro galės važiuoti ne judriu A. Juozapavičiaus prospektu, o naujai nutiesta gatve.
Vienas iš projektų vystytojų A. Etneris neigia, kad nauja gatvė leis brangiau parduoti statomus butus. V. Matijošaičio vadovaujama savivaldybė taip pat tvirtina, kad tokių investicijų reikia, nes rajonas sparčiai auga. Tačiau į protestus besirenkantys Žemųjų Šančių gyventojai vieningi: nauja gatvė niekam nereikalinga, o savivaldybė priima „giliai nedemokratiškus“ sprendimus.
Prestižiniuose objektuose – savi?
Analizuojant Kaune užvirusias statybas, nuo tada, kai miesto meru tapo V. Matijošaitis, kartojasi tos pačios įmonės ir pavardės. Pavyzdžiui, UAB „Etapas Group“, kurios akcininkai – Mindaugas Velička, Donatas Miškinis ir Virginijus Pileckis. Įmonė sako, kad jų taikinys – miesto centras ir pagrindinės jos gatvės.
Įmonė vystė projektą Pilies g. 1. Pastatai stovi ant valstybinės žemės, kuri dar 2015 m. pabaigoje išnuomota įmonei „Mana investicija“. Ši priklauso M. Veličkai, Jurgiui Jasinskui ir UAB „Mana grupė“. Pastarosios akcininkai – A. Etneris ir Š. Matijošaitis.
Panaši situacija ir Vytauto g. 71 A, kur „Etapas Group“ viešame aukcione nusipirko apleistus sandėlius. Dabar jiems priklauso ir žemė. Čia iškilo prestižinių butų kompleksas „V71A“. O štai aikštelės aplink pastatą – UAB „Mana investicija“ nuosavybė.
Dar vienas prabangus projektas – daugiafunkcis kompleksas Karaliaus Mindaugo prospekte, buvusioje alaus daryklos teritorijoje. Čia pirkėjams bus siūlomos tiek komercinės, tiek gyvenamosios patalpos. Projektą vysto „Etapas Group“. Komplekso teritorijoje esanti aikštelė priklauso jau minėtai „Mana investicija“.
Prie šio prabangaus komplekso plėtros prisidėjo ir savivaldybė. 2017 m. vienam šio komplekso pastato fasadui tvarkyti savivaldybė atseikėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų, nes jis priskiriamas nekilnojamajam kultūros paveldui.
Kiek mažesnę sumą – 17 800 eurų – savivaldybė skyrė pastato, esančio Gedimino g. 46, fasadui tvarkyti. Čia UAB „Etapas Group“ tais pačiais 2017 m. baigė, kaip patys vadino, vieną prestižiškiausių daugiabučių Kaune. Brangiausiai sumokėję gyventojai per langus matys Kauno Soborą.
Abu savivaldybės finansiškai remti pastatai yra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl, kaip tikina savivaldybės atstovas Tomas Grigalevičius, jei buvo prašymas, pinigai ir skirti. Tame pačiame finansavimą gavusių pastatų sąraše yra ir statinys, esantis A. Mickevičiaus g. 40. Tiek pastatas, tiek žemė po juo priklauso Š. Matijošaičiui, A. Etneriui ir Vladui Miškiniui su žmonomis.
V. Matijošaičiui tapus meru, įkurtos bent kelios įmonės, dirbančios statybų sektoriuje, – „Mana ranga“, „Mana investicija“, „Mana grupė“. Jose figūruoja Š. Matijošaitis, A. Etneris ir kiti asmenys, kurie sukasi ir „Etapas Group“ bei jos antrinėse įmonėse.
Šiems verslams priklauso verslo centrų, daugiabučių plėtros ir kiti nekilnojamojo turto projektai. Dažnai vienai įmonei priklauso pastatai, kitai – sklypas po jais.
Tiek naujai planuojami projektai, tiek anksčiau su miesto žinia vykdytos statybos, susijusios su mero V. Matijošaičio aplinka siejamais asmenimis, piktina Kauno gyventojus.
Prieš 3 metus Kauno Sukilėlių gatvės gyventojai žiniasklaidai skundėsi savivaldybės planais iškirsti greta namo esančius medžius ir leisti toje vietoje statyti automobilių savitarnos plovyklą. Projektą vykdė įmonė „Kita diena“, priklausanti kompanijai „Etapas Group“. Detaliojo plano keitimo projektą rengė Rūta Valatkevičienė – Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus žmona.
2017 m. savivaldybė leido keisti žemės sklypo Kuršių gatvėje paskirtį. Projektą rengė ta pati R. Valatkevičienė, užsakė jau minėtas M. Velička, vienas iš „Etapas Group“ akcininkų ir A. Etnerio bendražygių. Greitai čia atsirado „Etapas Group“ statyta tunelinė automobilių plovykla.
Tada žiniasklaidai N. Valatkevičius aiškino, kad tokių objektų tik daugės, nes visuose rajonuose turi būti degalinė ir plovykla. Taip, anot jo, miestas bus švaresnis. O verslininkai, kaip anksčiau žiniasklaidai kalbėjo N. Valatkevičius, už nukirstus medžius susimoka.
Vasarį Lampėdžių bendruomenė piktinosi savivaldybės planais keisti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą. Tada LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad šie planai gali būti susiję su Š. Matijošaičio vadovaujamos „Vici Investments“ planuojamomis statybomis.
Namų ir verslo kaimynystė
Pirmojoje V. Matijošaičio kadencijoje, 2015–2019 m. A. Etneris buvo paskirtas ne tik mero patarėju, konsultavusiu, kaip efektyviau valdyti įmones. Jis iki šiol yra savivaldybei pavaldžios įmonės „Kauno vandenys“ valdybos narys.
A. Etneris taip pat priklauso ir visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“, iškėlusio V. Matijošaičio kandidatūrą į Kauno merus, valdybai.
Be to, A. Etneris šioje V. Matijošaičio kadencijoje tapo AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos nariu ir UAB „Stoties turgus“ valdybos nariu.
A. Etneris turi ryšių ir su V. Matijošaičio sūnumi Š. Matijošaičiu – A. Etneris ir Š. Matijošaitis gyvena kaimynystėje.
2015 m. su visuomeniniu komitetu „Vieningas Kaunas“ kandidatuodamas į Kauno tarybą, A. Etneris nurodė esantis vienintelės įmonės – statybos darbais užsiimančios UAB „Wisewood“ – direktorius ir akcininkas. Tačiau vėliau jo interesų deklaracija vis buvo papildoma kitomis įmonėmis. Kartu su Š. Matijošaičiu A. Etneris iškart po 2015 m. savivaldos rinkimų įsteigė UAB „Mana grupė“. Vėliau A. Etnerio deklaracijoje radosi ir daugiau bendrovių, kurių steigėjai, akcininkai, direktoriai – draugai arba verslo partneriai kitose įmonėse.
Tie patys žmonės sukasi ir A. Eterio vadovaujamame greta Kauno oro uosto įsikūrusiame „AirHotel“. Viešbutis duris atvėrė prieš pat Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Kauno oro vartams tapus šalies pagrindiniais, prisipildė ir viešbutis. Žiniasklaidoje verslininkai džiaugėsi didesne sėkme, nei tikėjosi.
Su žurnalistais nebendrauja
Nors LRT Tyrimų skyrius bandė susisiekti tiek su V. Matijošaičiu, tiek su A. Etneriu, nė vienas bendrauti nenorėjo. A. Etneris į klausimus atsakė raštu. Atsiųstame laiške verslininkas sako į naujosios gatvės projektą nesigilinęs, tačiau, jo manymu, sutvarkyta teritorija geriau nei apleista, visi pokyčiai pristatyti bendruomenei susirinkimo metu.
„Bendruomenės vienintelis rūpestis – kad nebūtų nutiesta nauja gatvė, tačiau tai nuo organizatoriaus veiksmų nepriklauso“, – rašoma A. Etnerio atsakyme LRT Tyrimų skyriui.
V. Matijošaitis šia tema kalbėti nenorėjo ir įpareigojo į klausimus atsakyti T. Grigalevičių. „Pas mus komandoje labai paprasta tvarka. Žinot, anksčiau ar kituose miestuose meras galbūt kalba visais miesto klausimais. Jis labai įsigilinęs ar nelabai. Pas mus komandoje yra vieni žmonės atsakingi už vienus dalykus, kiti – už kitus“, – paklaustas, kodėl meras nekalba šiuo klausimu, atsakė jo atstovas T. Grigalevičius.
