Eksperimentas pasiteisino: Kauno rajono mokyklose diegiama nauja maitinimo sistema

Kauno r. sav. nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Tai yra tikra sėkmės istorija“, – tvirtino Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, apsilankę Kauno rajono savivaldybės mokyklose, kurių valgyklose diegiamas švediško stalo principas. Kaip skelbiama Kauno rajono savivaldybės pranešime, trečiadienį politikai lankėsi Lapių ir Ringaudų mokyklose, stebėjo, ką valgo vaikai, domėjosi savitarnos modeliu ir sveikatai palankiais valgiaraščiais, patys ragavo moksleiviško maisto.

„Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius“, – pastebėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis. Savivaldybė skiria vis daugiau lėšų mokyklų virtuvės įrangai atnaujinti. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už ugdymo įstaigų maitinimą, Žydra Narbutienė pasakojo, kad 75 proc. Kauno rajono ugdymo įstaigų valgyklų turi modernias virtuves ir 30 proc. – iš dalies modernias, kai visoje Lietuvoje šiuolaikinėmis virtuvėmis gali pasigirti tik ketvirtadalis mokyklų.

Naują maitinimo modelį Kauno rajono virėjai nusižiūrėjo Švedijoje vykusioje stažuotėje. 2017 m. Kauno rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Buvo sutarta, kad iš pradžių eksperimentas vyks šešiose Pakaunės mokyklose.

Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių, žuvies patiekalų, pilno grūdo gaminių. Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau. Didžioji dalis patiekalų gaminami sveikatą tausojančiomis technologijomis: verdami vandenyje arba garuose, kepami konvekcinėse krosnyse, troškinami. Atsisakyta riebių padažų, džiūvėsėliuose voliotų keptų patiekalų, labai saldžių ar sūrių gaminių.

Įdiegus naują maitinimo modelį, kaip nurodoma savivaldybės pranešime, pagerėjo moksleivių sveikos mitybos įgūdžiai, jie tapo savarankiškesni, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip buvo iki šiol. Didelis privalumas – maistas visada yra šiltas, nes mokiniai jo įsideda tik prieš pat valgymą. „Vaikai ne tik pratinasi sveikai maitintis, bet ir taupyti maistą. Dabar valgyklose beveik nelieka maisto atliekų“, – pastebėjo Ž. Narbutienė.

„Mūsų nė kiek neišgąsdino tie nauji reikalavimai dėl sveikatai palankaus maisto, – nusijuokė Lapių pagrindinės mokyklos valgyklos vyr. virėja Nijolė Grybauskienė. – Daržovių troškiniai, sveikai paruošta mėsa, žuvis, bulvių patiekalai ne su spirgų padažu, o su jogurtu mokiniams labai patinka. Jie tikrai įvertina skanų, natūralų maistą.“

„O kokie pagrindiniai mokinių savitarnos principo trūkumai?“ – teiravosi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė. „Daug aiškinamojo darbo moksleivių tėvams ir papildomos investicijos, kurių reikia maisto gaminimo ir tiekimo įrangai bei kokybiškesniems produktams“, – paaiškino Ž. Narbutienė.

Prie šešių bandomųjų mokyklų (Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijų, Garliavos Adomo Mitkaus ir Lapių pagrindinės bei Ringaudų pradinės) šiemet prisijungė ir kitos ugdymo įstaigos. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Ežerėlio, Zapyškio, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose veikia dalinė mokinių savitarna – salotų baras.

17 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaunas to dar nematė: naujo asfalto klojimo ypatumai (video)

Kaune – normas viršijantis oro užterštumas

Policija išaiškino tarptautinį kontrabandos tinklą: tarp įtarimų ir D. Bugavičiaus nužudymas

Antrajame prezidento rinkimų turo išankstiniame balsavime – didesnis aktyvumas

E. Kručinskienės išteisinimui nepritaria Kauno prokuratūra – skųs sprendimą

Oficialu: R. Meilutytė atsisveikina su profesionalios plaukikės karjera

Pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: kas ir kada jas gaus?

Per Kauno miesto gimtadienio šventę - viešas neįgaliųjų pažeminimas?

Pirmoji pusfinalio kova „Žalgiriui“ – be didelio vargo

Politologų spėjimai dėl prezidento rinkimų: I. Šimonytė ar G. Nausėda?