Keturiolika su puse metų kalėti dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteistam Kauno „agurkinių“ grupuotės lyderiui Sauliui Velečkai, pravarde Agurkas, priteista kompensacija iš Lietuvos valstybės. Visai nebloga sumelė S. Velečkai bus sumokėta dėl teisių į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TIK baigė veiklą dėl reorganizacijos ir šiuo metu yra prijungtas prie pataisos namų), S. Velečkai turės sumokėti 600 eurų. Tai – gerokai mažesnė suma, nei Agurkas siekė prisiteisti – patirtus dvasinius išgyvenimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškėse jis buvo įvertinęs 8 tūkst. Eur.
Anksčiau Vilniaus apygardos administracinis teismas S. Velečkai buvo priteisęs 1,8 tūkst. Eur, tačiau šios sumos nusikalstamo pasaulio šulas negaus – aukštesnysis teismas galutiniame ir neskundžiamame sprendime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog Agurkas net 198 dienas Lukiškėse buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, kai esą buvo pažeistas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose suimtieji asmenys negali būti kalinami mažesniame kaip 3,6 kvadratinių metrų plote.
Anot LVAT, reikalingas plotas Lukiškėse S. Velečkai buvo užtikrintas, todėl nėra pagrindo jam priteisti neturtinę žalą. Nors LVAT sprendimas įsiteisėjo nuo paskelbimo, gerokai mažesnę nei prašė sumą gavęs S. Velečka dar galės Lietuvą apskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) – apie tai jis buvo užsiminęs dar anksčiau, kai byla teisme nebuvo išnagrinėta. Šių metų kovą Strasbūro teisėjai S. Velečkai jau priteisė 6,6 tūkst. Eur kompensaciją iš valstybės už tai, kad pernelyg ilgai teisme užtruko baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo „agurkinių“ lyderis nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki rugsėjo 26 d. Lukiškėse buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kurios neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, be to, nebuvo užtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.
„Nuteistųjų skaičius kamerose buvo per didelis, jos buvo perpildytos, sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, nebuvo atitvertas, todėl buvo pažeidžiamas privatumas, taip pat nebuvo sudaromos sąlygos drabužių skalbimui ir jų džiovinimui“, – S. Velečkos skunde taip pat buvo nurodyta, kad kalėjimo administracijos įgalioti asmenys tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų, todėl teko kalėti antisanitarinėmis sąlygomis.
„Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos papildomos vėdinimo sistemos, žiemos metu buvo šalta, netinkamai vėdinama, o vasaros metu kamerų sienos buvo drėgnos, supelijusios, nuo jų byrėjo tinkas, kilo dulkės“, – S. Velečka pabrėžė, kad sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė turėjo neigiamos įtakos sveikatai, o kamerą jis turėjo tvarkytis iš savo asmeninių lėšų.
Be to, jo skunde nurodyta, kad kamerų palangės buvo aptvertos dviguba metalinių grotų apsauga, todėl neturėjo galimybės išvalyti ant palangių susikaupusių nuorūkų, maisto atliekų ir kitų šiukšlių, gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti evakuaciniai išėjimai.
S. Velečka taip pat skundėsi, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, nebuvo sudaromos sąlygos ugdymui ir užimtumui. „Pasivaikščioti gryname ore galėjau tik 1 val., o pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas, be to, pasinaudoti dušu galėjau tik kartą per savaitę, todėl jaučiausi nešvarus“, – rašė Agurkas.
Kaip ir kiti nuteistieji, jis taip pat skundėsi, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats neturi žalingų įpročių, dėl to su kitais asmenimis kildavo konfliktų.
„Dėl inventoriaus trūkumo ir per didelio kalinamųjų skaičiaus kamerose turėjau valgyti ne prie stalo, o pačiame gulte“, – S. Velečka taip pat nurodė, kad kameroje nebuvo įrengtas pavojaus aliarmo skambutis, todėl kildavo problemų norint susisiekti su prižiūrėtojais. Sąlygas, kai buvo kalinamas Lukiškėse, S. Velečka prilygino kankinimui, nes dėl to patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą.
Tuo metu Lukiškėms atstovaujantys Vilniaus pataisos namų teisininkai pripažino, kad kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitiko teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau esą administracija stengėsi, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, atsiradus galimybei, būtų perkelti į laisvesnes kameras.
„Kalėjimo administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis“, – atsiliepime į S. Velečkos skundą pažymima, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui buvo skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius, o tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio.
Be to, atsiliepime nurodoma, kad įkalinimo įstaigos administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų patiems palaikyti tvarką kamerose, todėl už jų valymą ir tvarką buvo atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.
„Į kameras buvo išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis indams plauti“, – teismui nurodė kalėjimui atstovaujantys teisininkai. Jie pažymėjo, kad pagal galiojančią tvarką įkalintiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, o dušo patalpų įrengimas atitiko higienos normų reikalavimus.
„S. Velečka skundą grindžia abstrakčiais argumentais ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsiradusios žalos faktą“, – pažymima atsiliepime. Vilniaus pataisos namai taip pat nurodė, kad jeigu ir būtų nustatyti pažeidimai, S. Velečkai neturtinė žala esą neturėtų būti priteista – pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.
Administracinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi LVAT kolegija nutarė, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TIK neteisėtų veiksmų dėl S. Velečkos nurodytų reikalavimų dėl nekokybiško maisto, netinkamų gultų, sąlygų nesudarymo skalbti ir / ar džiovinti drabužius, pasivaikščiojimo kiemelių.
„Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatavimui, kad Lukiškių TIK nebuvo užtikrintas asmens privatumas naudotis sanitariniu mazgu, – nurodė teismas.
– Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu.“
Atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjai konstatavo, kad S. Velečkos teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 198 dienas. Tačiau sprendime pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog tokiu būdu įkalinimo įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeisti S. Velečkos orumą ar nežmoniškai su juo elgtis
„Administracinėje byloje nenustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikatos būklė, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjui priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama“, – nurodė teisėjų kolegija.
Taip pat buvo atmestas įkalinimo įstaigos skundo argumentas, kad pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo: „Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius pareiškėjo teisių pažeidimą į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais bei įvertinus pažeidimo mąstą (198 dienos), pareiškėjo atžvilgiu padaryti pažeidimai turi būti atlyginami pinigais.“
Daugiau naujienų skaitykite čia.