O paklaustas, už ką atsakingas meras ir į kokius klausimus atsakinėja, patarėjas sakė nenorintis leistis į tokius svarstymus.
Bendruomenė kaltina nedemokratišku veikimu
Dėl naujojo projekto, kuriuo gerovei užtikrinti Nemuno pakrante planuojama nutiesti gatvę, dabar protestuoja ne tik eiliniai Žemųjų Šančių bendruomenės atstovai, negalintys patikėti, kad netrukus palei Nemuną ne pėstieji vaikščios, o važinės automobiliai. Balandžio pabaigoje į kauniečius kreipėsi žinomas operos solistas Merūnas Vitulskis, feisbuke paraginęs rinktis į atvirą pokalbį Šančių pliaže.
„Bendruomenė reiškia gilų susirūpinimą dėl Nemuno krantinės rekonstrukcijos projekto, kuriame siūloma rajoninių želdynų teritorijoje, pažeidžiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku. Didžiąją statinio dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žalius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas – keičiant upės kranto reljefą“, – feisbuke rašė M. Vitulskis.
Žemųjų Šančių bendruomenė rinkosi, kabinosi rankomis, kitaip protestavo prieš savivaldybės planus.
„Mes nematome jokių tyrimų, kurie rodytų, kad šita gatvė yra reikalinga. Matome sprendimus, kuriuos daro savivaldybė kaip užsakovas, kurie yra nesuderinti su miesto gyventojais. Mes manome, kad tai yra giliai problemiškas ir giliai nedemokratiškas veiksmas“, – piktinosi Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Savivaldybės atstovai aiškina, kad ši gatvė miesto bendrajame plane numatyta dar tarpukariu, o dabar augančiam rajonui reikia daugiau infrastruktūros.
„Ta gatvė buvo numatyta dar tarpukariu. Išliko miesto bendrajame plane per visą sovietmetį ir iki dabar. Tiesiog ta miesto dalis pakankamai sparčiai vystosi, ir natūralu, kad tam reikia atitinkamos šiuolaikiškos infrastruktūros“, – aiškina Kauno miesto mero patarėjas ryšiams su visuomene T. Grigalevičius.
Anot jo, rajonas yra greta centro, jis sparčiai plečiasi, greitai čia gyvens gerokai daugiau kauniečių, todėl esama gatvių infrastruktūra bus nepakankama.
Urbanistas Tadas Jonauskis sako, kad bet kokia infrastruktūra atsiranda tada, kai ji reikalinga naujiems miesto plėtros projektams.
„Gatvių reikia tada, kai daugėja darbo vietų, daugėja gyvenamųjų vietų, tai tas ryšys tikrai yra. Kita turbūt logika būtų tai, kad šiandieninis automobilizacijos lygis didėja, ir kuo toliau, tuo daugiau žmonių naudojasi automobiliais, todėl ir vėl atsiranda poreikis naujų gatvių, platesnių gatvių. Bet pasaulinė praktika rodo, kad tai neišsprendžia problemų, o priešingai – padidina ir skatina daugiau važiuoti automobiliais“, – sakė jis.
Laisvalaikis prie gatvės?
Kauno miesto savivaldybė sako, kad naujoji gatvė svarbi dar ir dėl to, kad Nemuno pakrantė Šančiuose apleista ir pamiršta, todėl būtina ją atgaivinti. Čia planuojama įrengti modernų paplūdimį, kuris bus pritaikytas ir neįgaliesiems.
„Miestas ten įrengs moderniausią mieste paplūdimį su visa reikalinga infrastruktūra, tai yra su persirengimo kabinomis, tinklinio aikštelėmis. Tai bus pirmas paplūdimys mieste, kuris bus visiškai pritaikytas neįgaliesiems“, – dėsto T. Grigalevičius.
Tačiau gyventojai atkreipia dėmesį, kad paplūdimys ir gatvė – du skirtingi projektai. O privažiavimas prie paplūdimio ir dabar patogus. Privažiavimą neįgaliesiems, kaip tikina jie, galima sutvarkyti ir netiesiant naujos gatvės.
