Lietuvos statybininkų asociacija jau kurį laiką egzaminą išlaikiusiems statybininkams dalina profesines korteles. Dabar žingsnį norima žengti toliau ir šią praktiką įteisinti šalies mastu bei tokių pažymėjimų išdavimą padaryti privalomu. Tačiau klausimų kelia ne pati idėja, o tai, kas ją įvykdys.
Kova su šešėliu
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) pradėta statybininkų kortelių iniciatyva skirta mažinti šešėlį statybų sektoriuje. Kaip pasakoja asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, kortelės išduodamos jau beveik metus laiko ir ne vien asociacijos nariams.
„Paskutiniu metu net ne nariai daugiau kreipiasi. Matyt, konkuruodami rinkoje, privatininkai kaip vienu iš rimtų argumentų užsakovui nori pateikti deklaraciją apie savo gebėjimus. Šiuo metu sulaukiame nemažai ir fizinių asmenų kreipimųsi. Pavyzdžiui, žmogus dirba Norvegijoje ir sako, kad norėčiau gauti kortelę, kuri man reikalinga tam, kad užsakovui galėčiau patvirtinti, jog esu gavęs iš statybininkų asociacijos pažymėjimą, kad esu tam tikro lygmens, pagal kompetencijų lygį, betonuotojas arba apdailininkas. Tokių kreipimųsi tikrai nemažai.
Manome, kad turėtų būti suvienodintos konkuravimo sąlygos, darbuotojai turėtų dirbti legaliai. Nes dabar vieni su verslo liudijimais dirba ir panašiai. Yra sukurta programinė įranga, sukurtas didžiulis klausimynas. Pirmiausia yra nustatyta, kiek yra statybinių profesijų. Kiekvienas įsivaizduojame, kad yra mūrininkas, stogdengys, betonuotojai, metalinių konstrukcijų montuotojai – yra virš 80 statybinių profesijų, kurias mes turime apsirašę ir kiekvieną šią profesiją skirstome į penkis lygmenis pagal sudėtingumą. Kiekvienam lygmeniui turime sukūrę didžiulę bazę klausimų. Toliau viskas yra sudėta į programinį instrumentą, turime programą susikūrę ir mobiliame telefone, ir planšetėje. Mes turime viso 56 ekspertus per Lietuvą. Kaip vairuotojo teisėms teorija laikoma. Išlaikius teorinį testą, tada eina praktinio patikrinimo testas. Dažniausiai statybvietėje tikrinama, žiūrimi praktiniai gebėjimai. Gal todėl rečiau ta kortelė išduodama, nes ne urmu, o atidžiai tikrinama, kad rangovai ir piliečiai, kurie užsakinėja statybines paslaugas, būtų saugūs“, – apie statybininko kortelės idėją pasakoja D. Gedvilas.
LSA prezidentas nurodo, kad kortelė šiuo metu jau išduota virš 1000 statybininkų, jos kaina 10 eurų ir ji galioja penkis metus.
„Įmonė, jei ji turi 100–200 darbuotojų, tai metams susimoka 100 Eur vartotojo mokestį ir įgaliotas asmuo gali prieiti, duomenų bazėje matyti savo darbuotojus. O kompetencijų laikymo kaina priklauso nuo specialybės. Jeigu santechniniai darbai, varinių vamzdžių sujungimai, kuomet žaliavos brangiai kainuoja, tai ir patikrinimas brangiau gali kainuoti. O taip apie 20 Eur kiekvienos kompetencijos patikrinimas. Manau, kad tai nėra brangu, tik yra atskiros profesijos, kur praktinio testo metu sunaudojamos žaliavos“, – DELFI sako pašnekovas.
Asociacija siūlo, kad privaloma statybininko kortelė įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
„Padarykime kortelę privalomą ir viešuosiuose pirkimuose pradėkime reikalauti, kad įmonė kuri dalyvauja, turi turėti paruoštus specialistus, kurie tuos darbus atliks. Tada nekils klausimų dėl kokybės“, – tvirtina jis.
D. Gedvilo teigimu, asociacija galėtų užsiimti visuotiniu kortelių išdavimu, nes sistema jau paruošta. Tereikėtų padidinti darbuotojų skaičių, dirbančių ties šia sistema – nuo 8 iki 24 skyriaus darbuotojų.
Konkurencijos taryba įžvelgia grėsmę
Konkurencijos taryba dar nematė teisės akto projekto, kuriuo bus nustatomas reikalavimas turėti statybininkų korteles, tačiau, kaip komentuoja Viešųjų subjektų priežiūros grupės vyresnioji patarėja Agnė Richard, jeigu toks privalomas reikalavimas būtų, jo įvykdymu turėtu užsiimti valstybinė institucija.
„Tuo atveju, jeigu statybininko kortelės turėjimas būtų privalomas reikalavimas tokiai ūkinei veiklai vykdyti, jų išdavimas būtų laikomas viešojo administravimo funkcija ir, Konkurencijos tarybos nuomone, tokia veikla turėtų užsiimti įgaliota valstybės institucija, o ne asociacija. Pavedus tokios funkcijos įgyvendinimą asociacijai, galėtų kilti interesų konfliktas, t. y. asociacija galėtų palankiau vertinti savo narius, statybininkų kortelių išdavimo procesas ne asociacijos nariams galėtų būti apsunkintas ir t. t. Tokių situacijų pavedant viešojo administravimo funkcijų vykdymą reikėtų vengti“, – komentuoja Agnė Richard.
Žiniasklaidoje buvo rašyta, kad po diskusijų Trišalėje taryboje panašią grėsmę tuomet įžvelgė ir Aplinkos ministerija. Tačiau asociacijos prezidentas DELFI tvirtina, kad be jokių abejonių LSA gali sistemą administruoti skaidriau ir daug pigiau.
„Ministerija yra pateikusi vieną iš variantų, kad po keturių metų gali pati įvesti korteles, bet sistemos sukūrimas kainuos 1,5 mln. eurų ir dar po 250 tūkst. Eur kiekvienais metais sistemos palaikymui. Ir mes įsivesime po keturių metų kortelę.
O mes sakome, kad biudžetui nekainuoja nieko, darbo vietų valstybei nereikės kurti. Viskas yra, savireguliacija veikia ir sakome, kad didžiojoje dalyje Europos Sąjungos statybinės konfederacijos ar federacijos administruoja šitą sistemą ir nėra problemų. Norvegija ir Liuksemburgas valstybiniu lygmeniu administruoja, bet jos visada perteklinį biudžetą turi. Reikia pasitikėti federacijomis, atiduoti savireguliacijai, o ne biudžete asignavimų reikalauti. Yra sukurta sistema, ja reikėtų naudotis.
Aš siūliau, kad Konkurencijos taryba susipažintų su mūsų kainininku, neleistų mums piktnaudžiauti ir pan. Mes sutinkame teikti Konkurencijos tarybai savo kainodarą“, – DELFI komentavo D. Gedvilas.
LSA prezidento pasakojimu, iš Vyriausybės tik Aplinkos ministerija prieštarauja siūlymui.
„Jie sako taip – tegu daro tas korteles kas nori, paleiskime rinkoje. Jie įsivaizduoja tai kaip laiko apskaitą, o visa kita – kompetencijos, darbų sauga – antraeilis dalykas. O mes sakome, kadangi susipažinome su visomis ES kortelių sistemomis, Lietuvos statybininkių asociacija priklauso statybų industrijos federacijai, vienijančiai visoje Europoje statybininkus, vien laiko apskaita – per primityvus sprendimas. Pasikeitė statybinės technologijos, medžiagos, instrumentai tapo sudėtingesni, žmogui dabar reikia daugiau žinių. Dabar bet koks žmogus negali dirbti statyboje kaip buvo anksčiau“, – komentuoja jis.
Sprendimai dėl modelio galimi artimiausiu metu
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos klausimais Dainius Čergelis komentuodamas DELFI teigė, kad ministerija iš esmės pritaria privalomos statybininko ID iniciatyvai, tačiau šiuo metu vyksta diskusijos dėl iniciatyvos įgyvendinimo būdų.
„Pažymime, kad šios iniciatyvos įgyvendinimo klausimus šiuo metu kuruoja ir su tuo susijusių sprendimų projektus formuoja Vyriausybės kanceliarija. Aplinkos ministerija šiuose procesuose dalyvauja kaip viena iš suinteresuotų šalių ir yra šiuo klausimu yra pateikusi siūlymus, kurie kartu su kitais yra nagrinėjami Vyriausybėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komentarus pagal Jūsų pateiktus klausimus galėtų pateikti atsakingi Vyriausybės kanceliarijos atstovai“, – komentavo Aplinkos ministerijos atstovas ir susilaikė nuo konkretesnių atsakymų.
Vyriausybės kanceliarija atsakymuose DELFI nenurodė, kuomet tiksliai galėtų įsigalioti reikalavimas visiems statybose dirbantiems specialistams išsiimti korteles bei kaip tokia sistema bus administruojama. Tačiau pati idėja – palaikoma ir sprendimo galime sulaukti jau ateinančiais mėnesiais.
„Statybų sektoriuje yra apie penktadalis viso šešėlio Lietuvoje. Statybininko kortelės priemonės nauda jau yra įvertinta pagal tarptautinės praktikos, ypač Skandinavijos šalių, pavyzdžius, kuriose tokių priemonių taikymas pirmiausiai prisidėjo prie kokybiškiau veikiančio statybų sektoriaus, saugesnės darbo aplinkos, ir, žinoma, prie mažesnio šešėlio, kas kartu reiškia ir teisingas bei didesnes socialines garantijas šio sektoriaus darbuotojams.
Statybininko kortelės būtinumo sąlyga buvo pristatyta ir ministrų kabinetui, dėl priemonės įdiegimo poreikio iš esmės apsispręsta. Tačiau pastebėtina, kad skirtingos šalys naudoja įvairius statybininko kortelės įgyvendinimo modelius (skirtingas procesų ir atsakomybių pasiskirstymas). Sprendimas, kokį konkrečiai priemonės įgyvendinimo modelį žadama diegti Lietuvoje, gali būti priimtas per artimiausius mėnesius proaktyviai tariantis su visais socialiniais partneriais, VMI, Valstybine darbo inspekcija ir kitomis institucijomis bei verslo organizacijomis.
Skandinavijos šalyse, kuriose statybininko identifikacinis numeris yra privalomas, tokio numerio išdavimą organizuoja viešojo sektoriaus subjektai, o kai sistema savireguliacijos pagrindais – privatusis sektorius. Manytina, kad Lietuvoje galėtų efektyviai veikti procesas, kurio metu viešasis ir privatus sektorius tarpusavyje bendradarbiauja, žinoma, be atitinkamų teisės aktų pakeitimų nebūtų apsieita.
Pagrindinis kriterijus, taikant visuotinę statybininko kortelės priemonę, būtų užtikrinimas, kad jokių perteklinių reikalavimų nebus taikoma. O laikotarpis pasirengimui ir prisitaikymui būtų numatytas objektyviai. Be to, priemonė turėtų būti tokia, kurios privalumus pajaus ir statybos paslaugų vartotojai, ir statybų sektoriaus darbuotojai, ir darbdaviai“, – rašoma atsakyme DELFI.
Taip pat tvirtinama, kad kortelės sistemos įdiegimas, valstybei vykdant informacinių išteklių konsolidavimo procesą, nebūtų vykdomas nuo nulio.
„Techninės įrangos poreikiai jau šiuo metu planuojami centralizuotai. Programinė įranga, duomenų tvarkymas – tai būtų papildomi poreikiai. Visas procesas būtų organizuojamas viešojo konkurso būdu. Tačiau jau dabar akivaizdu tai, kad šešėlio mažėjimo nauda dešimteriopai ir labiau atsvertų tam tikras techninės paskirties sąnaudas.
Pažymime, kad nutariant dėl priemonės koncepcijos bus remtasi tiek Lietuvos praktika ir jau atliktu įdirbiu, tiek apibendrinta užsienio šalių gerąja praktika. Tai gali tapti realia priemone mažinant šešėlį. Priemonių taikymą palaiko ir kontroliuojančios institucijos, ir verslo atstovai. Matome, kad tai palaiko ir darbuotojų profesinės sąjungos“, – atsakymuose praneša Vyriausybė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
