Abu kandidatai į šalies prezidentus S. Skvernelio bėdoje nepaliktų | Kas vyksta Kaune

Abu kandidatai į šalies prezidentus S. Skvernelio bėdoje nepaliktų

BNS 2019/05/13 11:34
Delfi.lt nuotr.

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė neabejoja, jog jai pavyktų dirbti su Sauliumi Skverneliu, jei šis liktų premjero poste. Išrinktas prezidentu ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat siektų, kad valdančioji dauguma nesikeistų ir apie atsistatydinimą prakalbęs premjeras liktų savo pareigose.

Nuolat VRK atnaujinami balsų skaičiavimo rezultatai

„Nežinau, ką šiandien ryte sakys Saulius Skvernelis, pasikalbėjęs su savo žmona, bet manau, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra labai aiškūs: jei Seime yra ta pati dauguma, prezidentas yra įpareigotas teikti to paties premjero kandidatūrą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Ji teigia, kad „Lietuvoje nėra priverstinio darbo“ ir S. Skverneliui nenorint užimti premjero posto, jis juo ir nebūtų.

„Bet jei vis dėlto visos šitos emocijos nurimtų ir „valstiečiai-žalieji“ laikytų, kad yra ta pati dauguma ir pasitikėjimas tuo pačiu premjeru, manau, kad dirbti su Sauliumi Skverneliu man tikrai pavyktų“, – tvirtino ji.

Kalbėdama apie „valstiečių“ pristatytus pirmalaikių rinkimų, taip pat konservatorių vadovaujamos mažumos Vyriausybės scenarijus, ji sakė: „Visiškai neatmetu jokios galimybės“.

Anot jos, pirmalaikiai rinkimai galėtų būti naudingi pačiai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, nes ji „galbūt gautų naują mandatą ir naują įkvėpimą“.

Sekmadienį pasiektą rezultatą ji vertina kaip „labai gerą“ ir antrajame rinkimų ture tikisi ne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų paramos.Antrajame ture siekdama rinkėjų palaikymo ji taip pat žadėjo kalbėtis su kitų politinių partijų ar politinių jėgų atstovais. Ji tikisi tų politinių partijų paramos, kurios turi „nuoseklias politines pažiūras, nesvarbu, ar tai būtų liberalios, ar socialdemokratinės“. Sunkiausia, anot jos, būtų tikėtis paramos iš politinių jėgų, kurios remiasi „žmonių baimėmis“ ar populizmu.

Kaip savo pranašumą prieš Gitaną Nausėdą politikė įvardijo tai, jog yra „išbandyta pakankamai sudėtingose politinėse situacijose“, turi diskutavimo patirties su skirtingomis politinėmis jėgomis, priešingai nei, anot jos, G. Nausėda, kuris norą telkti politines jėgas tik deklaruoja.

I. Šimonytė taip pat sako matanti „prezidento lyderystę“ sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, šįkart referendume nepakakus rinkėjų balsų. Ji turėjo priekaištų dėl sudėtingos klausimo formuluotės, sakydama, kad būtent tai nulėmė dalies rinkėjų pasirinkimą referendume nedalyvauti.

„Problema niekur neišnyko, mes vis dar turime atsižvelgti į tai, kiek daug mūsų žmonių yra tarp kūjo ir priekalo dėl dabartinio reguliavimo. Kadangi tikrai pritariu pilietybės išsaugojimui, jei būčiau išrinkta, telkčiau politines jėgas sprendimui, kuris galimai per kitą referendumą, bet vis tiek, mano nuomone, turėtų būti priimtas“, – teigė ji.

I. Šimonytė taip pat sakė kol kas nesulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Ingrida Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų ir konkurentą Gitaną Nausėdą aplenkė 2647 balsais. Už G. Nausėdą balsavo 30,95 proc., už S. Skvernelį – 19,72 proc. rinkėjų.

Išrinktas prezidentu G. Nausėda siektų, kad S. Skvernelis liktų premjeru

„Aš pirmiausia vadovaujuosi tuo, kad Lietuvos žmonės suteikė mandatą konkrečiai partijai, ji suformavo valdančiąją daugumą, ir tai buvo padaryta vienai kadencijai. Tikrai būtų nelabai solidu, jei partija imtų blaškytis arba imtų sieti savo tolesnio buvimo vadžioje perspektyvą su kitų rinkimų rezultatais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Štai dėl šitos priežastie aš norėčiau, kad valstybėje būtų stabilumas, bet vien prezidento pastangomis stabilumo pasiekti neįmanoma, turi būti ir pačios partijos pasirengimas dirbti valstybei“, – pažymėjo į antrąjį rinkimų turą išėjęs G. Nausėda.

Jis taip pat sakė, jog norėtų išmėginti visas galimybes, kad „premjeras, kuris kampanijos metu pateikė daug pažadų, imtųsi atsakomybės tuos pažadus įgyvendinti iki galo“.

G. Nusėda teigė, jog pastarųjų savaičių „valstiečių“ pareiškimai dėl pasitraukimo iš valdžios pralaimėjimo prezidento ir Europos Parlamento rinkimų atveju „buvo pateikiami labai stichiškai“.

„Dėl to norėtųsi geriau suprasti tuos motyvus ir pamėginti pasiekti, kad tas pasitikėjimo mandatas būtų gerbiamas ir darbas tęsiamas, nes priešingu atveju reikėtų kalbėti apie alternatyvią valdančiąją koaliciją, kurios kontūrai šiuo metu nėra aiškūs“, – kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko daugiausia balsų 46-iose savivaldybėse, I. Šimonytė – 8-iose.

G. Nausėda tokius rinkimų rezultatus sakė vertinantis puikiai, anot jo, pirmavimas didesnėje dalyje savivaldybių rodo platų žmonių palaikymą.

„Rezultatai puikūs, laimėjome 75 proc. Lietuvos savivaldybių, 46-iose iš 60-ties, tai yra turbūt ženklas, bylojantis, kad galime tikrai vadinti save tautos arba žmonių kandidatu, nes esame ne vieno miesto kandidatai, esame kandidatas, kuris surinko labai platų palaikymą“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Su šita puikia nuotaika einame į antrąjį rinkimų turą, nes manome, kad Lietuvos žmonių pasitikėjimas mus įpareigoja siekti būtent to, ko jie iš mūsų tikisi“, – kalbėjo ekonomistas.

G. Nausėda taip pat siekė pabrėžti esantis savarankiškas kandidatas: „Ką aš šiandien galiu tvirtai pasakyti, nepaisant visų mėginimų sutapatinti mane su kažkokia konkrečia partija, aš ir toliau esu ir toliau liksiu nepriklausomas kandidatas, kuris siekia bendrojo gėrio visai Lietuvai“.

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 56,85 proc. turinčiųjų teisę balsuoti.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA