Kaune paminėtos už šalies laisvę susideginusio R. Kalantos mirties metinės

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Antradienio vidurdienį netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro esančiame miesto sodelyje, kur jau ilgus metus galima matyti į grindinį įspaustą marmuro plokštę su Romo Kalantos vardu, vyko Laisvės šauklio mirties metinių paminėjimas. Būtent šioje vietoje prieš 47-erius metus gyvu ugnies fakelu suliepsnojo jaunuolio kūnas, paskelbdamas pasipriešinimą tuometinei TSRS santvarkai.

1972 metais gegužės 14 dieną įvykus Kauną sudrebinusiam įvykiui, po kurio laiko iš Kauno 18-osios vidurinės mokyklos (dabartinės Veršvų gimnazijos) apsaugininkų buvo panaikinti visi įrašai apie R. Kalantą. Nepritarta ir artimųjų norui ugdymo įstaigą pavadinti šio jaunuolio vardu, tačiau šie dėl tokio sprendimo nesipiktino, atminimo kalboje užsiminė ugdymo įstaigos direktorius Vygantas Gudėnas. Tačiau pripažino jaučiantis sentimentus dėl to, kad nė viena Kauno mokykla taip ir nepavadinta Laisvės šauklio vardu. „Reikia stengtis ir prisiminti tą laikotarpį ir ypatingai šį žmogų, nes jis iškovojo mums laisvę, kuria dabar džiaugiamės“, – sakė jis.

„Esame skolingi, esame dėkingi ir eikime tuo keliu. Laisvę reikia nuolat puoselėti ir už ją kovoti“, – trumpai akimirkai stabtelėjusi prie mikrofono kalbėjo tremtinė Vincė Vaidevutė Margevičienė. 47-ųjų R. Kalantos mirties metinių paminėjime dalyvavo ir Kauno miesto tarybos narės Jurgita Šiugždonoenė bei Edita Gudišauskienė.

„Šis žmogus savo gyva liepsna uždegė liepsneles ne vieno lietuvio širdyje ir paskatino jaunimą dar kartą viską permąstyti, galvoti apie atsakomybę, apie Lietuvos ateitį ir niekada nepamiršti mūsų istorijos bei tų žmonių, kurie padėjo savo galvas tam, kad mes šiandien gyventumėme laisvi ir nepriklausomi bei džiaugtumėmės laisve“, – įkvepiančiomis mintimis Miesto sodelyje dalijosi J. Šiugždinienė.

R. Kalanta paaukojo savo gyvybę tam, kad atkreiptų dėmesį į sovietinio režimo trūkumus – priespaudą, kurią reikėjo sunaikinti parodant, jog kiekvienas asmuo yra laisvas kurti laisvoje savo valstybėje. „Džiaugiuosi tuo, kad buvusios 18 vidurinės mokyklos mokiniai, kur mokiausi ir aš, iki šiol prisimena Romą Kalantą, o Panerių gatvėje yra įamžintas jo atminimas. Šio žmogaus susideginimas už laisvę yra įvykis, kurį turime perduoti jaunajai kartai, kad ši atmintų tas vertybes, jog laisvė ir nepriklausomybė turi būti nuolatos saugomos“, – sakė E. Gudišauskienė.

Spalvų R. Kalantos atminime įnešė bardas Leonardas Rinkevičius, atlikęs žinomų poetų kūrinius ir priminęs, jog tuomet, kai gyveno Laisvės šauklys, buvo itin gajūs hipių judėjimai, liudijantys apie išjaustą bei iškentėtą laisvės siekį. Minėjimą susirinkusieji vainikavo Tautiška giesme.

22 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Į Lietuvą atvyksta JAV karinė technika

Neva dėl ramesnio miego išgėrusiam dviratininkui – tuštesnė piniginė

Už mažiau taršų automobilį – kompensacinė išmoka

Atgal į gimtąjį Kauną: kaunietis iš Olandijos sugrįžo kurti verslo

Žiemai pasiruošta – centralizuotos šilumos kaina pinga

Geriausiems Lietuvos sportininkams ir treneriams – įvertinimas už nuopelnus

Po pralaimėjimų Eurolygoje žalgiriečiai atsitiesė LKL ir palaužė Klaipėdos „Neptūną“

R. Kalinkinas parengė staigmenų Kaunui

SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus

Eurolyga pripažino: „Žalgirio“ rungtynių pabaigoje teisėjai suklydo tris kartus