„Čia yra bandoma suplakti du projektus ir spekuliuoti paplūdimiu, kai jo projektas nėra susijęs su gatvės projektu. Tai mums patvirtino gatvės projektuotojai, kurie negalėjo atsakyti į jokius klausimus, nes jie pasakė, kad tai nėra šio projekto prerogatyva. Paplūdimio projektas pristatytas prieš metus“, – pasakoja V. Gelūnienė.
Planuojama tiesti gatvė kelia klausimų ir urbanistams. Kauno miesto judumo strategiją rengęs T. Jonauskis sako, kad Šančių gatvių tinklas labai tankus, todėl kiekvienos naujos gatvės statybos turi būti gerai apsvarstytos.
„Krantinė šiuo metu yra labai lengvai pasiekiama ir tikrai labai daug gatvių atveda iki krantinės. Tų gatvių kokybė tikrai nėra pati geriausia, jas reikėtų atnaujinti. Bet tokios naujos gatvės sukūrimas, mano akimis žiūrint, nėra būtinybė“, – teigia jis.
Mero patarėjas T. Grigalevičius tikina, esą gatvė būtina, kad miestas žmonėms galėtų pasiūlyti naują sutvarkytą vietą laisvalaikiui.
Anot T. Jonauskio, pasaulyje šiuo metu vis stiprėja tendencijos, kai upės grąžinamos viešosioms erdvėms, o ne gatvėms.
„Pasaulio kontekste daroma priešingai. Yra ardomos gatvės ir vanduo atiduodamas žmonėms. Ardomos daug sudėtingesnės gatvės nei Karaliaus Mindaugo krantinė, ir daromos viešos erdvės, nauji parkai. Tokių atvejų, kai pastatoma nauja gatvė šalia vandens, tikrai pasitaiko, bet tai pasitaiko kartu su dideliais naujais projektais, kai būna visiškai neišvystytos teritorijos, ir tu nori nenori privalai sukurti tą infrastruktūrą, – aiškina T. Jonauskis. – Kaune matome tą išankstinę reakciją, ji gal aštri tokia, bet manau, kad ji visada bus, ir ji nenutils padarius ar nepadarius gatvės. Bet pasaulis eina prie to, kad ne gatves prie upių darome, o viešąsias erdves.“
Bendravimas – sudėtingas
Urbanistė Živilė Šimkutė kelia klausimą, ar savivaldybė atliko namų darbus aiškindama gyventojams, kodėl šios gatvės reikia.
„Kai bendruomenei yra pateikiama techninė informacija, tada sakoma, kodėl jūs, mieli gyventojai, nežiūrite į bendrąjį planą. Bendrasis planas yra irgi techninis dokumentas, teisinis dokumentas, kurį irgi reikia įgūdžių suprasti, ką jis reiškia. Tai nėra bendruomenei lengva. Ypač tie failai, kurie buvo įkelti, jie buvo tokie dideli, kad mes juos sunkiai atsidarėme. Tada gaunasi daugybė dedamųjų, kurie susideda į tokį didžiulį pyktį“, – dėsto Ž. Šimkutė.
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Kauno savivaldybė tik sudaro įspūdį, jog vyksta dialogas.
„Buvo projekto viešas svarstymas, jame gausiai dalyvavo suinteresuota visuomenė. Salė buvo sausakimša, ir dialogas buvo aiškus – nė vienam salėje esančiam žmogui to kelio nereikėjo. Mes pateikėme pasiūlymus, ką būtų galima daryti toje vietoje ir kaip tą vietą tobulinti, kad ji tikrai tarnautų miesto žmonėms. Tačiau į mūsų iškeltus klausimus nė vieno atsakymo negavome – kodėl šita gatvė reikalinga, kam ji reikalinga. Kas jos pageidauja. Bendraujama labai formaliai ir bandoma sukurti viešąją nuomonę, kad dialogas yra vien todėl, jog mes atėjome į viešą projekto pristatymą ir pasakėme, kad mums nereikia šitos gatvės“, – sako V. Gelūnienė.
Tačiau mero patarėjas T. Grigalevičius tvirtina, kad bendravimas ir diskusijos vyksta. „Visiškai suprantame ten gyvenančių žmonių poziciją bei nuomonę ir gerbiame ją. Bet jei mes žiūrėsime tik siaurų ten gyvenančių žmonių interesų, tai Kaunas liks toks, koks buvo anksčiau“, – tvirtina T. Grigalevičius.
